Menininkus socialiai drausti siūloma valstybės lėšomis iš specialios programos

Nuolatinių pajamų bei darbdavio neturintiems menininkams nuo kitų metų siūloma socialines įmokas apmokėti iš specialios valstybės programos.

"Dėl sunkmečio negalime pažadėti aukso kalnų ir didelių socialinių garantijų, kalbame apie minimalias socialines garantijas", - antradienį Seime spaudos konferencijoje pristatydamas naują menininkų socialinio draudimo tvarką sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Jonas Dagys.

Jeigu Seimas tokiai tvarkai pritartų, iš fondo "Sodrai" būtų pervedama dalis lėšų, kurių dėl mažų pajamų negali susimokėti menininkai. Jie būtų draudžiami pensijos bei sveikatos ir motinystės draudimais.

Kai valstybės paremto menininko finansinė padėtis pagerėtų, parama jiems nebebūtų taikoma.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis sako, kad iš specialios programos būtų remiami menininkai, kai jie neturi užsakymų, nieko nerašo. Pasak jo, tokioms menininkų "prastovoms" kompensuoti iš biudžeto kasmet reikėtų apie 1 mln. litų.

"Menininkai dabar negali kreiptis į darbo biržą, nes jie nėra nei įdarbinami, nei atleidžiami iš darbo, o dirba pagal autoriaus sutartį, todėl bedarbio pašalpos jie irgi negali gauti", - sakė K.Platelis.

Anot jo, į tokią paramą galėtų pretenduoti apie 800 menininkų, kurie neturi darbdavio, nes užsiima tik kūryba, o realiai parama galėtų būti suteikiama maždaug 300 žmonių. Tam iš biudžeto reiktų 200 tūkst. litų per metus.

Trečdalis meno kūrėjų statusą turinčių asmenų (šį statusą dabar turi apie 4 tūkst. žmonių) yra pensininkai, todėl jiems nauja tvarka nebūtų taikoma.

K.Platelis informavo, kad menininkai norėtų gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) mokėti ne nuo visų gautų pajamų, o nuo 70 procentų, o likusi dalis - 30 proc. pajamų būtų nurašoma į sąnaudas.

"Mokesčių inspektoriai automatiškai galėtų nuskaičiuoti tą 30 proc.", - sakė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas.