Europa vis dar nėra vieninga rusiškų dujų klausimu, tačiau pokyčiai vyksta ir tik laiko klausimas, kada visiškai atsisakysime rusiškų dujų.
„Mes jau dabar matome, kad bendro sutarimo dėl to, kad iš karto reikėtų pradėti taikyti griežtas sankcijas dujoms nėra. Tam prieštarauja bent kelios valstybės – Vengrija, Vokietija –, bet tam strateginiam lygmenyje pokytis yra įvykęs. Kitaip tariant, tik laiko klausimas, kada Europa atsiribos nuo rusiškų dujų. Tos spaudimo priemonės, kurias dabar daro Kremlius, gali duoti atvirkštinį efektą, kaip kadaise ir Lietuvai – spaudimas mums per dujų sektorių tapo pagrindine paskata turėti suskystintų dujų terminalą“, – teigė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Nėra taip paprasta dujas parduoti kažkur kitur, nes tai yra susieta su infrastruktūra, su dujotiekiais, kurie buvo statomi ne vieną dešimtmetį.
Kai kurios Europos valstybės, pavyzdžiui, Vengrija yra pasiryžusios ir toliau Rusijai už dujas mokėti rubliais. Jei Europa vieningai atsisakytų rusiškų dujų, tai būtų didelis smūgis Rusijai, nes atrasti, kam eksportuoti dujas, nėra taip paprasta.
„Rusija bando naudoti turimus svertus Europos atžvilgiu, bet Europa taip pat turi svertus Rusijos atžvilgiu, nes Rusijai reikia pajamų, kurias ji generuoja būtent iš dujų sektoriaus. Nėra taip paprasta dujas parduoti kažkur kitur, nes tai yra susieta su infrastruktūra, su dujotiekiais, kurie buvo statomi ne vieną dešimtmetį. Norėčiau manyti, kad Europa šiandien jau supranta ir gali naudoti tai kaip geopolitinio spaudimo priemonę“, – kalbėjo L. Kojala.
Vokietija nusprendė tiekti Ukrainai šarvuotas mašinas, kurios gali taikytis į lėktuvus, nors dar prieš keletą mėnesių svarstė, ar išvis tiekti ginkluotę Ukrainos kariams.
„Tai labai didelis pokytis. Prisiminkime, dar prieš keletą mėnesių apskritai jokios ginkluotės Vokietija nenorėjo tiekti Ukrainai, dabar jau nekalbama, kad kokie nors galėtų būti suvaržymai taikomi tam procesui. Iš dalies galimybės ribotos dėl to, kad pati Vokietijos kariuomenė daug metų neturėjo pakankamo finansavimo, bet vis tik tai yra lūžis. Manau, kad ta parodo, jog nėra raudonų linijų, nes visi supranta, kad Europa ginasi pirmiausia remdama Ukrainą iki tol, kol Ukraina galiausiai pasieks pergalę“, – sakė Rytų Europos studijų centro vadovas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas viešai pareiškė, kad ir JAV, ir sąjungininkai dabar susitiks kas mėnesį aptarti, kokios ginkluotės reikia Ukrainai.
„Yra suprantama, kad reikalingi ilgalaikiai sprendimai. Ukrainai reikės tos ginkluotės labai ilgai, kad ir kaip klostysis situacija įvairiose bandomose okupuoti teritorijose, Ukrainos gynybos stiprinimas bus ne vienerių metų klausimas. Taip pat labai svarbu koordinuoti veiksmus, kad Ukraina šiandien galėtų sėkmingai gintis, prisideda ne tik NATO šalys, bet ir ne NATO valstybės. Rusijai tikrai norėtų taikytis į ginkluotės tiekimo liniją, bet kol kas to sėkmingai padaryti nesugebėjo“, – teigė L. Kojala.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Moldova jaučiasi ypatingai pažeidžiama, nes jų teritorijoje iš esmės visą laiką, nors ir nedidelis, Rusijos karių skaičius buvo.
Jau daugiau nei 30 metų nuo Moldovos atplėšta Padniestrė – prorusiška separatistinė respublika, į kurią amuniciją ilgą laiką Rusija gabeno per Ukrainą.
„Be abejo, Padniestrė reikšminga dėl savo geopolitinės situacijos. Jeigu būtume įsivaizdavę Kremliui palankų agresijos scenarijų, tuomet tas naujai okupuotų teritorijų suartėjimas su Padniestre turbūt jau būtų įvykęs. Ir dabar Moldova jaučiasi ypatingai pažeidžiama, nes jų teritorijoje iš esmės visą laiką, nors ir nedidelis, Rusijos karių skaičius buvo. Yra tikimybė konfliktui plėstis. Nereikėtų manyti, kad tai būtinai nutiks, bet tokia rizika tikrai egzistuoja“, – sakė L. Kojala.
Padniestrėje vykstantys neramumai gali virsti grėsme Europos Sąjungos šalims.
„Mes kol kas matėme Padniestrės vietos valdžios, kuri nėra pripažįstama, bandymą balansuoti, neįsivelti į vienos ar kitos pusės palaikymą, tad ir tie sprogimai, įvykiai Padniestrėje yra gana migloti. Sunku suprasti, kas ten iš tikrųjų įvyko, bet tai tik parodo, kokia jautri šiandien yra situacija susijusi su Ukraina ir kitomis valstybėmis. Moldova yra itin arti tokių šalių kaip Rumunija. Tai rodo, kad grėsmė kyla Europos Sąjungos ir NATO valstybėms“, – teigė L. Kojala.
Dėl įvykių Padniestrėje sunerimusi ir pačios Moldovos valdžia, tačiau šalis neturi didelių ginkluotųjų pajėgų ir yra pažeidžiama.
„Tikrai sunerimusi. Matėme ir prezidentę Maia Sandu, kuri sukvietė nacionalinio saugumo patarėjus ir tuos, kurie yra atsakingi už šalies saugumą. Mes puikiai žinome, kad Moldova nėra didelė valstybė, neturi didelių ginkluotųjų pajėgų, tad jaučiasi tikrai pažeidžiama. Tuo pačiu jaučiasi pažeidžiama ir Rumunija, nes jos geopolitinė padėtis taip pat yra pakankamai trapi. Rumuniją mes galime traktuoti kaip NATO Rytinio sparno dalį, taigi tai yra platesnis saugumo klausimas“, – kalbėjo L. Kojala.
