Mokslininkų grupė, nagrinėjusi, kaip Lietuvoje užtikrinamos konstitucinės žmogaus teisės, tarp problemiškiausių sričių įvardija pensinį aprūpinimą ir kalinimo sąlygas.

„Daugiausiai dėmesio valstybė turėtų skirti, bet neskiria teisei į socialinę apsaugą, taip pat nepakankamai dėmesio yra skiriama asmens neliečiamumo garantijoms, ypač kiek tai susiję su asmenų, kurių laisvė yra atimta, teisėmis, nepakankamai yra darbo teisėje numatytos garantijos, nepakankama teisės į privataus gyvenimą apsauga (...). Taip pat buvo išskirta keletas labai specifinių temų, kurios turėtų sulaukti gerokai platesnio valstybės dėmesio, pavyzdžiui, teisė į pensinį aprūpinimą“, - spaudos konferencijoje pirmadienį apie Teisės instituto atliktą žmogaus teisių tyrimą kalbėjo šio instituto mokslininkas Algimantas Čepas.

Jo teigimu, pensinis aprūpinimas žmogaus teisių požiūriu kritikuotinas dėl neprognozuojamų pokyčių šią sritį reglamentuojant teisiškai.„Per teisėtų lūkesčių principo prizmę šitas klausimas keltinas“, - teigė A.Čepas.

Jo teigimu, kalinių gyvenimo, mitybos, higienos sąlygos vertintinos dėl laviravimo ant kankinimo ribos.„Gali būti klausimas, ar laisvės atėmimo įstaigose sudarytos kalinimo sąlygos neperžengia kankinimo ribų“, - dėstė mokslininkas.Kitas Teisės instituto mokslininkas  Mindaugas Lankauskas atkreipė dėmesį, kad tyrimas parodė, jog Lietuvoje ekonominės teisės užtikrinamos prasčiau nei politinės.

„Šio tyrimo metu išryškėjo tokie gana įdomūs dalykai, kad svarbesnėmis yra laikytinos ekonominės teisės, tarkime teisė į socialinę apsaugą, o dėl politinių teisių įgyvendinimo - tarkime rinkimų teisės, referendumų - kažkokių didesnių problemų ar pažeidimų pastebėta nebuvo“, - spaudos konferencijoje sakė jis.M.Lankauskas taip pat dėstė, jog problemos dažnai kyla ne dėl prastų įstatymų, o dėl netinkamo jų įgyvendinimo.

„2005 metais mes taip pat atlikome panašų tyrimą. Jeigu bendrai kalbant apie pokyčius, galima pastebėti tokį dalyką, kad kalbant apie įstatyminį įgyvendinimą, apie teisinę bazę, tai šitie dalykai yra daugmaž sutvarkyti. Ir jeigu anksčiau buvo galima pastebėti tam tikrų spragų įstatymuose, neatitikimo tarptautiniams standartams, tai pastaruoju metu kažkokių didelių neatitikimų negalime pastebėti, bet pagrindinės problemos yra daugiau praktinio pobūdžio“, - aiškino mokslininkas.Tyrimas pristatytas pirmadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną.