Karas: Rusijos karinėje oro bazėje Kryme – galingi sprogimai

Pietryčių Ukrainoje esančią Zaporižios elektrinę Rusija užėmė invazijos pradžioje. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl praėjusią savaitę įvykdytų išpuolių prieš elektrinę.

„Pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Černobylio katastrofa įvyko sprogus vienam reaktoriui. Zaporižios AE turi šešis reaktorius“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainoje 1986 metais įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje buvo didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

„Reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – sakė jis savo kreipimesi.

Ukraina sako sužlugdžiusi sąmokslą nužudyti gynybos ministrą

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, kad suėmė Rusijos agentus, kurie planavo nužudyti gynybos ministrą ir karinės žvalgybos vadovą.

SBU „suėmė žudikus iš Rusijos specialiųjų tarnybų, kurie rengė gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo nužudymo planus“, pranešė tarnyba per platformą „Telegram“.

Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ginkluota grupė sutramdo ir surakina antrankiais du civiliais drabužiais vilkinčius vyrus, kurie artėjo prie automobilio.

Tie asmenys buvo suimti Kovelio mieste Ukrainos šiaurės vakaruose, pranešė SBU. Vienas iš įtariamų sąmokslininkų į šalį atvyko iš Rusijos per Baltarusiją, nurodė tarnyba.

Jos pranešime teigiama, kad vyrai ruošėsi „fiziškai likviduoti“ du aukšto rango pareigūnus ir neįvardytą „ukrainiečių aktyvistą“.

Už kiekvieną nužudymą turėjo būti atlyginta pinigų suma nuo 100 000 iki 150 000 JAV dolerių (98–147 tūkst. eurų), pridūrė SBU.

Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų

Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas pirmadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų.

„Per mažiau nei šešis mėnesius rusų patirti nuostoliai tikriausiai siekia 70–80 tūkst.“ žmonių, sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas (Kolinas Kalas).

C. Kahlas taip pat nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgos neteko „trijų ar keturių tūkstančių“ šarvuotųjų transporto priemonių. Be to, joms gali imti trūkti turimų tiksliai nutaikomų raketų, įskaitant iš oro ir jūros paleidžiamas sparnuotąsias raketas, nes nuo invazijos pradžios rusai daug jų paleido.

Šie nuostoliai yra „gana įspūdingi, turint omenyje, kad rusai nepasiekė nė vieno iš [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino karo pradžioje iškeltų tikslų“, sakė jis žurnalistams.

C. Kahlo teigimu, tai, kad Rusijos pajėgos nebenaudoja tiek daug ilgesnio nuotolio ir tiksliai nutaikomų raketų, rodo, jog jų atsargos sumažėjo beveik iki tokio lygio, kiek Maskvai reikia turėti rezerve „kitiems nenumatytiems atvejams“.

Pareigūnas pripažino, kad Ukrainos pusė mūšio lauke taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau nepateikė jokių skaičių.

„Abi pusės patiria nuostolių. Šis karas yra intensyviausias konvencinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis.

„Tačiau ukrainiečiai turi daug privalumų, iš kurių ne mažiau svarbus yra jų noras kovoti“, – pridūrė C. Kahlas.

Mykolajivo srityje sulaikyta 400 įtariamų kolaborantų

Pietų Ukrainos Mykolajivo srityje rugpjūčio 5–8 dienomis sulaikyta apie 400 įtariamų Rusijos kolaborantų, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolu majoru Dmytro Marčenka.

Pasak D. Marčenkos, turima įrodymų, kad „kiekvienas sulaikytasis perdavė vertingos informacijos“ Rusijos kariuomenei.

Minėtu laikotarpiu Mykolajive galiojo komendanto valanda. Manoma, kad ji buvo įvesta būtent kolaborantų paieškoms.

Ukraina praneša apie intensyvius apšaudymus prie fronto linijos rytuose

Ukraina praneša apie intensyvius rusų pajėgų apšaudymus prie fronto linijos rytuose. Vyksta nuožmūs mūšiai vietovėse netoli Donecko miesto, per Ukrainos televiziją sakė to paties pavadinimo srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Padėtis įtempta, palei visą fronto liniją nuolat šaudoma“, - kalbėjo P. Kyrylenka. Vykdoma daug atakų ir iš oro. Tačiau priešui esą nesiseka, Doneckas atsilaiko.

Rusija tvirtina Ukrainoje numušusi 19 HIMARS raketų

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariuomenė Rytų ir Pietų Ukrainoje numušė 19 amerikietiškų HIMARS raketų ir netoli Kramatorsko sunaikino dar kelis tokių sviedinių paleidimo įrenginius, praneša agentūra „Reuters“.

„Reuters“ šių pareiškimų patvirtinti negalėjo.

V. Zelenskis reikalauja įvesti kelionių draudimą visiems rusams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja įvesti tarptautinį kelionių draudimą visiems rusams, kad atgrasytų Maskvą nuo okupuotų teritorijų aneksijos. „Svarbiausios sankcijos yra uždaryti sienas, nes rusai iš kitų atima jų žemę“, - sakė jis interviu JAV laikraščiui „The Washington Post“. Rusai esą turi „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“.

Abi pusės patiria nuostolių. Šis karas yra intensyviausias konvencinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainos Zaporižios srities dalyje pirmadienį paskelbta apie referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Panašių planų yra ir dėl okupuoto Chersono.

Jau ir ES intensyvėja diskusijos apsunkinti ar net visai nutraukti turistinių vizų išdavimą rusams. Nepaisant karo, daug rusų vasarą atostogauja ES šalyse. Rusijos kaimynė Latvija jau sugriežtino vizų išdavimą. Tai padaryti svarsto ir Suomija, tačiau ji reikalauja sprendimo visai Šengeno erdvei.

Po Rusijos karo prieš Ukrainą neturėtų būti nei rusenančio, nei įšaldyto konflikto, tradiciniame savo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė V. Zelenskis. Ukraina esą turi atgauti viską, ką laikinai užėmė Rusija. Tik akivaizdus užpuoliko pralaimėjimas apsaugos nuo naujo karo, pažymėjo prezidentas.

Kremlius: Kyjivo raginimas uždrausti rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“

Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymas uždrausti visiems rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“ ir Maskvoje yra vertinamas „labai neigiamai“.

Ukrainos lyderis laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Maskvai yra pernelyg silpnos, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų uždaryti savo sienas rusams.

„Mąstymo iracionalumas šiuo atveju peržengia visas ribas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai galima vertinti tik labai neigiamai, – sakė jis. – Bet kokie bandymai izoliuoti rusus ar Rusiją neturi perspektyvų.“

Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolį, nukentėjusiųjų nėra

Naktį į antradienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Dnipro srityje išsidėsčiusį Nikopolio miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Nikopolio karinės administracijos vadovu Jevhenijumi Jevtušenka.

„Nikopolis – du apšaudymai naudojant daugkartinio paleidimo raketų sistemas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė J. Jevtušenka.

Karinės administracijos vadovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Grupei „Azovstal“ gynėjų gresia mirties bausmė

Grupei į nelaisvę paimtų „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje gynėjų gresia mirties bausmė. Baudžiamajame procese, kuris vyksta Rusijos kontroliuojamo separatistinio Donecko regiono teisme, prokuratūra pirmadienį pareikalavo aukščiausios bausmės, pranešė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ oficiali naujienų agentūra. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

Teisiamieji, kurių tikslus skaičius neįvardijamas, kaltinami daugiau kaip 100 žmonių nužudymu. Ukrainiečiai priklausė grupei, kuri nacionalistiniame „Azovo“ pulke tarnavo kaip atskiras išpuolių ir sabotažo dalinys. Ukrainos visuomenėje ši grupė vadinama „Lokiais“, o rusų žiniasklaidoje – „SS lokiais“.

„Azovo“ pulko kariai iki gegužės pabaigos buvo įsitvirtinę plieno gamykloje, kai likusi Mariupolio uostamiesčio dalis jau buvo užkariauta rusų pajėgų. Tada paskutinieji gynėjai pasidavė. Ukraina siekia jų išlaisvinimo.

Ukrainos pranešimais, daug Rusijos rankose esančių belaisvių buvo kankinami. Apie 50 jų liepos pabaigoje žuvo per ataką neaiškiomis aplinkybėmis Olenivkos kalėjime netoli Donecko.

Rusija rugpjūčio pradžioje „Azovo“ pulką įvardijo kaip teroristinę organizaciją. Tai reiškia, kad Rusijos nelaisvėje esantys jo nariai gali būti teisiami pagal Rusijos įstatymus. Donecko „liaudies respublika“ savo Aukščiausiajame teisme nori teisti dar daugiau Mariupolio gynėjų.

Šį pulką Maskva vis pasitelkia kaip jau daugiau nei penkis mėnesius trunkančio karo pateisinimą ir teigia, kad nori „išlaisvinti“ Ukrainą nuo „fašistų“. Tačiau tarptautiniai ekspertai iš esmės sutaria, kad nacionalistai ir dešinieji radikalai sudaro tik nedidelę Ukrainos kovotojų dalį.

Nagasakio meras per atominės bombos numetimo metines įspėja dėl krizės

Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduoliniai ginklai yra „akivaizdi ir esama krizė“, antradienį sakė Nagasakio meras, kalbėdamas per 77-ąsias atominės bombos numetimo ant šio Japonijos miesto metines.

1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Šie du JAV suduoti smūgiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Japonija vis dar yra vienintelė šalis, prieš kurią karo metu buvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Tačiau antradienį meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) skambino pavojaus varpais.

„Šių metų sausį Jungtinių Valstijų, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kinijos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą ir patvirtino, kad branduolinio karo negalima laimėti ir kad jo niekada negalima kariauti, – sakė jis. – Tačiau jau kitą mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Grasinta panaudoti branduolinius ginklus, priverčiant sudrebėti visą pasaulį.“

„Branduolinių ginklų panaudojimas nėra „nepagrįsta baimė“, tai „akivaizdi ir esama krizė“, – sakė T. Taue ir įspėjo, kad šie ginklai galėtų būti panaudoti dėl klaidingų sprendimų, sutrikimų ar per teroristines atakas.

Nagasakio bombardavimą išgyvenę žmonės, užsienio svečiai, šimtai visuomenės narių tyliai pasimeldė 11 val. 2 min. (5 val. 2 min. Lietuvos laiku), tiksliai tą akimirką, kai 1945-aisiais ant šio uostamiesčio buvo numesta atominė bomba.

Nagasakio Taikos parke skambėjo varpai, į dangų paleista balandžių, per maldos ceremoniją pagerbtos aukos.

Žmonija turėtų ne kariauti, o puoselėti „taikos kultūrą“, skleidžiančią pasitikėjimą, pagarbą kitiems, ieškančią sprendimų dialogu“, sakė T. Taue.

Šeštadienį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasakė kalbą Hirošimoje, minėjusioje 140 tūkst. gyvybių nusinešusios atakos metines.

Jis įspėjo, kad pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialui „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“.

A. Guterreso žinutėje, japoniškai perskaitytoje per antradienio ceremoniją, sakoma, kad „šiais didelės įtampos ir mažo pasitikėjimo laikais turėtume išmokti Nagasakio pamokas“.

Japonija seniai ragina pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, bet nėra prisijungusi prie 2021-aisiais įsigaliojusios branduolinių ginklų draudimo sutarties, teigdama, kad tikisi suartinti prie sutarties neprisijungusias branduolines valstybes ir nebranduolines šalis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Rusų pajėgos apie Zaporižios jėgainę dislokuoja oro gynybos sistemas

Po Pietų Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo Rusijos daliniai, jų pačių duomenimis, apie kompleksą dislokuoja oro gynybos sistemas. „Stiprinamos elektrinės oro gynybos sistemos“, - antradienį Rusijos valstybinei televizijai sakė Maskvos paskirtos karinės administracijos regione vadovas Jevgenijus Balickis.

Maskva ir Kyjivas praėjusiomis dienomis keliskart kaltino viena kitą atakomis prieš branduolinę elektrinę. Nepriklausomai patikrinti duomenų nėra galimybės.

J. Belickio teigimu, elektrinė šiuo metu veikia įprastai. Elektros linijos ir pažeisti jėgainės blokai esą buvo sutvarkyti.

Zaporižios atominė elektrinė turi iš viso šešis reaktorius, kurių bendra galia yra 5 700 megavatai. Tai galingiausia atominė jėgainė Europoje. Iki apšaudymo savaitgalį, Ukrainos duomenimis, dar buvo eksploatuojami trys reaktoriai.

Britų žvalgyba: Rusija stiprina pozicijas Ukrainos pietuose

Rusijos invaziniai daliniai Ukrainoje, britų karinių ekspertų duomenimis, praėjusiomis dienomis savo pastangas sutelkė į pozicijų stiprinimą pietuose, kad galėtų atremti ukrainiečių kontrpuolimą. Tačiau atakos buvo tęsiamos ir rytiniame Donecko regione, sakoma kasdieninėje britų žvalgybos ataskaitoje, kurią skelbia Gynybos ministerija Londone.

Rusų agresorių pažanga, šiais duomenimis, išlieka ribota. Didžiausios sėkmės per praėjusias 30 dienų rusai esą pasiekė judėdami Bachmuto miesto link. Tačiau ir čia fronto linija per šį laikotarpį pasistūmėjo tik 10 km. Kitose teritorijose tai tebuvo 3 km.

To priežastimi britų ekspertai, be kita ko, įvardija personalo stygių rusų pajėgose. „Nepaisant ir toliau intensyvaus artilerijos naudojimo šiose teritorijose, Rusija nesugebėjo sutelkti užtektinai pėstininkų kovinių dalinių, kad užsitikrintų didesnius teritorinius laimėjimus“, – sakoma ataskaitoje.

Rusijos naftos tranzitas per Ukrainą sustabdytas dėl sankcijų

Rusijos naftos tiekimas trims Europos šalims per Ukrainą buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą, antradienį pranešė rusų įmonė „Transneft“.

„Rugpjūčio 4 dieną rusiškos naftos tiekimas per Ukrainos teritoriją buvo sustabdytas“, – sakoma naftotiekių operatorės pranešime. Bendrovė pridūrė, kad tai paveiks tiekimą Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai.

Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.

Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, atkirto Rusiją nuo tarptautinių finansinių institucijų.

Europos Sąjunga siekia mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir sutiko uždrausti daugiau kaip du trečdalius rusiškos naftos importo.

JAV rusiškas dujas ir naftą uždraudė iškart po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 50 turkiškų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 50 naujų Turkijoje pagamintų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“.

Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Kachovkos operatyvinės kariuomenės grupuotės atstovais.

„Partneriai užsienyje remia mūsų karius. Visas pasaulis nori, kad Ukraina nugalėtų nuožmų priešą. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduota naujų turkiškų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“, - sakoma „Facebook“ paskyroje paskelbtame grupuotės pranešime.

Pažymima, kad netrukus turėtų būti pristatyta dar viena šių šarvuotųjų transporterių siunta, kurią sudarys 150 mašinų.

Gautomis žiniomis, šarvuočiai apginkluoti kulkosvaidžiais, kuriuos galima sukioti 360 laipsnių, juose sumontuota gaisro gesinimo sistema ir efektyvi apsauga nuo minų. Mašina gali gabenti 12 karių ir įgulą.

UNHCR: nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko 10,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., naujausiais Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos išvyko jau per 10,5 mln. žmonių, praneša agentūra „Sky News“.

Pasak UNCHR, didžioji dalis šių žmonių pasitraukė į Lenkiją. Kiti kirto Rumunijos, Moldovos, Vengrijos ir kitų Europos šalių sienas. Dar tūkstančiai ukrainiečių pasiekė Jungtinę Karalystę (JK).

Ukrainos Čornomorsko uostą paliko dar du laivai su grūdais

Atnaujinus grūdų eksportą iš Ukrainos, Čornomorsko uostą paliko dar du laivai. Abu krovininiai laivai saugumo koridoriumi Juodojoje jūroje plukdo iš viso 70 000 tonų maisto produktų, antradienį socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Laivu „Rahmi Yaggi“ į Turkiją keliauja 5 300 tonų saulėgrąžų rupinių. „Ocean Lion“ į Pietų Korėją gabena beveik 65 000 tonų kukurūzų.

Liepą karo priešininkės Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimus su Turkija ir JT dėl žemės ūkio produkcijos ir trąšų eksporto. Nuo tada iš Čornomorsko, Odesos ir Južnės uostų išplaukė keliolika laivų su daugiau kaip 380 000 tonų kroviniu.

Rusija po savo invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje blokavo Ukrainos uostus. Ukraina savo ruožtu, baimindamasi rusų įsiveržimo, užminavo uostų prieigas.

JAV paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių (0,98 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant papildomas tikslaus nutaikymo raketas sistemai HIMARS, padedančiai Kyjivo pajėgoms atakuoti Rusijos pajėgas toli už fronto linijų.

Paketas taip pat apima daugiau raketų „žemė–oras“ gynimuisi nuo Rusijos lėktuvų ir raketų, daugiau prieštankinių raketų „Javelin“ ir kitų šaudmenų, sakoma JAV Gynybos departamento pareiškime.

„Visa tai – svarbūs pajėgumai siekiant padėti ukrainiečiams atremti Rusijos puolimą rytuose ir... pietuose bei kitur“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas (Kolinas Kalas).

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną JAV bendrai Kyjivui skirtos pagalbos suma padidėja iki 9,1 mlrd. dolerių (8,92 mlrd. eurų).

„Jungtinės Valstijos drauge su sąjungininkais ir partneriais iš daugiau kaip 50 šalių teikia gyvybiškai svarbią saugumo pagalbą, kad paremtų Ukrainos [pastangas] ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą nuo Rusijos agresijos“, – sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Toliau nuodugniai konsultuosimės su Ukraina ir tieksime papildomas prieinamas sistemas bei pajėgumus, atidžiai sukalibruotus, kad keistų [eigą] mūšio lauke ir stiprintų Ukrainos galutines pozicijas prie derybų stalo“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Atskirai Pasaulio bankas pirmadienį paskelbė apie 4,5 mlrd. dolerių (4,41 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai, apmokamą Jungtinių Valstijų.

Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti paslaugas, mokėti pensijas ir taip švelninti Rusijos invazijos ekonominį poveikį, sakoma Pasaulio banko pareiškime.

„Ši ekonominė pagalba itin svarbi remiant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Rusijos aviakompanijos pradeda ardyti lėktuvus atsarginėms dalims

Rusijos aviakompanijos, įskaitant didžiausią iš jų – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių dėl Vakarų sankcijų nebegali įsigyti užsienyje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais.

Anot jų, „Aeroflot“ išmontuoja įrangą iš mažiausiai trijų vakarietiškų lėktuvų – „Airbus 320“, „Boeing 737“ ir beveik naujo „Airbus A350“, nes vežėjui reikia šių modelių atsarginių dalių kitiems tokiems lėktuvams. Rusiški „Sukhoi Superjet 100“ taip pat labai priklausomi nuo užsienietiškų komponentų - nuo vieno tokio lėktuvo nuimtas variklis, kad kitas „Superjet“ galėtų toliau skraidyti.

Rusijos vyriausybė vasaros pradžioje rekomendavo šalies aviakompanijoms atsisakyti kai kurių lėktuvų, kad kiti užsienyje pagaminti orlaiviai galėtų skraidyti bent iki 2025-ųjų.

Kita vertus, naujos kartos orlaiviuose – „Airbus A320neo“, „Airbus A350“, „Boeing 737 MAX“ ir „Boeing 787“ – naudojamos technologijos reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Anot ekspertų, net ir labai išvystytai Rusijos inžinerinei bazei dėl  sankcijų bus sudėtinga užtikrinti modernių orlaivių eksploatavimą.

„Reuters“, remdamasi „Flightradar24“ duomenimis, paskaičiavo, kad maždaug pusšimtis „Aeroflot“ orlaivių, arba 15 proc. jos lėktuvų parko nekilo nuo liepos pabaigos, o trys iš septynių jos turimų „Airbus A350“ neskraidė jau maždaug tris mėnesius.

Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos neleidžia Rusijos aviakompanijoms įsigyti atsarginių dalių lėktuvams ar atlikti jų techninio aptarnavimo Vakaruose, o būtent vakarietiški sudaro didžiąją dalį Rusijos orlaivių parko.

Kišiniovo merija parengė rekomendacijas avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atvejui

Moldovos sostinės Kišiniovo merija parengė rekomendacijas avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atvejui. Tai antradienį pranešė portalas „NewsMaker“.

Merijos Visuomenės sveikatos valdybos vadovas Borisas Gylka apkaltino šalies Sveikatos apsaugos ministeriją dėl to, kad piliečiai iki šiol neinformuoti, kaip jie turėtų elgtis įvykus branduolinei katastrofai.

Moldova yra už 740 kilometrų nuo Zaporižios atominės elektrinės, kuri pastarosiomis dienomis apšaudoma.

Pirmadienį Moldova pareiškė esanti susirūpinusi dėl padėties Zaporižios atominėje jėgainėje ir paragino įleisti į ją TATENA ekspertus.

Rugpjūčio 6 d. Europos Sąjunga pasmerkė Rusijos karinę veiklą teritorijoje apie Zaporižios AE.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, telefonu kalbėdamasis su Europos Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu, paragino imtis sankcijų prieš Rusijos atominę energetiką ir branduolinį kurą.

Žiniasklaida: Turkija siūlys atidaryti „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą

Turkijos valdžia po „grūdų koridoriaus“ siūlys atidaryti ir „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą per savo teritoriją, kad padėtų sureguliuoti krizę, kurią sukėlė dujų tiekimo iš Rusijos ribojimas.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos laikraščiu „Turkiye“.

Pasak leidinio, tokį pasiūlymą rugsėjo mėnesį Uzbekistane turinčiame įvykti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime pateiks Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas.

Pažymima, kad ši iniciatyva gali apimti ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzitą per Turkijos teritoriją.

„Artėjant žiemai dujų krizė Europoje įgaus vis platesnį mastą, todėl didės tikimybė, kad Turkijos idėja dėl galimo „energetikos koridoriaus“ bus įgyvendinta. Manoma, kad visi šie klausimai bus svarstomi Šanchajaus penketo susitikime“, – rašo „Turkiye“.

Kryme netoli Rusijos oro pajėgų bazės nugriaudėjo keli sprogimai

Keli sprogimai antradienį driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė vietos pareigūnai.

„Galiu patvirtinti kelių sprogimų faktą Novofedorivkos apylinkėse. Aplinkybės tiriamos“, – per platformą „Telegram“ parašė Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovo padėjėjas Olegas Kriučkovas.

Rusijos gynybos ministerija vėliau pranešė, kad per incidentą "detonavo keletas aviacijos sprogmenų" ir kad žmonės nenukentėjo.

Tyrimas: karas Ukrainoje iki 2030 m. gali kainuoti Vokietijos ekonomikai 260 mlrd. eurų

Ukrainos karas ir jo padariniai Vokietijos ekonomikai iki 2030 m. gali kainuoti daugiau nei 260 mlrd. eurų (266 mlrd. JAV dolerių), rodo antradienį kelių institutų paskelbtas tyrimas.

Ateinančiais metais bus įdarbinta maždaug 240 tūkst. žmonių mažiau nei tuo atveju, jei karo nebūtų, pranešė Užimtumo tyrimų institutas (IAB), Federalinis profesinio mokymo institutas ir Ekonominių struktūrinių tyrimų draugija. Tyrėjai dirbo darydami prielaidą, kad sankcijos Rusijai galios iki 2030 m., net jei karas iki to laiko bus pasibaigęs.

„Dėl karo poveikio ekonomikos pakilimas po pandemijos nepasireikš“, – sakė Enzo Weberis iš IAB.

Padidėjusios iškastinio kuro kainos būtų pagrindinis žalingas veiksnys eksporto ekonomikai ir privačiam vartojimui, teigiama tyrime ir priduriama, kad svetingumo pramonė, socialinės paslaugos ir maisto gamyba praras daugiausia darbo vietų.

Pagal tokį scenarijų, kai energijos kainos padidėtų dvigubai nei yra dabar, 2024 m. bus įdarbinta 660 tūkst. žmonių mažiau nei tuo atveju, jei karo nebūtų, nustatė tyrėjai.

Ukrainos ministerija: Rusija stengsis papildyti savo kariuomenę „pasportizuotais“ ukrainiečiais

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija paragino šalies piliečius nepamiršti, kad Rusijos pasas, gautas okupantų užgrobtuose regionuose, yra bilietas į priešo kariuomenę.

Tai „Telegram“ kanale pranešė ministerijos spaudos tarnyba, kurią cituoja „Ukrinform“.

Remdamasi Donecko srities valstybinės administracijos atstovais, ministerija informuoja, kad rusai jau kelis mėnesius mėgina prievarta „pasportizuoti“ laikinai užgrobtų teritorijų gyventojus.

„Jų strateginis tikslas – legalizuoti savo laikiną „valdžią“ ir sudaryti sąlygas tariamiems referendumams, taip pat įtraukti į sąrašus kuo daugiau ukrainiečių, kad būtų galima juos prievarta mobilizuoti į savo kariuomenę. Visi darbingo amžiaus piliečiai, gavę RF pasą, automatiškai patenka į potencialių okupacinės armijos kareivių gretas“, - pabrėžė ministerijos pareigūnai.

Jie priminė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje jau nukauta daugiau kaip 42 tūkst. okupantų rusų.

„Vadinasi, priešas priverstine mobilizacija stengsis atnaujinti savo kariuomenę „pasportizuotais“ ukrainiečiais“, – konstatuojama Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Ukrainoje iš Donecko srities privalomai evakuojami tūkstančiai gyventojų

Ukraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius, antradienį pranešė Kyjivas.

„Per pastarąsias šešias dienas evakuota daugiau kaip 3 000 piliečių, įskaitant beveik 600 vaikų ir 1 400 moterų. Privalomos evakuacijos tęsiamos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Kyjivas praeitą savaitę pranešė pradedantis privalomą evakuaciją iš Donecko srities, kur šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, nes vyriausybė nemano sugebėsianti šiame regione užtikrinti namų šildymą žiemą.

Pasak K. Tymošenkos, nuo vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, iš Donecko srities buvo evakuota apie 1,3 mln. žmonių. Dalį šios srities nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.

„Dabar [Kyjivo tebekontroliuojamoje] srities teritorijoje yra 350 tūkst. gyventojų, įskaitant 50 tūkst. vaikų“, – pridūrė pareigūnas.

Rytiniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, daugelis gyventojų buvo nelinkę išvykti. Jie aiškina neturintys išteklių pradėti gyvenimą iš naujo arba neturintys kur prisiglausti.

Donecko ir Luhansko srityse pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausios kautynės. Maskvos pajėgos jau yra užėmusios daugumą jų miestų.

Ukrainos prezidentūra antradienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą Donbase dėl Rusijos apšaudymų žuvo trys žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praeito mėnesio pabaigoje paragino gyventojus vykdyti nurodymus ir teigė, kad daugiau žmonių išgyventų karą, jeigu pasitrauktų nuo atakuojančių Rusijos pajėgų.

Už pagalbą okupantams Kyjivo srities gyventojas nuteistas 15 metų kalėti

Kyjivo srities Brovarų miesto teismas pripažino kaltu dėl valstybės išdavimo 58 metų amžiaus Pobedos kaimo gyventoją ir skyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba.

Pareigūnai nustatė, kad, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms laikinai okupavus dalį Kyjivo srities, vyras aktyviai bendradarbiavo su jų atstovais.

Išdavikas teikė okupantams informaciją apie Ukrainos teritorinės gynybos kontrolės postų išdėstymą, išsamius duomenis apie vietos gyventojus, jų profesinę veiklą ir idėjinius įsitikinimus, išduodavo teisėsaugos institucijų darbuotojus, kariškius ir jų šeimų narius.

Be to, teisiamasis padėdavo grobikams plėšikauti, nurodydavo gyventojų paliktus namus ir pats prisijungdavo prie marodierių.

Už jo lojalumą rusai jam garantavo asmeninį saugumą.

Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnai smūgį aviacijos bazei Kryme pavadino „apšilimu“

Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.

Kaip papasakojo amerikiečių žurnalistas Michaelas Weissas, neįvardytas aukštas pareigas einantis šaltinis Ukrainos gynybos ministerijoje, jam komentuodamas smūgį okupantų rusų aviacijos bazei, pareiškė: „Tai tik apšilimas“.

Artilerijos ir ginkluotės ekspertas žurnalistui sakė esąs beveik tikras, kad buvo panaudotos raketos ATACMS, kurios gali naikinti objektus 300 kilometrų atstumu ir kurių ne kartą prašė Ukraina.

„Jo (eksperto) verdiktas: 90 proc., kad tai buvo  ATACMS, 10 proc. – sparnuotosios raketos. Jeigu pirmas variantas, tai būtų puikus posūkis Jungtinėms Valstijoms (ar kitoms Vakarų šalims), kadangi Baltieji rūmai neigė nusiųsią šios ginkluotės Ukrainai“, - pabrėžė M. Weissas.

Aukštas Ukrainos kariškis komentaruose laikraščiui „The New York Times“ neatskleidė, kokio tipo ginkluotė buvo panaudota, tik pareiškė, kad „įtaisas buvo pagamintas vien tik Ukrainos jėgomis“.

Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie Sakų miesto esančio karinio aerodromo rajone, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Kaip tik iš šios bazės rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių.

M. Podoliakas apie sprogimus Kryme: viskas tik prasideda

Krymas negali likti karine baze teroristams. Todėl sprogimai Novofiodorovkoje yra „tik pradžia“.

Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.

„Rusijos Federacijos demilitarizavimas – neatskiriama visuotinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo pusiasalio ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. Ne karine baze teroristams. Viskas tik prasideda“, - parašė jis tviteryje.

Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.

Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.

Rusija: per sprogimus karinėje bazėje Kryme žuvo vienas žmogus

Rusija antradienį aiškino, kad pagrindinėje karinėje oro bazėje Maskvos aneksuotame Kryme sprogimai nugriaudėjo sprogus šaudmenims, taip sumenkindama galimybę, kad bazė nukentėjo nuo Ukrainos ugnies.

Socialiniuose tinkluose pasidalyti mėgėjiški vaizdai rodo, kaip panikos apimti poilsiautojai su mažais vaikais bėga iš Krymo paplūdimio, ties horizontu kyla pilkų dūmų debesys.

Sprogimai supurtė Sakų aerodromą 167-ąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 m. ir iš šio regiono rengia Ukrainos puolimą, tačiau pusiasalis retai kada būna Ukrainos pajėgų taikinys.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per incidentą bazėje sprogo „aviacijos šaudmenys“, o prorusiškas regiono vadovas sakė, kad žuvo vienas žmogus. Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai anksčiau teigė, kad buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų vienas vaikas. Gynybos ministerija sakė sieksianti išsiaiškinti sprogimų priežastį, bet leido suprasti, kad tai nebuvo į aerodromą nukreipta ataka.

Ukrainos armija, ne vieną mėnesį prašiusi Vakarų sąjungininkių ilgojo nuotolio artilerijos, jau smogė į taikinius giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, kai pastarosiomis savaitėmis pradėjo gauti tokius ginklus. Kyjivas taip pat prisiėmė atsakomybę už kelis sabotažo veiksmus Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Krymo totorių Medžliso vadovas ragina rusus jau dabar važiuoti iš Krymo

Rusijos piliečiai, neteisėtai esantys Kryme, sulaukė pirmojo „skambučio“, pranešančio, kad reikia nedelsiant palikti okupuotą teritoriją.

Taip informaciją apie sprogimus Novofiodorovkoje pakomentavo Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas, praneša „Ukrinform“.

„Rusijos piliečiai, neteisėtai esantys/apsigyvenę Rusijos Federacijos okupuotame Kryme! Jūs ką tik sulaukėte pirmojo „skambučio“, kad turite tučtuojau palikti okupuoto Krymo teritoriją. Žinokite, kad jūsų buvimas Kryme yra neteisėtas ir nusikalstamas“, - parašė „Telegram“ kanale R. Čubarovas.

Jis paragino rusus negaišti laiko ir jau dabar važiuoti iš Krymo. Pasak Krymo totorių lyderio, laimės tas, kuris jau šiandien pasinaudos tiltu per Kerčės sąsiaurį.

Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.

Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.

Per aštuonerius Krymo okupacijos metus ten persikėlė nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. rusų, o 30 tūkst. Krymo totorių buvo priversti palikti pusiasalį.