Maskvoje užsiliepsnojo avariniu būdu nusileidęs lėktuvas, mažiausiai 40 žmonių žuvo

  • Teksto dydis:

Rusijoje mažiausiai 40 žmonių, įskaitant du vaikus, žuvo sekmadienį per gaisrą keleiviniame laineryje, avariniu būdu nusileidusiame viename judriausių šalies oro uostų.

Socialiniuose tinkluose išplito dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas „Suchoj Superjet 100“ nutupia Šeremetjevo tarptautiniame oro uoste ir dideliu greičiu lekia taku, liepsnoms veržiantis iš fiuzeliažo.

Keleiviai čiuožė priekyje išsiskleidusiu avariniu trapu ir bėgo nuo liepsnojančio lėktuvo, virš kurio kilo juodų dūmų debesys.

Pasak tyrėjų, nelaimė pareikalavo 41 žmogaus gyvybės.

„Lėktuve buvo 78 žmonės, įskaitant įgulos narius, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime. – Kaip dabar rodo atnaujinta informacija, išgyveno 37 žmonės.“

Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova vėliau sakė, kad išgyveno 38 žmonės, nors konkretaus žuvusiųjų skaičiaus neįvardijo.

Dar 11 žmonių buvo sužeisti užsidegus šiam lėktuvui, pakilusiame iš Maskvos skristi į šiaurinį Murmansko uostamiestį, anksčiau sekmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos padalinio Maskvos srityje vadovas Dmitrijus Matvejevas.

„Juodosios dėžės“ perduotos tyrėjams

Maskvos Šeremetjevo oro uoste rastos abi  lainerio „juodosios dėžės“, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis.

„Aptikti ir perduoti Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistams abu skrydžio duomenų savirašiai, įrašinėję kalbą ir [skrydžio] parametrus. Jų būklė yra tinkama iššifravimui“, – nurodė šaltinis.

„Iššifravimas gali trukti nuo dviejų savaičių iki mėnesio“, – pridūrė jis.

„Siaubas mūsų akivaizdoje“

Terminale buvusi įvykio liudininkė Aliona Osokina pasakojo pamačiusi taku riedantį ugnies apimtą lėktuvą.

„Liepsnos rijo lėktuvą“, – ji sakė televizijai „Dožd“.

Pasak A. Osokinos, prie lainerio greitai privažiavo ugniagesių mašinos, bet jos neįstengė iškart užgesinti liepsnų.

„Šis siaubas ir tragedija vyko mūsų akivaizdoje“, – sakė moteris ir pridūrė, kad sugebėjusieji išbėgti iš lėktuvo pėsčiomis ėjo terminalo link.

„Manau, jie buvo apimti gilaus šoko“, – nurodė ji.

Lėktuvas, kuriame buvo 73 keleiviai ir penki įgulos nariai, iš Šeremetjevo oro uosto pakilo 18 val. 2 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, bet neilgai trukus įgula pasiuntė nelaimės signalą, sakė pareigūnai.

„Pakilus įgula pranešė apie sutrikimą ir nusprendė grįžti į išvykimo oro uostą. 18 val. 30 min. lėktuvas atliko avarinį nusileidimą“, – sakoma oro uosto pranešime.

Rusijos oro vežėjų flagmanė „Aeroflot“ nurodė, kad lėktuvas turėjo grįžti į oro uostą „dėl techninių priežasčių“ ir kad jo varikliai užsidegė tupiant. Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad lėktuvas užsidegė ore.

Kaip pranešama, laineris sugebėjo nutūpti iš antro karto. Jo pilotams nepavyko orlaivio nutupdyti pirmu bandymu, o per pakartiną bandymą lėktuvas trenkėsi į nusileidimo taką – iš pradžių ratais, po to – priekine dalimi ir užsidegė. Nors gaisras buvo užgesintas gana greitai, galinės lėktuvo dalies nuo pat sparnų sparnų neliko.

Skrydžių stebėjimo tinklalapis „Flightradar24“ rodo, kad prieš nusileisdamas lėktuvas vieną kartą apskrido oro uostą.

Pasak aviacijos ekspertų, lainerio degalų bakai buvo pilni, todėl tikėtina, kad gelbėtojams pavyko užkirsti kelią dar didesnei tragedijai.

Tyrėjai sakė nagrinėjantys įvairias galimas įvykio priežastis, bet kokias nors išvadas daryti kol kas per anksti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir draugams, taip pat sakė, kad tyrimas „turi būti kiek įmanoma nuodugnesnis“, nurodė Kremlius.

Premjeras Dmitrijus Medvedevas paskyrė specialų komitetą šiai katastrofai ištirti.

Murmansko srityje, kur, kaip manoma, gyveno dauguma aukų, nuo pirmadienio skelbiamas trijų dienų gedulas.

Kai kurie skrydžiai buvo nukreipti į kitus Maskvos oro uostus arba Žemutinį Naugardą, esantį maždaug už 400 km į rytus nuo Rusijos sostinės.

Tikėtina, kad po šios nelaimės „Aeroflot“ skrydžių tvarkaraštis dar kelias dienas bus sutrikęs.

Smūgis aviacijos pramonei

Šalies civilinės aviacijos saugumo rodikliai jau anksčiau buvo ne patys geriausi, o vėliausia katastrofa laikoma skaudžiu smūgiu šiam sektoriui.

„Suchoj Superjet 100“ yra pirmasis civilinis laineris, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Šie lėktuvai, sukurti per V. Putino asmeniškai prižiūrėtą projektą, buvo pradėti naudoti 2011 metais ir tapo šalies pasididžiavimu.

Tačiau pastaraisiais metais buvo pranešta apie daugelį šių lėktuvų techninių problemų, o Rusijai nesisekė įtikinti užsienio vežėjus pirkti naujuosius lainerius.

2012-ųjų gegužę ikiserijinės gamybos SSJ-100 lėktuvas nukrito netoli Indonezijos sostinės Džakartos per parodomąjį skrydį. Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.

2013 metų birželį Islandijos sostinės Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 kietai nusileidus sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.

2018-ųjų spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantys toks lėktuvas leisdamas Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedideles traumas patyrė keturi iš 92 juo skridusių žmonių.

Vyriausybė siūlė subsidijas, kad įtikintų Rusijos bendroves pirkti „Superjet“. „Aeroflot“ tapo pagrindine juos naudojančių kompanijų.

Pernai rugsėjį bendrovė paskelbė rekordinį „Superjet 100“ užsakymą – „Aeroflot“ ketino įsigyti 100 šių lėktuvų.

Lietuvos Vyriausybė reiškia užuojautą

Lietuvos Vyriausybė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį pareiškė užuojautą dėl keliasdešimt gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Rusijoje.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu reiškiu gilią užuojautą dėl daugybės žmonių gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Rusijoje. Žuvusiųjų artimiesiems linkiu tvirtybės ir vienybės šią sunkią netekties valandą, o nukentėjusiems ir sužeistiesiems – spartaus gijimo“, – pirmadienį paskelbtoje užuojautoje teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje katastrofą pavadino didele tragedija.

„Reiškiu giliausią užuojautą per šią katastrofą žuvusių ir sužeistų žmonių šeimoms ir draugams“, – rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Seimo pirmininkas žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimiesiems palinkėjo „stiprybės ištverti skausmą ir netektį“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lietuvė

lietuvė portretas
Baisi nelaimė. Užuojauta žuvusiųjų artimiesiems.

Algis

Algis portretas
Lanzbergis pensijoj.Kas bendro su sudegusiais vaikais.

Jelena

Jelena portretas
Užuojauta žuvusiųjų artimiesiems
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių