Anot UNAIDS, „reikšminga dalis“ naujausių beždžionių raupų atvejų nustatyta tarp gėjų, biseksualių ir kitų vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.

Tačiau labiausiai tikėtina, kad infekcija perduodama per artimą fizinį kontaktą su sergančiuoju beždžionių raupais, todėl šia liga užsikrėsti gali bet kas, nurodė JT agentūra.

Pasak jos, tam tikras afrikiečių ir LGBT bendruomenės vaizdavimas žiniasklaidoje „stiprina homofobiškus ir rasistinius stereotipus ir didina stigmatizaciją“.

Iki gegužės 21 dienos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gavo pranešimus apie 92 laboratoriškai patvirtintus beždžionių raupų atvejus ir 28 įtariamus atvejus iš 12 šalių, kur šis susirgimas nėra endeminis – įskaitant kelias Europos šalis, Jungtines Valstijas, Australiją ir Kanadą.

„Stigmatizacija ir kaltinimai pakerta pasitikėjimą ir gebėjimą veiksmingai reaguoti į tokius protrūkius kaip šis“, – perspėjo UNAIDS vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Matthew Kavanagh (Metjus Kavanas).

„Patirtis rodo, kad stigmatizuojanti retorika gali greitai sužlugdyti įrodymais pagrįstą atsaką, nes kursto baimės ciklus, atitolina žmones nuo sveikatos priežiūros paslaugų, trukdo nustatyti ligos atvejus ir skatina imtis neveiksmingų, baudžiamųjų priemonių“, – pridūrė jis.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Gydymo nuo šio susirgimo nėra, tačiau simptomai paprastai išnyksta po dviejų–keturių savaičių. Liga laikoma endemine 11 Afrikos valstybių.