Plauna karštu vandeniu

Neseniai Norvegijos maisto saugos tarnyba skyrė didžiausią galimą 1,7 mln. Norvegijos kronų (apie 150 tūkst. eurų) baudą žuvų augintojų kompanijai „SalMar“. Jos narvuose Triondelago pakrantėje, Trondheimo regione, rasta lašišų su opomis.

Bendrovė buvo apkaltinta nederamu elgesiu su gyvūnais, kuriems, laikant netinkamomis sąlygomis, buvo sukelti skausmai.

Tarp sergančių žuvų buvo nemažai rasta ir negyvų.

Narvuose auginamos lašišos užsikrečia vadinamosiomis žuvų utėlėmis. Žuvų augintojai neturi kitų priemonių, išskyrus tai, kad utėlėtos žuvys nuplaunamos karštu vandeniu ir nuvalomos šepečiu. Po tokios procedūros dalies žuvų oda nusilupa, atsiranda opų.

Jei utėlėtos ir po to karštu vandeniu apdorotos žuvys jau pakankamai suaugusios, jos iš karto skerdžiamos.

Gali būti, kad tokios apsikrėtusios žuvys po to, kai „nuplaunamos“, greitai atsiduria kokių nors Rytų Europos šalių prekybos rinkoje už mažesnę kainą.

„SalMar“ utėlėtos ir nuplautos lašišos nebuvo pakankamai suaugusios, jos liko narvuose, ten jas ir surado Norvegijos maisto saugos tarnybos inspektoriai, iš anksto neįspėję apie vizitą. Preliminariai buvo nustatyta, kad narvuose laikyta per 64 tūkst. žaizdotų žuvų.

Sumanymas: taip atrodytų uždara Norvegijos lašišų ferma. / „Nordic Blu Technology“ nuotr.

Per didelė koncentracija

Norvegijos jūrinėje žiniasklaidoje teigiama, kad lašišų auginimas narvuose jūros pakrantėse ir fjorduose yra palyginti sudėtingas reikalas.

Utėlės yra viena pagrindinių Norvegijos žuvų augintojų bėdų. Šie žuvų parazitai iš vienos fermos į kitą keliauja vandeniu.

Kadangi žuvų augintojų fermų koncentracija Norvegijoje palyginti didelė, užsikrėsti lašišoms atviruose žuvų auginimo narvuose yra labai paprasta.

Norvegijoje dar nesugalvota efektyvių priemonių, kaip atsikratyti žuvų utėlėmis. Plaunant karštu vandeniu ir valant žuvys yra sužeidžiamos, per žaizdas jos netenka kūno skysčių ir žūva.

Nuo žuvusių lašišų užsikrečia ir kitos žuvys, užteršiamas jūros regionas.

Naujovės stabdomos

Naują išeitį, kaip didelėse vandens fermose auginti lašišas, kad jos neužsikrėstų utėlėmis, yra pasiūliusi „Nordic Blu Technology“ kompanija. Ji dar 2017 m. pateikė planą, kad jūroje ar fjorduose turi būti įrengiami uždaro tipo žuvų auginimo narvai, kad iš išorės nepatektų jokia utėlė.

Gali būti, kad apsikrėtusios žuvys, po to, kai „nuplaunamos“, greitai atsiduria kokių nors Rytų Europos šalių prekybos rinkoje už mažesnę kainą.

Per šešerius metus Norvegijos žuvininkystės direktoratas taip ir nepateikė atsakymo, ar bus galima naudoti uždaro tipo žuvų veisimo fermas. Bendra nuostata esanti tokia, kad nenatūralios aplinkos betoniniuose narvuose žuvų kančios dar padidėsiančios ir esą nėra jokios tikimybės, kad utėlės nepateks ir į uždarus narvus.

Panašų pasiūlymą Žuvininkystės direktoratui buvo pateikusi ir Norvegijos „OceanTECH“ kompanija. Ji išgirdo atsakymą, kad leidimo auginti žuvis uždaruose betoniniuose narvuose negaus. Paaiškinta, kad „OceanTECH“ žuvų auginimo narvai neatitinkantys dabartinių agrokultūros technologijų. Norvegijos žuvininkystės valdininkų požiūris yra toks, kad žuvys turi augti daugmaž natūralioje gamtai aplinkoje, o ne betoniniuose narvuose su uždangalu be natūralios saulės šviesos.

Pastebėta, kad pagal koncepciją buvo numatyti 18 tūkst. kubinių metrų narvai, o realiai jų tūris didesnis.

„OceanTECH“ kompanijos atstovai teigė nesuprantantys tokio atsakymo, juo labiau kad naujos kartos technologijoms vystyti jie išleidę per 40 mln. Norvegijos kronų. Ji dėl atmestos koncepcijos ketina bylinėtis su Norvegijos žuvininkystės direktoratu.