Izraelio ir Libano atstovai trečiadienį Vašingtone surengė ketvirtą derybų raundą ir susitarė įgyvendinti paliaubas su sąlyga, kad Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ nutrauks savo atakas.
Tačiau tiesioginių Izraelio ir Libano derybų nepripažįstanti „Hezbollah“ šio pranešimo nekomentavo, o Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad karinės operacijos Pietų Libane bus bet kokiu atveju tęsiamos.
Į karą Artimuosiuose Rytuose „Hezbollah“ Libaną įtraukė siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius vasario 28 d. Grupuotė pažadėjo tęsti kovą, nepaisant Libano vyriausybės bandymų ją nuginkluoti.
Nepaisant susitarimo Vašingtone, I. Katzas teigė, kad Izraelio pajėgos išlaiko „veiksmų laisvę su Amerikos palaikymu smogti Beirutui, atsakydamos į ugnį prieš Izraelio bendruomenes ir teritoriją“.
„(Armija – ELTA) šiuo metu tęs savo ugnies ir sausumos operacijas, liks saugumo zonoje Libane iki Geltonosios linijos – įskaitant Boforo regioną – į kurią negalės grįžti gyventojai, tuo pačiu toliau griaudama teroristų infrastruktūrą vietoje“, – sakė jis.
Balandžio 17 d. paskelbtos paliaubos turėjo sustabdyti kovas ir buvo keletą kartų pratęstos, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, abiem kariaujančioms pusėms teisinant atakas kitos pusės esą įvykdytais pažeidimais.
Libano nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie ketvirtadienį įvykusius smūgius keliuose keliose pietinėse šalies vietovėse, per kuriuos buvo sužeista pora ir jų dukra.
Vadino rimta klaida
Izraelio kariuomenė pakartotinai įspėjo libaniečius nevykti į pietus nuo Zahrani upės maždaug 45 kilometrų atstumu, praėjusią savaitę paskelbusi visas teritorijas į pietus nuo upės „kovos zonomis“.
Anksčiau ketvirtadienį Izraelio kariuomenė pranešė apie šiauriniame Izraelyje skambėjusias oro pavojaus sirenas. Vienas incidentas, susijęs su „įtartinu taikiniu ore“, buvo išspręstas, o kitas pasirodė esąs netikras pavojus.
Prieš šį pranešimą „Hezbollah“ teigė ketvirtadienio rytą paleidusi raketas ir dronus į Izraelio karius, įsiveržusius į Pietų Libaną.
Izraelio kraštutinės dešinės nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras kritikavo sąlyginių paliaubų susitarimą, pavadindamas jį „rimta klaida“.
Remiantis po susitikimo Vašingtone paskelbtu pareiškimu, abi pusės, kurios oficialių diplomatinių santykių nepalaiko, taip pat susitarė sukurti vadinamąsias „bandomąsias zonas“, kuriose Libano ginkluotosios pajėgos „perims visišką teritorijos kontrolę, pašalindamos visus nevalstybinius veikėjus“.
Kitos Libano ir Izraelio derybos numatytos vėliau šį mėnesį.
Aukšto rango „Hezbollah“ atstovas Mahmudas Qomati šią savaitę naujienų agentūrai AFP pranešė, kad grupuotė su „dalinėmis paliaubomis nesutiks“.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė norintis atskirti derybas dėl konflikto Libane ir dėl karo su Iranu. Tačiau Teheranas tvirtina, kad šie konfliktai yra susiję, o jo užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi įspėjo, jog bet koks puolimas prieš Beirutą išprovokuotų „visapusišką karo atsinaujinimą“.
Libano teigimu, Izraelio atakos nuo kovo 2 d. šalyje nusinešė daugiau nei 3,5 tūkst. gyvybių.
(be temos)
(be temos)