Aktyvistai teigė laikantys tai nauju represijų suintensyvėjimu valdant prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ teigimu, saugumo pajėgos ketvirtadienį apieškojo „ZROBIM Architects“ biurus Minske ir dėl įtariamo nelojalumo sulaikė 52 asmenis, įskaitant įmonės įkūrėją Andrejų Makouskį.
Pasak teisių grupės, pareigūnai reikalavo, kad privati įmonė pasamdytų visu etatu dirbantį „ideologą“, kuris stebėtų darbuotojus. Sulaikymo išvakarėse A. Makouskis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad studija gavo pareigūnų laišką su šiuo reikalavimu.
„Situacija Baltarusijoje blogėja, ir matome, kad net įtarimų dėl nelojalumo pakanka, jog būtų surengtas didžiausias šiais metais kūrybinių darbuotojų sulaikymas, – naujienų agentūrai AP sakė „Viasna“ advokatas Pavelas Sapelka. – Tai nauja pareigūnų praktika: pirmiausia sulaikyti žmones, įsilaužti į jų telefonus ir kompiuterius, o tik tada pateikti kaltinimus.“
Pareigūnai vis dažniau naudoja „ekstremizmo“ etiketes, siekdami kriminalizuoti kitaminčius, o už ryšius su ekstremistais laikomomis grupėmis ar asmenimis gresia iki dešimties metų nelaisvės. P. Sapelka teigė, kad pareigūnai neseniai ekstremistinėmis pripažino 22 internetinių pokalbių grupes, kuriomis naudojasi kalinių artimieji. Šį žingsnį jis pavadino „smūgiu solidarumui šalies viduje“, dėl kurio tūkstančiams šeimų gali grėsti baudžiamasis persekiojimas.
Už grotų tebėra 913 politinių kalinių
Artimas Rusijos sąjungininkas Minskas jau ne vienus metus susiduria su tarptautine izoliacija. A. Lukašenka 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį geležiniu kumščiu valdo jau daugiau nei tris dešimtmečius, o Vakarų šalys ne kartą taikė sankcijas – tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų, tiek dėl to, kad leido Maskvai pasinaudoti savo teritorija per plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais.
A. Lukašenkos valdymui iššūkis buvo mestas po 2020 metų prezidento rinkimų, kai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš balsavimą, kurį jie laikė suklastotu. Tai buvo didžiausios demonstracijos nuo tada, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais Baltarusija tapo nepriklausoma.
Per vėliau sekusias represijas buvo sulaikyta daugiau nei 65 tūkst. žmonių, tūkstančiai sumušti, uždaryta šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir pilietinės visuomenės organizacijų. Žymūs opozicijos veikėjai arba pabėgo iš šalies, arba buvo įkalinti. „Viasna“ teigimu, už grotų tebėra 913 politinių kalinių.
Praėjus penkeriems metams po masinių demonstracijų, praėjusiais metais A. Lukašenka laimėjo septintąją kadenciją rinkimuose, kuriuos opozicija pavadino farsu.
Baltarusija neseniai paleido dalį politinių kalinių, bandydama pelnyti Vakarų palankumą. Nuo tada, kai praėjusiais metais į Baltuosius rūmus grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), A. Lukašenka paleido šimtus kalinių, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį ir pagrindinius disidentus Siarhejų Cichanouskį, Viktarą Babaryką ir Mariją Kalesnikavą.
Visai neseniai, praėjusį mėnesį, A. Lukašenka nurodė paleisti 250 politinių kalinių pagal susitarimą su Vašingtonu, kuriuo buvo atšauktos kai kurios JAV sankcijos. Tai buvo didžiausias vienkartinis politinių kalinių paleidimas šalyje.
Reaguodamos į šiuos paleidimus, Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšų pramonei ir nacionalinei oro linijų bendrovei „Belavia“.
Tačiau teisių gynimo grupės teigia, kad represijos tęsiasi. „Viasna“ pranešė, kad pareigūnai pradėjo anuliuoti į užsienį išvykusių paleistų politinių kalinių pasus, įskaitant A. Bialiackį, kuris po penkerių metų kalėjimo išvyko iš Baltarusijos ir teigė, kad jo pasas buvo anuliuotas.
„Tai dar viena tarptautinių represijų forma, kuria siekiama apkartinti deportuotų politinių kalinių gyvenimą už šalies ribų, – naujienų agentūrai AP sakė A. Bialiackis. – Pareigūnai tęsia represijas ir bando sistemiškai nutraukti mūsų ryšius su Baltarusija.“
(be temos)