Žalieji sieks referendumo dėl Visagino AE

2012-01-28 01:40:52
Aurelija Malakauskaitė, Loreta Mačiulienė, LTV „Šiandien“ inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Žalieji sieks referendumo dėl Visagino AE Gintauto Degučio nuotr.

Žalieji ragina referendume išsiaiškinti, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės. Jų teigimu, šalies energetinę nepriklausomybę gali garantuoti tik energija iš atsinaujinančių šaltinių, todėl reikėtų labiau rūpintis jų plėtra, neskubant statyti naujos atominės. Priešingą nuomonę turintys energetikos ir politikos ekspertai pastebi, kad populistinės žaliųjų iniciatyvos paprastai suaktyvėja prieš kokius nors rinkimus.

Referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos ketinantys inicijuoti žalieji kviečia Lietuvos valdžią kol dar nevėlu stabdyti, jų nuomone, šaliai per brangų Visagino atominės projektą ir derybas su strateginiu jos investuotoju Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi – General Electric“.

„Taip brangiai pastatyta elektrinė ir jos gaminama energija bus nerentabili ir nekonkurencinga nei tarptautinėje, nei vidaus elektros rinkoje. Paprastai tariant, ar Lietuva turi tiek pinigų, kad galėtų išmesti šitiek dešimčių milijardų litų tokiam projektui, dėl kurio ne tik gali kilti pavojus mūsų gyvybėms dėl radiacinės taršos, bet ir pabrangtų elektros energija“, – kalbėjo Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys.

Anot žaliųjų, vietoj grėsmę net ateities kartoms keliančios branduolinės, Lietuvai daug naudingesnė būtų atsinaujinančių išteklių energetika.

„Europa eina tuo keliu – tai yra naujausia energetikos mada. Kaip žinom, Vokietija, Italija, Šveicarija atsisakė atominių elektrinių. Atsinaujinančių eneregtikos šaltinių vystymas Lietuvoje yra užslopintas“, – sakė Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininkas Juozas Dautartas.

Žalieji norėtų, kad Seimas inicijuotų referendumą dėl naujos atominės reikalingumo, o jei šis to nesiims, žada patys rinkti parašus referendumui.

Tuo metu energetikos ekspertai sako, kad pasitelkę gana naivius ir net nekorektiškus argumentus – pvz., gąsdindami smarkiai augsiančiomis elektros kainomis – žalieji pavėluotai bando įšokti į diskusijų dėl naujos atominės traukinį.

„Mes keliolika metų diskutavom. Šiuo metu, kada realiai pradėjo judėti reikalai, tokia žaliųjų destruktyvi veikla nieko kito nesiekia, kaip mus vėl atblokšti arba net grąžinti į būvį, kuriame buvome prieš dvidešimt kelis metus“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto profesorius Jonas Gylys.

Politologas Tomas Janeliūnas dar griežtesnis – jo nuomone, žmonėms patraukliomis žaliųjų idėjomis prieš rinkimus dažnai dangstosi naujos arba silpnos politinės jėgos.

„Iš tikrųjų keista, kad Lietuvos politinių partijų arenoje žalieji rodosi labai retai. Užuot bandę tapti normalia partija, kaip yra dažnoje Europos šalyje, ir kiekvienais metais kasdien propagavę savo idėjas, jie, matyt, būdami per silpni, kartais tiesiog tampa kitų partijų manipuliacijų įrankiu.

Ir šiuo atveju taip pat – žaliuosius bando prisivilioti tos partijos, kurioms galbūt trūksta idėjų, kaip patraukti rinkėjus“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas T. Janeliūnas.

Skambiu „Anti-atominio pavasario“ vardu pavadintą tarptautinę konferenciją penktadienį Vilniuje Europos žaliųjų partijai padedant surengė pernai kovą įkurtas Lietuvos žaliųjų sąjūdis.

Šiame straipsnyje: Visagino AE atominė elektrinė žalieji

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 6

NAUJAUSI KOMENTARAI

kai

Pen, 2012-01-27 21:25

zalia spalva tampa raudona nekoks kvapas pasklinda .......

Naglis Puteikis

Pen, 2012-01-27 22:57

Viena problemėlė ir klausimas visiems žaliesiems - taip pat abejoju dėl atominės bet: jei mes nestatome, ją pastatys pas save nedideliu atstumu nuo LT Baltarusija ir/ar Kaliningradas. Ką tada darysime, juk šių kaimynių nepaveiksime? Dėl vieno dalyko neabejoju – dujas turi kuo greičiau pakeisti biokuras, saulės, vėjo, geoterminė ir kitos draugiškos gamtai energijos rūšys.

Kęstas

Šeš, 2012-01-28 05:17

Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija? Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti? Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą.

VISI KOMENTARAI 6