„Čempionu galima tapti tik negailint savęs“

Tarp praėjusių metų geriausiųjų miesto sportininkų minimas ir 21-erių sunkiaatletis Gytis Grikinas. Iš Rokiškio atvykęs ir daugiau nei dvejus metus Klaipėdoje gyvenantis vaikinas jau spėjo sužibėti ne tik tarp Lietuvos, bet ir pasaulio sunkiaatlečių.

Daugkartinis šalies čempionas, rekordų autorius ir praėjusių metų Europos suaugusiųjų sunkiosios atletikos devintos vietos laimėtojas „Klaipėdai“ atskleidė savo mokslų, laisvalaikio ir gyvenimo detales bei teigė, kad dabar be griežto režimo ir varginančių treniruočių neįsivaizduoja nė dienos.

„Štangas kilnoju jau daugiau nei dešimt metų. Per laiką visa tai tampa tiesiog gyvenimo būdu ir net pradeda teikti malonumą. Sportas man padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir realizuoti save“, - sakė G.Grikinas.

98 kilogramus sveriantis vaikinas prisipažino, kad būti pagerbtas tarp geriausiųjų uostamiesčio sportininkų net nesitikėjo. „Aš į tuos rinkimus per daug nesigilinau, net nežinojau, kada ir kaip jie vyksta. Gimtajame Rokiškyje nuolat patekdavau tarp geriausiųjų sportininkų, tačiau ten nėra ypač gerų sportininkų, o Klaipėdoje – visai kitas lygis“, - neslėpdamas džiaugsmo savo mintimis dalijosi čempionas.

Kolekcijoje – arti 100 medalių

- Kaip atsitiko, kad tapai sunkiaatlečiu?

- Draugas ketvirtoje klasėje pasiūlė kartu su juo lankyti sunkiosios atletikos treniruotes, taip ir užsikabinau. Tiesiog ši sporto šaka atitiko mano gyvenimo būdą, be to, visada patikdavo tokios sporto šakos, kuriose svarbiausia individualios pastangos, o ne komandiniai veiksmai.

Pamenu, pirmus trejus metus per treniruotes tik pagaliuką kilnodavau, prie štangų net nesiliesdavau.

Draugas po dvejų metų atsisveikino su šiuo sportu, o aš tiesiog pajutau, kad ši sporto šaka skirta būtent man. Nuojauta kuždėjo, kad čia galiu pasiekti aukštų rezultatų.

- O kiek titulų per dešimtmetį jau esi iškovojęs?

- Tikriausiai iki 100 medalių nedaug betrūksta. Esu iškovojęs nemažai šalies čempiono titulų, buvo pavykę pagerinti ir ne vieną Lietuvos iki 18 metų rekordą. Taip pat ne kartą pavyko ant prizininkų pakylos laiptelio kopti ir tarptautinėse varžybose.

- Kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojiesi?

- Tikriausiai praėjusiais metais iškovota devinta vieta Europos suaugusiųjų čempionate. Esu ir tarp Šiaurės Europos jaunimo iškovojęs antrąją vietą.

Važinėja į gimtąjį Rokiškį

- Tu gimei ir užaugai Rokiškyje. Kokie keliai suvedė su Klaipėda?

- Patekau į šalies rinktinę ir daugiau nei prieš dvejus metus Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronius Vyšniauskas pasiūlė gyventi ir treniruotis būtent Klaipėdoje. Tada dar tik neseniai buvau įstojęs į Lietuvos kūno kultūros akademiją. Tad nusprendžiau, kad ir Klaipėdos universitete galiu tęsti kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijas (jau trečiame kurse - aut. past.).

Čia yra sudarytos idealios sąlygos. Viskuo, pradedant nuo maisto, gyvenimo ir treniruočių sąlygų, čia pasirūpinta. Belieka tik visas jėgas skirti sportui ir gerinti rezultatus. Tad nedvejojęs iškart priėmiau trenerio pasiūlymą. Daug geriau treniruotis, kai tave stebi ir kontroliuoja specialistai. Tai ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja per treniruotes atiduoti visas jėgas ir siekti aukščiausiųjų apdovanojimų.

- Bet ar neatsibosta kasdien vis ta pati rutina? Juk jūs, šalies rinktinės sunkiaatlečiai, gyvenate, treniruojatės, valgote ir miegate viename pastate – Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto bazėje. Berods gyvenate po keturis viename kambaryje?

- Mes gyvename trise. Žinoma, kažkiek ta rutina įgrysta. Tačiau su Artūru Skavičiumi (Europos jaunimo sunkiosios atletikos prizininkas) kelis mėnesius sportuojame čia, po to savaitei grįžtame namo – į Rokiškį. Ten taip pat kasdien einame į sporto salę, laikomės griežto režimo, tik kad trumpam pakeičiame aplinką.

Ir Ramūnas Vyšniauskas dėl tos pačios priežasties kartkarčiais treniruojasi Trakuose.

Egzaminų sesija ir laisvalaikis

- Spėju, kad pastarosios dienos Tau buvo ypač įtemptos, kadangi, be varginančių treniruočių, reikėjo atlaikyti ir egzaminų sesiją?

- Neslėpsiu, dėstytojai šiek tiek atsižvelgia, kad esu sportininkas, – labai nespaudžia. Bet, žinoma, stengiuosi ir pasitaiko, kad dėl mokslų net aukoju miego valandas. Tiesiog visada stengiuosi derintis prie esamos situacijos.

- Su štangomis treniruojiesi net du kartus per dieną. Be to, dar kasdien rytais darai mankštą. Ar lieka nors truputis laiko laisvalaikiui?

- Be abejo, kažkiek lieka, bet ne per daugiausiai. Kaip žinia, sportininkams tiesiog į kraują įaugęs griežtas režimas ir varginančios treniruotės, tad per daug nesilinksminu.

- O, pavyzdžiui, nėra skaudu, kai visi draugai po sesijos eina kur nors į barą, tiesiog iškilmingai su taurele švenčia egzaminų pabaigą? O Tu žinai, kad rytoj laukia įtemptos treniruotės...

- Bokalą alaus gali ir sportininkai išgerti. Viską reikia daryti su protu. Be to, juk galima ir be alkoholio atsipalaiduoti.

Dopingo kontrolė – ypač griežta

- Niekam ne paslaptis, kad profesionalūs sportininkai anksčiau nuolat vartodavo įvairius neleistinus preparatus – dopingą, o kokia dabar situacija? Juk kontrolė yra gerokai sugriežtėjusi?

- Dabar varžybose apeiti dopingo kontrolę tiesiog neįmanoma. Šiuolaikiniai išradimai, technologijos kasmet modernėja, specialistai technikos pagalba gali organizme nustatyti net ką tu vartojai prieš pusmetį ar metus. Niekas jau nebedrįsta rizikuoti vartoti neleistinų preparatų.

Pavyzdžiui, mus, šalies sunkiosios atletikos rinktinės narius, kasmet, nieko neperspėję, net po kelis kartus atvyksta tikrinti. Dopingo kontrolė mus gali sustabdyti net gatvėje ir paprašyti mėginio. Situacija yra būtent tokia.

Bet dabar yra įvairiausių sveikatai nekenkiančių maisto papildų – proteinų, amino rūgščių, įvairiausių vitaminų. Jų pagalba galima puikiausiai po varginančių treniruočių atgauti jėgas ir stiprinti organizmą. Kai prižiūri ir jų vartojimo dozes paskirsto specialistai, tuomet tai nekenkia, o tik gerina sveikatą.

- Kaip manai, ko reikia norint tapti čempionu?

- Visų pirma reikia turėti geležinę kantrybę, valią ir užsispyrimą. Niekada nereikia nuleisti rankų, o kantriai dirbti ir bet kokia kaina siekti savo užsibrėžto tikslo.

- O kokie dabar Tavo artimiausi tikslai ir planai, susiję su sportu?

- Dabar artimiausius dvejus metus sau stulbinančių pasiekimų ir tikslų nekeliu. Aš nuolat dalyvaudavau svorio iki 94 kg grupėje, tačiau priaugau šiek tiek svorio ir jau ruošiuosi savo jėgas išmėginti sunkesnėje svorio kategorijoje – iki 105 kg. Visai kiti dalyviai, kitas lygis... Reikės šiek tiek laiko, kad pasiekčiau jų rezultatus. Juk ir Vyšniukas nuolat šaliai atstovauja būtent šioje svorio grupėje. Tad iš pradžių man tikrai bus nelengva.

O artimiausi planai – gerai pasirodyti šalies ir tarptautinėse varžybose. Norėtųsi Europos čempionate iškovoti jau šiek tiek aukštesnę vietą.