Siūloma numatyti, kad valstybės tarnautojas, diskreditavęs valstybės tarnautojo ar institucijos vardą, galėtų būti atleistas iš pareigų.

Tai numatyta antradienį Seimui pateiktame Tarnautojų elgesio kodekso projekte. Jam po pateikimo pritarė 36 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, 35 susilaikė. Toliau dokumentas bus svarstomas komitetuose.

Pagal projektą, nuspręsti, ar atleisti tarnautoją už tam tikrą instituciją diskredituojantį elgesį, teisę turėtų institucijos vadovas.

„Teisiškai paliekama galimybė skirti skirtingą atleidimo pagrindą - ar tik už institucijos vardo diskreditavimą, ar ir už tarnautojo, ir institucijos vardo diskreditavimą“, - sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Darbo grupės parengtame dokumente taip siūlomą įvesti naujovę - kad tarnautojų elgesys būtų vertinamas ne tik tarnybos metu, bet ir viešajame gyvenime ne tarnybos metu, jeigu tai susiję su institucijos ar tarnautojo vardo diskreditavimu.
Tarnautojų elgesio etikos kodekse taip pat pirmą kartą siūloma apibrėžti, kas laikoma nepriekaištinga reputacija.

Visi valstybės tarnautojai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, tai yra neteisti už tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, negali turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, negali būti pripažinti nusižengusiais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nuteisti dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinės medžiagomis.

Anot projekto rengėjų, kodekse numatyti minimalūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kituose teisės aktuose jų gali būti daugiau ir įvairesnių.
Kodekso projekte taip pat numatyta, kad pagrindiniai tarnautojų elgesio principai tarnybos metu yra šie: patikimumas, skaidrumas ir efektyvumas.

Tarnautojai būtų įpareigoti sakyti tiesą, vengti dviprasmybių ir išsisukinėjimų, rodyti pagarbą, būti lojalūs, dėmesingai išklausyti asmenis, laikytis įsipareigojimų, būti nešališki, vengti interesų konflikto, nepriimti dovanų, pinigų, paslaugų, lengvatų.
Už kodekso reikalavimų įgyvendinimą būtų atsakingi įstaigos vadovai ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Šis kodeksas negaliotų politikams, teisėjams, kariams, statutiniams pareigūnams, bet būtų privalomas valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose, biudžetinėse įstaigose, valstybės ar savivaldybės įmonėse, o taip pat viešosiose įstaigose, asociacijose, akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, dirbantiems asmenims.
Priimti Tarnautojų elgesio kodeksą parlamente bandoma priimti nuo 2003 metų, tačiau vis nesėkmingai.

„Darbietis“ Kęstutis Dakšys teigė, kad tokio dokumento išvis nereikia.
„Negali būti nė vieno valdininko, kuris būtų nemoralus“, - savo požiūrį grindė jis.
Tuo metu projektą pateikusi konservatorė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad priėmus šį projektą „būtų užpildyta įstatymų spraga, pagal kurią iki šiol viešajame sektoriuje dirbantys asmenys neturėjo jokių įstatymu įtvirtintų reikalavimų savo elgesiui ir reputacijai“.

Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimi, pernai nusikalstamos veikos padarymu metu tarnautojais policijoje dirbo 53 asmenys, prokuratūrose - 7, Valstybės saugumo departamente - 4 , pasienyje - 17, muitinėje - 6, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje - 5, priešgaisrinėje apsaugoje - 12, Kalėjimų departamente - 9,vidaus reikalų sistemoje - 8, krašto apsaugos sistemoje - 9, sveikatos apsaugos sistemoje - 55, švietimo sistemoje - 60, kitose valstybės institucijose - 90.