„Mūsų duomenys rodo, kad Europa galėtų kompensuoti didžiąją dalį JAV pagalbos, bet tik tuo atveju, jei politikos formuotojai imtųsi ryžtingų veiksmų“, – teigė Kylio IfW tyrimų direktorius Christophas Trebeschas.

Vienintelė išimtis būtų karinės žvalgybos duomenys, mat šioje srityje Europa neturi JAV prilygstančių galimybių, teigiama instituto ataskaitoje.

Europos šalių vyriausybės dvišalei pagalbai Ukrainai kasmet skirdavo po 0,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pastebi Kylio IfW.

Jeigu Jungtinės Valstijos galutinai nutrauktų savo pagalbą, Europos šalims tektų išlaidas padidinti iki 0,21 proc., tai yra nuo 44 iki 82 mlrd. eurų per metus, paaiškino institutas.

Kad pasiektų tokią sumą, ES institucijoms reikėtų savo išlaidas padidinti nuo 16 iki 36 mlrd. eurų. Vokietijai reikėtų vietoje 6 mlrd. eurų išleisti mažiausiai 9 mlrd., o Prancūzijai – ne 1,5 mlrd. eurų, kaip yra dabar, o 6 mlrd. eurų.

„Jei visa Europa pasektų Danijos pavyzdžiu ir kasmet mobilizuotų po 0,5 proc. savo BVP, mes galėtume gerokai viršyti JAV pagalbos apimtis“, – sakė Ch. Trebeschas.

Didžiąją dalį JAV karinės pagalbos, kurią tektų pakeisti, sudaro raketinė artilerija, haubicų amunicija ir ilgojo nuotolio zenitinės sistemos, savo ataskaitoje nurodė Kylio IfW.

Instituto teigimu, svarbių JAV sistemų ir jų amunicijos Europa galėtų ieškoti tarptautinėje rinkoje arba pirkti kitokias, joms prilygstančias sistemas.

Be to, Europos šalių vyriausybės ginklus ir ypač dronus galėtų užsakinėti tiesiai iš Ukrainos, teigiama tyrimo ataskaitoje.