Naujas tyrimas

Buvusio Švedijos ministrų kabineto vadovo O.Palme's nužudymo bylą tirs nauja prokurorų komanda, kuriai vadovaus Stokholmo vyriausiasis prokuroras Kristeras Petersonas. Apie tai Švedija paskelbė praėjusią savaitę.

O.Palme – vienas iš žymiausių šios Skandinavijos valstybės politikų: būtent jo valdymo metais Socialdemokratų partija tapo viena iš įtakingiausių Švedijos politinės sistemos partijų. Be to, politikas reikšmingai prisidėjo prie gerovės valstybės sukūrimo, nevengė aktyvaus vaidmens tarptautinėje arenoje – teigiama, esą dėl ištikimybės savo principams O.Palme galėjo tapti daugelio suinteresuotų grupių taikiniu.

Prokuroras K.Petersonas anksčiau vadovavo Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh nužudymo tyrimui.

Socialdemokratų partijos narė ir tada viena iš realiausių kandidačių užimti Švedijos ministrų kabineto vadovo postą buvo šaltakraujiškai nužudyta 2003 m. Stokholmo universalinėje parduotuvėje – ją mirtinai subadė užpuolikas.

Pagrindinis įtariamasis

O.Palme buvo nužudytas 1986 m. pačiame Švedijos sostinės Stokholmo centre: grįžtantį iš kino teatro jį vienoje gatvėje nušovė ginkluotas užpuolikas. Švedijoje tuo metu buvo įprasta, kad ministrų kabineto vadovas, jeigu nėra reikalo, galėjo vaikščioti be apsaugos.

Premjeras mirė vos tik atvežtas į ligoninę, o jo žmona Lisbet, nors ir buvo sužeista per išpuolį, išgyveno.

Po šalį ir pasaulį šokiravusio Švedijos vyriausybės vadovo nužudymo teisėsauga atliko precedento neturintį kriminalinį tyrimą – buvo sulaikyta ir apklausta daugiau nei 10 tūkst. asmenų, 134 iš jų prisipažino, esą būtent jie įvykdė nusikaltimą, tačiau daugelio jų kaltė taip ir nebuvo įrodyta.

Pareigūnams pavyko apklausti kelis nusikaltimo liudininkus, tačiau jie negalėjo tiksliai pasakyti, kaip atrodė užpuolikas, šovęs į ministrą pirmininką, – policijai pavyko išsiaiškinti tik tai, kad reikia ieškoti baltaodžio vyro, kurio amžius – nuo 30 iki 50 metų.

Deja, nužudymo tyrimas įstrigo: tyrėjams taip ir nepavyko nustatyti nusikaltimo motyvo, be to, nebuvo sulaikyti nauji įtariamieji, nerasta ir ginklo, iš kurio buvo šauta į premjerą.

Proveržis įvyko 1988 m., kai pareigūnai sulaikė 42 metų Christerą Petterssoną, buvusį aktorių ir pagarsėjusį alkoholiką bei narkomaną. Vyrui pareigūnai pateikė kaltinimus premjero žmogžudyste. Motyvas – asmeninė Ch.Petterssono neapykanta O.Palme'ei.

Sulaikytasis ir anksčiau buvo susidūręs su policija – jis jau buvo atsidūręs už grotų dėl užpuolimo.

Ch.Petterssonas kurį laiką buvo laikomas pagrindiniu žmogžudystės vykdytoju, mat jį, kaip teigiama, policijos būstinėje atpažino O.Palme's žmona Lisbet.

Vis dėlto pareigūnams, atlikusiems kratas sulaikytojo namuose, taip ir nepavyko rasti nusikaltime panaudoto "Magnum" pistoleto, be to, nebuvo aišku, kam kairiųjų pažiūrų Ch.Petterssonui būtų reikėję nužudyti socialdemokratą O.Palme.

Nepaisant akivaizdžių atlikto tyrimo spragų, Švedijos teisėsauga siekė kuo skubiau užverti visuomenę šokiravusią premjero nužudymo bylą, tad teismas nuteisė Ch.Petterssoną ir patupdė į kalėjimą.

Nepraėjus nė metams Ch.Petterssonas buvo paleistas, nes apeliacinis teismas patenkino jo skundą. Negana to, vyras prisiteisė iš valstybės tūkstantinę kompensaciją už neteisėtą įkalinimą – teigiama, esą tuos pinigus jis tučtuojau išleido svaigalams.

2004 m. Ch.Petterssonas mįslingai žuvo: anot tyrėjų, vyras smarkiai susitrenkė galvą, ko gero, apsvaigęs, tačiau iki galo šios žūties aplinkybės nebuvo atskleistos.

Priešų sąrašas

Kas buvo suinteresuotas O.Palme's žmogžudyste? Teigiama, kad Švedijos premjero priešų sąrašas buvo ilgas.

Švedijos premjero nemėgo Pietų Afrikos Respubliką (PAR) valdęs apartheido režimas, kurį O.Palme aršiai kritikavo dėl žmogaus teisių pažeidimų. Maža to, likus maždaug savaitei iki nužudymo, Švedijos premjeras pirmininkavo Stokholme vykusiai tarptautinei konferencijai, kurioje buvo dar sykį pasmerktas rasizmas PAR.

Įtarimai, kad Afrikos šalis galėjo prisidėti prie Švedijos vyriausybės vadovo nužudymo, sklandė viešojoje erdvėje gana ilgą laiką. 1994 m. žlugus apartheido režimui, kai kurie buvę PAR žvalgybos pareigūnai prisipažino, esą prisidėjo rengiant sąmokslą prieš Švedijos premjerą. Vis dėlto Švedijos pareigūnų inicijuotas didelio masto tyrimas, bendradarbiaujant su PAR, nedavė jokių rezultatų.

Dar buvo keliama versija, esą O.Palme galėjo nužudyti radikalai iš Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuriems Švedijoje buvo pasiūlytas prieglobstis, tačiau vėliau jie buvo išsiųsti iš šalies, kai Stokholmas pripažino PKK teroristine organizacija.

Ir šiai versijai pagrįsti švedų teisėsauga pritrūko įrodymų. Be to, teigiama, kad Švedijos prokurorai vėliau suabejojo Turkijos pareigūnų jiems brukamais teiginiais dėl kurdų kaltės.

Yra versija, kad O.Palme buvo nužudytas dešiniojo sparno radikalo iš Čilės Roberto Thieme. Motyvas – Švedija suteikė prieglobstį nemažai daliai kairiųjų pažiūrų Čilės aktyvistų po to, kai toje Pietų Amerikos šalyje 1973 m. įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo dešiniųjų pažiūrų diktatorius Augusto Pinochetas.

Arba Švedijos premjeras galėjo tapti stambiojo Švedijos kapitalo auka, nes būtent tuo metu kilo skandalas dėl švedų ginklų gamybos konglomerato "Bofors" sandorio su Indija dėl haubicų pardavimo.

Teigiama, kad "Bofors" užkulisinė veikla – Indijos pareigūnų papirkinėjimas per vieną fiktyvią įmonę, siekiant sudaryti su jais haubicų įsigijimo sandorį, ir veikimas be Švedijos vyriausybės žinios – papiktino premjerą. Dėl to "Bofors" nutarė nerizikuoti ir nutildyti O.Palme prieš tai, kol jis nesiėmė sankcijų prieš konglomeratą.

Pagaliau yra versija, kad O.Palme galėjo tapti JAV specialiųjų tarnybų taikiniu. Mat, vykstant Irako ir Irano karui, Teheranui per Centrinės žvalgybos valdybą (CŽV) buvo parduodami amerikietiški ginklai, nesilaikant tarptautinio ginklų embargo.

Amerikiečiai ketino pinigus, gautus iš prekybos ginklais su Iranu, panaudoti sukilėlių būriams Nikaragvoje finansuoti, nors JAV Kongresas oficialiai uždraudė tai daryti. Yra galvojančiųjų, kad O.Palme žinojo apie šią schemą, dėl to CŽV, baimindamasi paviešinimo, nužudė Švedijos ministrą pirmininką.

O.Palme: svarbiausi faktai

• Studijų metais O.Palme užmezgė ryšius su tuomečiu Švedijos premjeru Tage Erlanderiu, priklausiusiu Socialdemokratų partijai. Netrukus jis tapo jo padėjėju.

• 1958 m., globojamas T.Erlanderio, O.Palme buvo išrinktas į Švedijos parlamentą, o po kelerių metų paskirtas šalies susisiekimo ministru.

• 1969 m. O.Palme pirmąsyk tapo Švedijos ministru pirmininku – šias pareigas jis ėjo iki 1976 m. 1982-aisiais jis buvo vėl išrinktas šalies premjeru ir pareigas ėjo iki mirties 1986 m.

• O.Palme's vidaus politika buvo skirta socialiniams prieštaravimams sušvelninti ir nelygybei Švedijoje sumažinti – būtent jo valdymo metais atsirado sąvoka "švediškas socializmas", tapęs savotišku socialiai orientuotos politikos įgyvendinimo modeliu.

• Užsienio politikoje O.Palme buvo labai aktyvus: jis kategoriškai nepritarė Vietnamo karui – 1964 m. viešai pasmerkė JAV vykdomą Vietnamo bombardavimą, palygindamas tai su žydų žudynėmis Antrojo pasaulinio karo metais. Be to, Švedija tapo vienintele Europos šalimi, suteikusia prieglobstį iš Vietnamo dezertyravusiems amerikiečių kariams.

• 1968 m. O.Palme pasmerkė SSRS kariuomenės įvedimą į Čekoslovakiją. Jis net fiktyviai susituokė su čeke studente, kad ši galėtų atvykti į Švediją.

• O.Palme aktyviai darbavosi Jungtinių Tautų Organizacijoje, domėjosi tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo problemomis,  kovojo su apartheido politika PAR. Dėl šios veiklos U.Palme įgijo labai daug priešų, kurie galėjo linkėti jam mirties.