Putinas viešai pažadėjo atkeršyti Ukrainai: ar drįs žengti per šią raudoną liniją? Pereiti į pagrindinį turinį

Putinas viešai pažadėjo atkeršyti Ukrainai: ar drįs žengti per šią raudoną liniją?

2025-06-07 12:00
„Žinių radijo“ inf.

Rusija jau kalba apie kerštą Ukrainai už operaciją „Voratinklis“, per kurią, kaip teigia Ukraina, pavyko sunaikinti daugiau nei 40 Rusijos karinių orlaivių. JAV pareigūnai, kalbėdami anonimiškai, nurodo, kad realus sunaikintų orlaivių skaičius greičiausiai perpus mažesnis, tačiau net ir tokiu atveju šią ataką jie vadina reikšminga.

Putinas viešai pažadėjo atkeršyti Ukrainai: ar drįs žengti per šią raudoną liniją?
Putinas viešai pažadėjo atkeršyti Ukrainai: ar drįs žengti per šią raudoną liniją? / Pixabay nuotr.

Vladimiras Putinas aiškina Donaldui Trumpui, kad į ukrainiečių operaciją Rusija privalės reaguoti. Vakarų sostinėse vis garsiau keliamas klausimas – ar Maskva gali pasitelkti branduolinį ginklą prieš Ukrainą? Apie tokį scenarijų kalbama nuo pat karo pradžios. Manoma, kad V. Putinas buvo arti tokio sprendimo, kai Vakarai nusprendė Ukrainai tiekti svarbiausius ginklus. Tuomet JAV įspėjimai, kas galėtų laukti Rusijos, padėjo situaciją suvaldyti. „Žinių radijui“ Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad tokiu būdu V. Putinas atvertų Pandoros skrynią, ir abejoja, ar Rusija, suvokdama pasaulio reakciją, žengtų per šią raudoną liniją. Kiek tikėtina, kad Rusija imtųsi tokio keršto? Ar Vakarai gebėtų pagrasinti V. Putinui, kas Rusijos lauktų, jei būtų pasitelkti branduoliniai ginklai? Kam turi ruoštis Ukraina?

Apie tai „Žinių radijo“ eteryje svarstė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Profesorių kalbino žurnalistė Jonė Sąlygaitė.

– JAV prezidentas D. Trumpas bando sustabdyti ir atidėti sankcijų Rusijai paketą. Ko jis laukia? Rusijos keršto Ukrainai?

– V. Putinas jau viešai pažadėjo, kad keršys, tik neaišku, koks bus scenarijus. Spėliojama, kad tai galėtų būti jų raketa „Orešnik“, bet ne branduolinis ginklas. Branduolinio ginklo panaudojimas, jei tik šalis racionali (pabrėžiu – jei racionali, jei Putinas dar turi proto), remiasi tam tikromis sąlygomis. Egzistuoja tarptautiniai susitarimai. Branduolinį ginklą galima naudoti tada, kai kita branduolinė valstybė į tave paleidžia branduolinį ginklą. Tuomet toks atsakas laikomas teisėtu ir net būtinu.

Jeigu atakuojamas ne pats branduolinis ginklas, o ginklo nešėjai (kaip kad yra su Ukrainos ataka), yra niuansas – branduolinį ginklą kaip atsaką gali panaudoti tada, jei atakavusi šalis irgi yra branduolinė valstybė. Taigi, pagal tarptautinę teisę Rusija negali pulti Ukrainos branduoliniu ginklu, nes, nes Ukraina nėra branduolinė šalis. Be to, yra pataisa, sakanti, kad branduolinei šaliai negalima atakuoti ne branduolinės šalies, jei ši nekelia egzistencinės grėsmės. Rusija nėra identifikavusi, kad Ukraina jai galėtų kelti grėsmę, atvirkščiai – Ukrainą rusai laiko nieko verta. Vadinasi, pagal apibrėžimą ji negali kelti egzistencinės grėsmės. Samprotavimai apie branduolinio ginklo panaudojimą yra beprasmiai.

Bet čia prasidėjo tarptautiniai žaidimai: galbūt Ukrainai atakuoti Rusiją padėjo branduolinė šalis, pasinaudojo ukrainiečiais kaip įrankiu, kad sunaikintų rusų branduolinių ginklų nešėjus? Tai galėtų būti pakankamas pagrindas panaudoti branduolinį ginklą prieš tas branduolines. Bet visos pusės suinteresuotos užtušuoti šį atvejį ir net jei JAV kažką žinojo apie planuojamą ataką, apsimesti, kad nežinojo, o vėliau paprašyti iš JAV kokios nors nuolaidos.

Samprotavimai apie branduolinio ginklo panaudojimą yra beprasmiai.

– Kalbate iš tarptautinės teisės perspektyvos, bet ar Rusija jos laikosi?

– Rusija yra priėmusi savo pačios branduolinio ginklo panaudojimo doktriną, kuri skiriasi nuo tarptautinės teisės, pagrindinė jos nuoroda tokia: jei kita šalis, nebranduolinė, gali sukelti Rusijai labai didelių grėsmių, pirmiausia – egzistencinių, prieš ją galima panaudoti branduolinį ginklą, neatsižvelgiant į jokias kitas taisykles. Tačiau kyla klausimų, ar tie lėktuvai Rusijai tikrai tokie svarbūs, kad ryžtųsi atakuoti Ukrainą taktiniu branduoliniu ginklu. Rusija kaip tik neigia, kad patyrė didelę žalą. Bando sumažinti žalos efektą, kartu išvengdama būtinybės svarstyti branduolinio ginklo panaudojimą.

Pagaliau, Rusija labai nori stipriai bendradarbiauti su Kinija, o abejotina, kad Kinija būtų suinteresuota branduolinio ginklo naudojimu. Ne todėl, kad jiems būtų gaila ukrainiečių, esu tikras, kad jiems – nė motais ukrainiečiai, bet dėl tarptautinio saugumo ir nenoro gadinti santykių su ES, nes ES – vienas didžiausių jų klientų. Atakuoti Ukrainą branduoliniu ginklu reikštų pakeisti visus tarptautinius santykius su ES. Kinijai tai nenaudinga, vadinasi, V. Putinui nenaudinga naudoti šį ginklą.

Pamenu ankstesnes V. Putino keršto akcijas – paprastai apsiribodavo kokių 100 raketų paleidimu į Kyjivą, 80 proc. jų nepataikydavo. Rusija pažadėjo keršyti, taigi veikiausiai panaudos dar nenaudotus labai stiprius (bet ne branduolinius) ginklus. Tikėtina, kad ataka bus baisi, bet ne košmariška.

– Pasak Latvijos kariuomenės vado, atsakas bus teatrališkas, bet ir jis, ir daugelis gynybos ekspertų abejoja, kad būtų panaudotas branduolinis ginklas. Kalbama, kad tokiu atveju V. Putiną pasmerktų ne tik Kinija, bet ir Indija, ir Afrikos šalys. Tačiau esama ir nuogąstavimų. Ar galime būti tikri, kad, jei kokioje nors mažoje Ukrainos teritorijoje būtų panaudotas branduolinis ginklas, Rusija sulauktų atsako iš JAV? Kalbu ne apie branduolinio ginklo panaudojimą Rusijoje, o apie pačias stipriausias sankcijas. Ar D. Trumpas reaguotų griežtai?

– Nemanau. Jam tik kiltų problema, kaip toliau plėtoti slaptus biznio planus su V. Putinu. Man atrodo, kad D. Trumpas JAV praradęs savo reputaciją ir įtaką, todėl nebegali būti rimtu žaidėju. Jis netęsi savo pažadų, kai kuo nors pagąsdina, tai neįvyksta, kai ką nors įveda, tuoj pat atšaukia, nuolat keičia nuomonę, vengia konfliktų. Jo įtakai mažėjant, auga jo administracijos vaidmuo. Paprastai administracija elgiasi pagal reglamentą, o reglamentas susiformavo prieš dešimtmečius, ne D. Trumpo laikais. Taigi neįsivaizduoju, kad JAV panaudotų branduolinį ginklą prieš Rusiją, net jei Rusija tai padarytų Ukrainoje.

– Įtampų dabar itin daug. Iš D. Trumpo kabineto girdime įvairių kalbų. Kalbėdamas apie ukrainiečių operaciją, D. Trumpas sakė, kad jie „pavarė“. Tačiau kalba ir apie tai, kad bijo, nes ataka gali atitolinti derybas, kad bus bandoma eskaluoti – esą pažiūrėkite, ką ukrainiečiai daro. Kaip manote, ar šiuo priederybiniu laikotarpiu, kol derybų stalo dar nesimato, kils daugiau įtampų? Ar galime tikėtis daugiau ukrainiečių atakų Rusijos viduje ir teatrališkų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą?

– Karo logika sako, kad abi pusės labai didins įtaką, eskaluos, naudodamosi tais ištekliais, kuriuos turi. Karo metu svarbu, kokius slaptus „paruoštukus“ turi kiekviena pusė. Šiandien atrodo, kad Ukraina jų turi kur kas daugiau. D. Trumpas sakė, kad Rusija kaupia kozirius. Iš tiesų įspūdis toks, kad kol Rusija žaidė kortomis, Ukraina pradėjo žaisti šachmatais. Tai – visai kito lygio žaidimas. Dabar atrodo, kad ukrainiečiai gali pasiekti bet kurią Rusijos vietą – nuo kokio nors Rostovo iki Vladivostoko ar Murmansko, smogti bet kur ir bet kurioms pajėgoms. Tie smūgiai nėra labai dideli, bet tikslūs ir skausmingi, kaip širšės gėlimai. Ir panašu, kad Rusijos saugumiečiai nebesusigaudo, kas vyksta.

Tai, kad rusai nepastebėjo tokios didelės operacijos, kelia klausimą: kiek smulkių įvykių jie nemato?

Karo ekspertai dabar kalba, kad po smūgių prieš keturis ar penkis Rusijos karinius oro uostus pasikeitė viso pasaulio formulės. Ankstesnė karo matematika sakė: reikia suskaičiuoti, kiek ko turite, ir nuo to priklausys, ar laimėsite. Dabar tokia matematika virto absurdu, nes 500 kainuojantis bepilotis gali susprogdinti lėktuvą, kurio vertė – 300 mln. Karo matematika nustojo veikti.

Sutrikę ir Rusijos karininkai, ir specialiosios tarnybos. Šios grandioziškai apsiriko tris kartus. Pirmas kartas – kai 2022 m. vasario 24 d. įsivaizdavo, kad Ukraina pasiduos. Antras kartas – Prigožino sukilimas, kurio nesugebėjo sukontroliuoti. Ir trečias – dabartinė ataka prieš Rusiją. Visas kitas atakas buvo galima technologiškai apskaičiuoti, apibrėžti ir laukti. Kare nuolat vyksta technologinis rungtyniavimas, bet karo formulės nesikeisdavo. Ukrainiečiai ją pakeitė ir niekas nežino, kaip stipriai. Savo diversiją jie ruošė pusantrų metų, vadinasi, buvo įtraukta labai daug žmonių. Tai, kad rusai nepastebėjo tokios didelės operacijos, kelia klausimą: kiek smulkių įvykių jie nemato?

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Daugiau naujienų