Taipėjaus pajėgos „susekė daugybę komunistų lėktuvų ir laivų, vykdančių veiklą aplink Taivano sąsiaurį, kai kurie jų kirto vidurio liniją. Susidaryta nuomonė, kad jie imitavo pagrindinės Taivano salos puolimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ekspertai: Kinijos pratybos atskleidžia Taivano blokados planus

Didžiausios visų laikų Pekino pratybos aplink Taivaną perša mintį, kad jei kiltų karas siekiant užimti savarankiškai valdomą salą, Kinija planuoja alinančią blokadą. Ekspertų teigimu, pratybos taip pat rodo, kad Kinijos kariuomenė vis labiau įsidrąsina.

Jau seniai spėjama, kad jei mėgintų užimti salą, Kinija teiks pirmenybę „blokados scenarijui“, o šios savaitės pratybos atskleidė, kaip tai gali būti padaryta. Tokia apsiaustis neleistų komerciniams ir karo laivams bei lėktuvams atvykti į salą ir iš jos išvykti. Pasiekti salos negalėtų ir regione dislokuotos amerikiečių pajėgos.

Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Kinijos kariuomenė visiškai pajėgi vykdyti tokią blokadą. „Jau per dabartines pratybas matome, kad Taivano naikintuvai ir laivai visiškai negali pakilti ar išplaukti iš uostų“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Kinijos karo apžvalgininkas Song Zhongpingas.

Ketvirtadienį Kinijos kariuomenė paleido keliolika balistinių raketų, kurios pataikė į įvairias sritis aplink Taivaną, o kai kurios praskriejo virš salos, penktadienį pranešė Pekino valstybinis transliuotojas CCTV. Pasak „Xinhua“, Pekinas mobilizavo daugiau nei 100 lėktuvų ir daugiau nei 10 fregatų bei eskadrinių minininkų, įskaitant slaptą naikintuvą J-20 ir eskadrinį minininką „Type 055“ – Kinijos oro ir jūrų pajėgų karūnos brangakmenius.

Be to, šios pratybos leidžia išbandyti ir sustiprinti koordinavimą tarp įvairių mobilizuotų armijos korpusų: sausumos, jūrų, oro ir raketų pajėgų, tai derinama su strateginiu uždaviniu vykdyti kibernetinį karą. Tai taip pat labai svarbus išbandymas neseniai įsteigtam Kinijos armijos Rytų operacijų teatrui, jis sukurtas 2016 m. ir apima visą šalies rytinę jūrų erdvę, taigi ir Taivaną.

Tai, ką Kinija daro, rodo jos „tvirtus pajėgumus“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas. „Jos negalima atmesti kaip kokios nors mažiau patyrusios ar nepajėgios jėgos“, – sakė jis. Akivaizdu, kad Kinija pajėgi koordinuoti sausumos ir jūrų pajėgas, dislokuoti raketų sistemas ir veikia efektyviai, sakė J. Blaxlandas. Šios pratybos taip pat parodo taivaniečiams, amerikiečiams ir japonams, kad kinai „turi tai, ko reikia, kad padarytų tai, kuo grasina“, pridūrė jis, tačiau taip pat pabrėžė, jog Kinijos veiksmai atidžiai nagrinėjami ir stebimi, kad Taivanas, JAV, Japonija ir kiti galėtų pasimokyti.

Amerikiečių atsargumas kyla ir iš to, kad Kinija smarkiai padidino savo karinius pajėgumus nuo 1996 m., kai negalėjo užkirsti kelio JAV kariniam jūrų laivynui patekti į šią zoną. „Jei mūšis apsiribos teritorija aplink Taivaną, šiandieninis Kinijos laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas Grantas Newshamas.

Pasak ekspertų, tai, kad per pratybas Kinija kirto vadinamąją vidurio liniją tarp žemyno ir Taivano – Pekinas niekada jos nepripažino – taip pat byloja apie didėjantį pasitikėjimą. Iki šiol Kinija ne itin drįso pažeisti šią liniją, o dabar galima tikėtis, kad ji veiks, tarsi jokia vidurio linija negalioja.