Geltonojo drugio košmaras baigėsi Klaipėdoje

Geltonojo drugio košmaras baigėsi Klaipėdoje

Lietuvos rinktinės garbę pasaulio moterų krepšinio čempionate Brazilijoje gynusi klaipėdietė Diana Razmaitė dar ilgai sapnuos geltonojo drugio epidemijos košmarą. Pirmadienį tik į uostamiestį grįžusi krepšininkė patikėjo, kad viskas baigėsi.

- Tikriausiai labai pasiilgote namų, ypač po tokios sunkios kelionės.

- Labai. Išvargino labai ilga kelionė, čempionatas, geltonojo drugio epidemijos kuriozai. Po spaudos konferencijos Vilniaus oro uoste iš karto išvažiavau į Klaipėdą. Reikia vėl priprasti prie Lietuvos laiko, nes Brazilijoje buvo aštuonių valandų skirtumas.

- Diana Razmaitė ypač sublizgėjo žaisdama su ispanėmis, tačiau apskritai rinktinės vyr. treneris Algirdas Paulauskas jumis nepasitikėjo.

- A.Paulauskas mažai pasitiki tomis krepšininkėmis, kurios nežaidžia Vilniaus „Teo“ (buvusioje „Lietuvos telekomo“ - red. past.) komandoje. Jei ne susižeidusi Eglė Šulčiūtė, gal visą čempionatą būčiau sėdėjusi ant atsarginių žaidėjų suolelio. Taip yra buvę ir anksčiau. Iki rungtynių su Ispanijos rinktine buvau gavusi pažaisti porą minučių. Treneris man taip ir pasakė: „Turi dėkoti Šulčiūtei, kad ji traumą patyrė“.

- Kaip elgėtės, kai nusileidote į epidemijos krečiamą žemę?

- Iš pradžių niekas nieko per daug neaiškino. Kai pasakė, kad čia siaučia geltonojo drugio epidemija, pirmą dieną bijojome prie bet ko prisiliesti. Tik vėliau paaiškino, kad tą virusą skleidžia uodai, ir tik džiunglėse, per aštuonerius metus nuo šio viruso mirė vienas žmogus.

Pirmosiomis dienomis per daug nekreipėme dėmesio, tačiau kai vieną kartą grįžome neišskridusios, antrą – pasidarė nelinksma.

Atsidūrėme tarsi uždarame rate: paskiepytos mes turėjome likti tame pačiame mieste dešimt dienų, tarsi karantine, nepaskiepytų mūsų nepriimtų į Europą.

Kiek mums sakė, labiausiai stengėsi padėti Brazilijos lietuviai, brazilų valdininkai, o iš Lietuvos pagelbėti niekas per daug nesiruošė.

- Gal nereikėjo rengti treniruočių stovyklos Martinikos saloje?

- Čia viskas buvo gerai – patiko. Dėl drėgno klimato salėje dar nežaidusios būdavome šlapios.

Ir San Paule viskas buvo gerai, nors miesto dėl glausto varžybų tvarkaraščio mes nelabai matėme.

- Buvo sunku patikėti, kad nežaisite su Australijos rinktine, tačiau taip atsitiko. Ir vos spėjote į varžybas su kanadietėmis.

- Kai buvo nutarta mus priimti, skridome visą naktį. Atskridusios į San Paulą, mes atsisakėme treniruotės ir kritome į lovas, nes vakare mūsų laukė rungtynės su kanadietėmis.

Kanados krepšininkės nenorėjo žaisti, neva bijojo nuo mūsų užsikrėsti. Gydytojai pranešė joms, kad mus apžiūrėjo ir mes esame nepavojingos.

- Nepaisydamos kelionės vargų, užėmėte aukštą vietą.

- Viena kitą drąsinome ir raginome kovoti, kai kuri nors nervinosi, raminome. Nors dėl nuovargio viena kitai leptelėdavo žodelį, tačiau rinktinė buvo vieninga ir draugiška.

- Ką krepšininkės kalbėjo apie tai, kad Lietuvos pilietybė nebuvo suteikta amerikietei Keitei Daglas?

- Buvo visokių nuomonių. Man buvo tas pats.

- Ką toliau darysite?

- Pailsėsiu ir vyksiu į Marijampolę ruoštis naujam Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionatui. „Arvi“ komandoje man bus paskutinieji metai. Užtenka – šioje komandoje žaidžiau penkerius metus. Vėliau bandysiu jėgas užsienyje.