Karas: V. Zelenskis – iš Mariupolio teatro išgelbėta dalis žmonių, bet šimtai tebėra po griuvėsiais

Ukrainos kariai atsako į kiekvieną Rusijos dalinių ataką, sakoma V. Zelenskio vaizdo žinutėje, anksti penktadienį paskelbtoje telegrame.

V. Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenės apgultų miestų, tokių kaip Mariupolis pietuose, Charkivas rytuose ir Černihivas šiaurėje, gyventojai nebus palikti bėdoje. Visi, nuo kariuomenės iki bažnyčios, daro viską, ką gali, dėl Ukrainos žmonių, sakė prezidentas ir pažadėjo: „Jūs būsite laisvi“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jis taip pat padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „naują ir veiksmingą“ pagalbą. V. Zelenskis pažadėjo pagalbą verslininkams, pavyzdžiui, sumažinti biurokratiją ir beprocentes paskolas ginkluoto konflikto metu.

Visi, nuo kariuomenės iki bažnyčios, daro viską, ką gali, dėl Ukrainos žmonių.

Tuo metu atsirado požymių, kad susprogdintame teatre apgultame Ukrainos Mariupolio mieste galėjo būti net dar daugiau žmonių, nei manyta. Ukrainos parlamento narys Serhijus Taruta anksti penktadienį feisbuke parašė, kad pastate galėjo slėptis mažiausiai 1 300 žmonių, kai jis trečiadienį buvo susprogdintas. S. Taruta teigė, kad tai liudija buvusių viduje ir dabar jau iš Mairupolio išvykusių žmonių pasakojimai. Iki šiol miesto valdžia manė, kad teatre glaudėsi apie 1000 žmonių.

Pasak Ukrainos parlamentarės Olgos Stefanišynos, ketvirtadienį iš teatro buvo išgelbėta apie 130 civilių. Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius lieka neaiškus, feisbuke parašė ji. Ukrainos šaltinių teigimu, pastatas buvo iš esmės sunaikintas trečiadienį per tikslinį Rusijos bombardavimą. Rusija savo ruožtu dėl stipraus sprogimo kaltino Ukrainos nacionalistų „Azovo“ pulką.

V. Zelenskis pareiškė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija.

„Tai yra mūsų gynyba“, – sakė jis naktį įrašytame kreipimesi į tautą.

„Kai priešas nežino, ko iš mūsų tikėtis. Kaip nežinojo, kas jų lauks po vasario 24-osios“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pridūrė V. Zelenskis.

„Jie nežinojo, ką mes turime gynybai arba kaip esame pasirengę šiam smūgiui“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Rusija tikėjosi rasti Ukrainą tokią, kokia ji buvo 2014 metais, kai Maskvos pajėgos be kovos užėmė Krymą ir parėmė separatistus, perėmusius kontrolę dalyje rytinio Donbaso regiono. Tačiau Ukraina dabar yra kitokia šalis, turinti daug stipresnę gynybą, pažymėjo lyderis.

Anot Ukrainos prezidento, dabar ne laikas atskleisti Ukrainos taktiką vykstančiose derybose su Rusija.

„Darbą daugiau tyloje nei per televiziją ar feisbuke aš laikau teisingu keliu“, – sakė V. Zelenskis.

Scanpix nuotr.

Italija siūlo atstatyti subombarduotą Mariupolio teatrą

Italija pasiūlė atstatyti teatrą apgultame Mariupolio mieste, subombarduotą per karo veiksmus Ukrainoje. Kultūros ministras Dario Franceschini ketvirtadienį pareiškė, kad Italijos ministrų kabinetas pritarė jo siūlymui suteikti Ukrainai „išteklius ir priemones kuo greičiau atstatyti (teatrą)“.

„Visų šalių teatrai priklauso visai žmonijai“, – tviteryje parašė D. Franceschini.

Pasak Mariupolio mero Vadymo Boičenkos, daugiau nei 1000 civilių slėpėsi teatre, kai jis trečiadienį buvo susprogdintas. Pranešama, kad ketvirtadienį iš subombarduoto pastato išgelbėta apie 130 žmonių. Kyjivas ir Maskva dėl šio incidento kaltina vienas kitą: Ukraina teigia, kad tai buvo tyčinis Rusijos bombardavimas, Rusija dėl išpuolio apkaltino Ukrainos nacionalistų „Azovo“ pulką.

Vietos pareigūnų teigimu, Mariupolyje sugriauta apie 80 proc. gyvenamųjų būstų, 30 proc. jų nebegalima atstatyti. „Kasdien ant miesto numetama vidutiniškai nuo 50 iki 100 bombų. Sugriovimai milžiniški“, – telegrame skelbia miesto taryba. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Mariupolis blokuojamas 16 dienų, tūkstančiai žmonių slėptuvėse priversti ieškoti prieglobsčio nuo Rusijos apšaudymo, pranešė miesto taryba. Iki šiol iš miesto pabėgo apie 30 tūkst. civilių.

UNESCO praėjusią savaitę ragino labiau apsaugoti Ukrainos kultūros paveldo objektus. „Turime apsaugoti Ukrainos kultūros paveldą kaip praeities liudijimą ir taip pat kaip taikos ir sanglaudos katalizatorių ateičiai“, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.

Rusija atšaukė JT balsavimą dėl Ukrainos

Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkų, pranešė diplomatai.

Maskvai nepavyko sutelkti paramos rezoliucijos projektui iš Kinijos ir Indijos, ketvirtadienį nurodė vienas nuolatinis atstovas.

Scanpix nuotr.

Rusijos pasiuntinys ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia patvirtino, jog penktadienį balsavimas neįvyks.

Rezoliucija bet kokiu atveju nebūtų priimta, nes Vakarų šalys ją vetuotų.

Vis dėlto Rusija tikėjosi, kad artimiausių jos sąjungininkių parama dokumentui būtų parodžiusi bent kokias nors globalaus palaikymo Maskvos, tęsiančios invaziją į Ukrainą, veiksmams.

Šią savaitę Rusija – iškrypėliškai – pateikė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, raginama apsaugoti civilius, įskaitant moteris ir vaikus.

Rusija iki šiol du kartus buvo atidėjusi balsavimą dėl šios kontroversiškos rezoliucijos, kuria smerkiami išpuoliai prieš civilius ir raginama suteikti būdus jiems saugiai išvykti iš karo draskomų teritorijų.

Maskva šį projektą dėl „blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje“ pateikė antradienį ir paprašė, kad dėl jo būtų balsuojama kitą dieną..

Paskui Rusija persigalvojo ir paprašė balsavimą perkelti ketvirtadieniui, o galiausiai – atidėti iki penktadienio.

„Šią savaitę Rusija – iškrypėliškai – pateikė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, raginama apsaugoti civilius, įskaitant moteris ir vaikus, – pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward (Barbara Vudvard). – Tai ciniškas žaidimas ypatingų žmogiškųjų kančių akivaizdoje.“

Tuo metu JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė, kad Rusijos siūloma rezoliucija yra „farsas“ bei yra pasmerkta žlugti.

Prancūzija ir Meksika planuoja pateikti savo parengtą humanitarinę rezoliuciją balsavimui JT Generalinėje Asamblėjoje.

Asamblėja anksčiau šį mėnesį triuškinama balsų daugumą priėmė neprivalomą rezoliuciją, smerkiančią vasario 24 dieną Rusijos pradetą puolimą prieš kaimyninę šalį.

Rezoliucija buvo priimta 141 balsu prieš penkis, dar 35 valstybėms susilaikius.

Niujorke pavogta šimtai neperšaunamų liemenių, paaukotų Ukrainai

Niujorke šimtai neperšaunamų liemenių, kurios buvo surinktos kaip policijos pareigūnų labdara ir turėjo keliauti į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, buvo pavogtos, ketvirtadienį pranešė policija ir labdaros organizacija.

Vagystė įvyko nevyriausybinės organizacijos „Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas“ (Ukrainian Congress Committee of America, UCCA) būstinėje. Trečiadienį ten iškviesta policija buvo informuota, kad „apie  400 neperšaunamų liemenių buvo paimtos iš tos vietos“, – nurodė Niujorko policijos departamento atstovė leitenantė Jessica McRorie (Džesika Makrori).

„Niekas nebuvo sulaikytas, vyksta tyrimas“, – pridūrė ji.

UCCA atstovė savo ruožtu sakė, kad apie 300 liemenių dingo iš organizacijos būstinės Manhatane.

„Nežinome... kodėl ir kaip“ įvykdyta ši vagystė, taip pat kas galėjo tai padaryti, naujienų agentūrai AFP sakė grupės atstovė.

Šias dėvėtas liemenes paaukojo Long Ailendo, priklausančio Niujorko valstijai, policijos pareigūnai. Labdaros organizacija turėjo jas nugabenti į Ukrainą ir išplatinti gavėjams, nurodė UCCA.

Organizacija vienija dešimtis Ukrainos ir Amerikos ryšių grupių Jungtinėse Valstijose. Šioje šalyje gyvena apie 1,2–1,5 mln. žmonių, turinčių ukrainietiškų šaknų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris savaites daug JAV nevyriausybinių organizacijų mobilizavosi rinkti lėšas, taip pat maisto produktus, drabužius, vaistus ir kitas medicinos priemones bei neletalinę lengvąją karinę įrangą, pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir šalmus, ir siųsti jas Ukrainai.

JAV prezidentas J. Bidenas aiškinsis Kinijos poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje

J. Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), Baltiesiems rūmams perspėjus, kad Pekino karinė arba ekonominė pagalba Rusijos invazijai Ukrainoje atsirūgtų skaudžiais padariniais iš Vašingtono ir kitur.

Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį. Numatoma, kad jau į ketvirtą savaitę įžengęs Rusijos karas Ukrainoje bus pagrindinė tema, Vašingtonui ir Pekinui nesutariant dėl Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmų.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad J. Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V. Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.

„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J. Psaki.

JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J. Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J. Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.

Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.

V. Putinui pasiuntus pajėgas į Ukrainą Xi Jinpingo vyriausybė stengėsi atsiriboti nuo Rusijos puolimo, bet Maskvos atvirai nekritikavo. Kai kada Pekino veiksmai atrodydavo provokuojami, Kinija taip kartojo nepagrįstus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainoje veikė JAV remiamos cheminių ir biologinių ginklų laboratorijos.

Anksčiau šią savaitę JAV informavo sąjungininkus Azijoje ir Europoje, jog amerikiečių žvalgyba išsiaiškino, kad Kinija užsiminė Rusijai ketinanti suteikti tiek karinę pagalbą kampanijai Ukrainoje, tiek finansinę paramą, turinčią sušvelninti griežtų Vakarų sankcijų Maskvai smūgį.

Ketvirtadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pakartojo, kad J. Bideno administracija susirūpinusi dėl Kinijos ketinimų parūpinti Rusijai karinės technikos. Diplomatijos vadovas sakė, kad J. Bidenas leis aiškiai suprasti Xi Jinpingui, „jog Kinija bus atsakinga už bet kokius savo veiksmus Rusijos agresijai paremt, ir mes nedelsime primesti kainą“.

Scanpix nuotr.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir aukšto rango Kinijos užsienio politikos patarėjas Yang Jiechi  (Jang Dzieči) anksčiau šią savaitę susitiko Romoje ir per septynias valandas trukusias diskusijas aptarė Rusijos invaziją bei kitus reikalus.

Prieš derybas Romoje J. Sullivanas sakė, kad netoleruos Kinijos arba kurios nors kitos šalies mėginimų padėti Rusijai išvengti skaudžių ekonominių sankcijų, įvestų JAV ir kitų sąjungininkių po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos.

J. Sullivanas taip pat sakė, kad Kinijos administracija iš anksto žinojo, jog V. Putinas „kažką planuoja“, bet Pekino vyriausybė „galbūt ne visiškai suprato“ V. Putino užmojus.

Xi Jinpingas ir V. Putinas buvo susitikę vasario pradžioje, likus savaitėms iki invazijos pradžios, kai Rusijos lyderis nuvyko į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Per V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė 5 000 žodžių pranešimą, kuriuo skelbė savo šalių nevaržomą draugystę.

Pekino vadovybė galbūt būtų linkusi palaikyti Rusiją, bet taip pat suvokia, kad Kremliaus kampanija įstrigo, daug mažesnes pajėgas turinčiai Ukrainai įnirtingai priešinantis, sakė vienas Vakarų pareigūnas, susipažinęs su naujausiais žvalgybos vertinimais.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Pekinas svarsto galimą „smūgį reputacijai“, kurį galėtų patirti, jeigu atvirai palaikytų Rusijos invaziją. Taigi, Kinijos atsakymas į Rusijos pateiktą pagalbos prašymą yra „formuluojamas“, pridūrė šaltinis.

Nors JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, J. Bidenas ir Xi Jinpingas stengėsi palaikyti tarpusavio ryšius. Jiedu susipažino per keliones JAV ir Kinijoje, kai abu ėjo viceprezidentų pareigas, ir sako, kad šis bendravimas paliko ilgalaikį įspūdį. Penktadienį planuojamas pokalbis telefonu bus jau ketvirtosios jųdviejų derybos nuo J. Bideno prezidentinės kadencijos pradžios.

Rusijos pajėgos smogė Lvivo oro uosto apylinkėms

Rusijos pajėgos smogė teritorijoms Ukrainos vakarinio Lvivo oro uosto apylinkėse, penktadienį pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.

Į įvykio vietą nuskubėjo greitosios pagalbos ir policijos automobilių.

Savo „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje A. Sadovas nurodė negalįs tiksliai įvardyti atakuotos teritorijos, „bet neabejotina, kad tai nėra oro uostas“.

Vėliau meras nurodė, kad kelios raketos smogė aviacijos remonto įmonei, jos pastatai buvo sunaikinti.

„Įmonės aktyvus darbas buvo iš anksto sustabdytas, todėl kol kas žmonių aukų nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir atitinkamos komunalinės tarnybos“, – pridūrė A. Sadovas.

Kariškiai nurodė, kad į Lvivą iš Juodosios jūros akvatorijos buvo paleistos šešios sparnuotosios raketos ir kad dvi iš jų buvo numuštos.

Penktadienį 7.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku) giedrame danguje virš Lvivo miesto oro uosto pasirodė tirštas pilkų dūmų kamuolys, pasakojo naujienų agentūros AFP reporteris.

Ginkluotuose patikros punktuose vairuotojai buvo nukreipiami nuo kelių, vedančių į oro uostą. Vienas vietos gyventojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad anksčiau penktadienį girdėjo sprogimą.

Lvivas yra didžiausias miestas Vakarų Ukrainoje, dėl savo įspūdingos architektūros, istorijos ir kraštovaizdžio pritraukdavęs daug turistų.

Maždaug už 70 km nuo Lenkijos sienos esantis Lvivas praeityje beveik išvengė Rusijos kariuomenės smūgių.

Lvive Rusijos raketos sunaikino orlaivių remonto gamyklą

Penktadienį Vakarų Ukrainos Lvivo mieste Rusijos pajėgos sunaikino orlaivių remonto gamyklą, tačiau niekas nenukentėjo, paskelbė meras.

AFP reporteris matė, kad penktadienio rytą per giedrą mėlyną dangų virš Lvivo oro uosto driekėsi tirštų pilkų dūmų ruožas, į įvykio vietą atskubėjo greitosios pagalbos automobiliai.

„Kelios raketos pataikė į orlaivių remonto gamyklą“, – telegramo  susirašinėjimo programėlėje sakė meras Andrijus Sadovyjus ir pridūrė, kad gamykla sunaikinta. „Aukų nėra“, – sakė jis.

Gamyklos veikla sustabdyta.

Anksčiau jis rašė, kad Rusijos pajėgos smogė netoli Lvivo oro uosto esančiam rajonui. Ginkluoti patikros punktai nukreipė vairuotojus nuo kelių, vedančių į oro uostą, vienas vietos gyventojas AFP sakė anksčiau penktadienį girdėjęs sprogimą.

Ukrainos oro pajėgos, remdamosi pirmine informacija, teigė, kad iš Juodosios jūros buvo paleistos šešios „sparnuotosios raketos, tikriausiai X-555“. Dvi raketos buvo sunaikintos, teigiama pranešime.

„PayPal“ suteikė galimybę siųsti pinigus ukrainiečiams

Tarptautinė mokėjimų internetu platforma „PayPal“ pranešė, kad jos naudotojai nuo šiol galės siųsti pinigus karo nuniokotoje Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bei jos pabėgėliams visoje Europoje.

Iki šiol Ukrainos gyventojai galėjo naudotis „PayPal“ platforma tik pinigų siuntimui į užsienį, o nuo šiol jų taip pat galės gauti iš siuntėjų tiek Ukrainoje, tiek ir užsienyje.

Tai naujausia priemonė bankų ir kitų finansinių paslaugų įmonių, ieškančių būdų padėti nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams. Praėjusią savaitę „PayPal“ atjungė Rusiją nuo savo paslaugų.

Nuo karo pradžios Ukrainos rėmėjai visame pasaulyje ieškojo būdų, kaip finansiškai paremti ukrainiečių pabėgėlius, taip pat tuos, kurie tebėra savo šalyje. Buvo užsakinėjami būstai per „Airbnb“ ar siunčiama lėšų kriptovaliutomis. Pinigų pervedimo bendrovių, tokių kaip „MoneyGram“ ir „Western Union“, paklausa smarkiai išaugo, nes žmonės ieškojo būdų, kaip siųsti pinigus draugams ar šeimų nariams.

Centrinę būstinę Kalifornijoje turinti „PayPal“ pranešė, kad iki šių metų vidurio netaikys mokesčių už pinigų pervedimus į ukrainiečių sąskaitas bei jų užskaitymą.

„PayPal“ taip pat pranešė, jog jos tarptautinių perlaidų paslauga „Xoom“ irgi netaikys mokesčių.

Europos politikai siūlo nominuoti V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai

Grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.

Kaip pranešė penktadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai sakoma atvirame laiške, kurį pasirašė kelios dešimtys Europos politikų.

Jų nuomone, Nobelio komitetas turi iki kovo 31 d. pratęsti pasiūlymų dėl kandidatūrų priėmimo laiką, kad būtų galima nominuoti Ukrainos prezidentą ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai. Nominavimo terminas baigėsi sausio 31 d.

„Mes esame ukrainiečių tautos narsumo Rusijos kare prieš ją liudininkai. Narsūs Ukrainos vyrai ir moterys kovoja už demokratijos išsaugojimą. Manome, jog dabar pats laikas parodyti ukrainiečiams, kad pasaulis yra jų pusėje“, – sakoma kreipimesi.

Jį pasirašė 36 politikai iš Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Ekspertų nuomone, prašymas pakeisti kandidatūrų siūlymo procedūrą – beprecedentis atvejis Nobelio taikos premijos istorijoje. Bet Rusijos agresija prieš Ukrainą – taip pat beprecedentis atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Nobelio komitetas kol kas neatsakė į šią iniciatyvą.

Ataka Kyjive 

Kijevas patyrė dar vieną Rusijos pajėgų ataką. Penktadienio rytą buvo apšaudytas gyvenamieji namai Podilskio rajone. Tai pranešė Kijevo miesto savivaldybės administracijos spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.

„Gelbėtojai ir medikai jau dirba įvykio vietoje. Nustatinėjamas gyvenamiesiems pastatams padarytos žalos pobūdis, aukų skaičius“, – sakoma pranešime.

Sunaikinti Rusijos oro taikiniai

Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą sunaikino 14 Rusijos oro taikinių, skelbia ukrainiečių Karinių oro pajėgų vadovybė. 

„Karinės oro pajėgos ir vėl daro nuostolių rašistiniams nevykėliams tiek ore, tiek ant žemės. Naikintuvai surengė keletą oro mūšių danguje, pataikydami į du oro taikinius – preliminariai į naikintuvą ir priešo atakos lėktuvą“, – sakoma pareiškime.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Šie duomenys rodo, kad turtingųjų rusų ryšių su Šveicarijos, didžiausio pasaulyje ofšorinio praturtėjimo centro, bankais mastas gerokai viršija balansinę riziką, kurią kai kurie šios Alpių valstybės bankai pradėjo išsamiai analizuoti.

Šveicarija, kuri anksčiau atmetė daugelį prašymų dėl skaidrumo, tai daro retai, bet praėjusį mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žengė neįprastą žingsnį ir pritaikė Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai.

Kita vertus SBA pabrėžė, kad ši Rusijos turtuolių lėšų suma tai yra nedidelė, palyginti su visu Šveicarijoje, kurią ištisos kartos turtingų žmonių iš viso pasaulio laiko saugiu prieglobsčiu savo pinigams, laikomu turtu.

Subombarduoto Mariupolio teatro griuvėsiuose tebėra per 1 tūkst. žmonių – deputatas

Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1 300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš jos išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Scanpix nuotr.

Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.

„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – nurodė deputatas

Pasak S. Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1 300 žmonių.

„Kiek žmonių tebėra po griuvėsiais, kiek sužeistųjų ir žuvusių, niekas nežino. Aišku tik tai, kad žmonės neturi galimybės iš ten ištrūkti. Griuvėsių niekas nevalo. Tarnybas, kurios turėtų valyti griuvėsius, gelbėjimo tarnybas – tiek savivaldybių, tiek nacionalines – blokados dienomis fiziškai sunaikino rasistai okupantai“, – pridūrė S. Taruta.

Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ pranešė, kad rusų pajėgos apšaudė ukrainiečių saugumo tarnybų pareigūnus, bandžiusius vaduoti žmones iš po teatro griuvėsių.

Japonija paskelbė Rusijai naujas sankcijas

Japonija paskelbė Rusijai naujas sankcijas ir įšaldė dar daugiau šios šalies piliečių ir organizacijų turtą, remdamasi vyriausybe Tokijuje, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.

Tarp nubaustųjų – Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU vadovas ir ginklų eksporto įmonė „Rosoboronexport“.

Dabar Japonija jau taiko sankcijas 95 Rusijos piliečiams ir grupėms. Baudžiamųjų priemonių imtasi dėl Maskvos sukelto karo Ukrainoje.

Be kita ko, įšaldytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šalies centrinio banko ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos turtas.

Edinburgas suteikė V. Zelenskiui ir V. Kličko miesto garbės piliečių vardus

V. Zelenskiui ir Kijevo merui Vitalijui Kličko suteikti Edinburgo garbės piliečių vardai. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra PA, remdamasi šio Škotijos miesto tarybos atstovais.

Kaip pareiškė Tarybos vadovas Adamas McVey'us, sprendimas šiems dviem vyrams suteikti garbingiausią Škotijos sostinės titulą rodo „susižavėjimą ir absoliutų solidarumą“ ne tik su jais, bet ir su Ukrainos ir Kijevo, su kuriuo yra susigiminiavęs Edinburgas, žmonėmis.

Šis garbės vardas buvo įsteigtas dar 1459 metais, kai Škotija buvo nepriklausoma valstybė. Edinburgo garbės piliečiais yra tapę pirmasis demokratinės PAR prezidentas Nelsonas Mandela (1918-2013), aktorius Seanas Connery`is (1930-2020).

Edinburgo tarybos nariai taip pat pritarė pasiūlymui dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą uždrausti rusų kultūros renginius municipaliniuose objektuose.

Žiniasklaida: Mykolajivo srityje Rusijos kariai sudavė smūgį ginklų sandėliui

Ukrainos Voznesensko mieste Mykolajivo srityje Rusijos kariai sudavė smūgį sandėliui, kuriame buvo laikomi ginklai, remdamasis portalu „Ukraine 24“, kuris savo ruožtu cituoja šio miesto merą, praneša transliuotojas BBC.

Informacijos apie galimas aukas kol kas nėra.

Ukraina praneša, kad dėl Rusijos agresijos jau žuvo 109 vaikai

Kovo 18-osios duomenimis, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje jau žuvo 109 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos daugiau kaip 439 švietimo įstaigos, iš jų 63 – visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

Rusijos gynybos ministerija: kovos vyksta Mariupolio centre

Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai separatistai penktadienį kovojo Mariupolio, strateginio uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose, centre, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

LNK turinys:

„Mariupolyje Donecko liaudies respublikos daliniai, remiami Rusijos ginkluotųjų pajėgų, veržia apsuptį ir miesto centre kovoja su nacionalistais“, – pranešė Rusijos ministerija.

Rusijos kariuomenės remiami separatistai iš Luhansko „išlaisvino daugiau nei 90 proc. respublikos teritorijos“, pridūrė ministerija, turėdama omenyje pasiskelbusią vadinamąją Luhansko Liaudies Respubliką, kurios nepriklausomybę Maskva pripažino vasario 21 dieną.

Kyjive numuštos Rusijos raketos nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį pastatą, žuvo žmogus

Ukrainos sostinėje Kyjive numuštos Rusijos raketos nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį pastatą Podilskio rajone, žuvo vienas žmogus ir dar keturi sužeisti, remdamasis avarinėmis tarnybomis, praneša transliuotojas BBC.

Pasak tarnybų, iš penkiaaukščio pastato išgelbėta 12 žmonių, o dar 98 evakuoti. Gelbėjimo operacijos tęsiasi.

Švedijos uostai skelbia Rusijos laivų blokadą

Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė pradėti Rusijos ir su ja susijusių laivų blokadą, skelbia Švedijos visuomeninė transliuotoja SVT.

Ji pažymi, kad prieš dvi savaites Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga paragino infrastruktūros ministrą Tomą Enerotą stabdyti Rusijos ir su Rusija susijusių laivų aptarnavimą Švedijos uostuose, antraip jie patys inicijuotų tokią blokadą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje profesinės sąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti savo iniciatyvą.

„Informavome darbdavių organizaciją ir tarpininkavimo instituciją, kad bus įvesta blokada“, – sakė Švedijos uostų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ericas Helgesonas (Erikas Helgesonas).

Pasak jo, blokada bus taikoma laivams, vykstantiems į Rusiją ir atvykstantiems iš jos, laivams, gabenantiems rusiškus krovinius, taip pat Rusijai priklausantiems laivams. Tai reiškia, kad Švedijos uostuose tokie laivai nebus pakraunami ar iškraunami, buksiruojami ar švartuojami.

E. Helgesonas sakė, kad blokada prasidės kovo 28-ąją, tačiau ji gali prasidėti ir anksčiau, jei prireiks.

Savo ruožtu Švedijos uostų darbdavių organizacija pareiškė, kad ji taip pat yra susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, tačiau mananti, kad tokie apribojimai gali būti įvedami tik visos Europos Sąjungos mastu.

„Mus pasiekė žinia, kad Uostų darbuotojų profesinė sąjunga įspėjo apie paramos Ukrainai priemones. Turėsime tai išnagrinėti vadovaudamiesi Švedijos įstatymais“, – sakė Švedijos uostų darbdavių organizacijos vadovas Markusas Dahlstenas.

Jis paragino šalies vyriausybę pateikti aiškias rekomendacijas.

„Norime, kad vyriausybė priimtų aiškesnius sprendimus dėl to, kaip Rusijos kontroliuojami laivai turėtų būti aptarnaujami Švedijos uostuose – tai padaryti vyriausybę mes jau raginome“, – pridūrė M.  Dahlstenas.

Britanija atšaukė Rusijos propagandinės televizijos RT licenciją

Jungtinė Karalystė atšaukė licenciją transliuoti šalyje Rusijos valstybinei televizijai RT, plečiant atsakomąsias priemones Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Britanijos transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ „šiandien atšaukė RT licenciją transliuoti JK. Sprendimas įsigalioja nedelsiant“, sakoma agentūros pranešime. „Ofcom“ pridūrė nemanant, jog RT, laikomai Kremliaus propagandos ruporu, toliau veikti šalyje būtų „derama ir teisinga“.

Panašus draudimas anksčiau šį mėnesį buvo įvestas Europos Sąjungoje, Vakarų valstybėms siekiant nubausti Rusiją už karą Ukrainoje.

Prokremliško kanalo transliacijos Britanijoje pastarosiomis savaitėmis nutrūko dėl ES veiksmų, nes Britanijos kabelinės televizijos tinklai RT signalą gauna per Europoje įsikūrusias ryšių palydovų bendroves.

Tačiau „Ofcom“ RT licenciją panaikino tik penktadienį.

Priežiūros tarnybos pranešime sakoma, kad šis sprendimas buvo priimtas vykdant 29 tyrimus dėl „nešališkumo RT žiniose ir nušviečiant aktualias naujienas apie Rusijos invaziją Ukrainoje“.

„Mūsų nuomone, problemų, iškilusių per labai trumpą laiką, apimtis ir potencialiai rimtas pobūdis kelia didelį susirūpinimą“, – pridūrė „Ofcom“ ir atkreipė dėmesį, kad RT ir anksčiau ne kartą buvo iškilę problemų dėl transliuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymo.

Už ankstesnius nešališkumo principo pažeidimus „Ofcom“ skyrė RT 200 tūkst. svarų (238 tūkst. eurų) bauda.

Tačiau kai kurie baiminasi, kad atšaukus RT licenciją Kremlius gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijoje tebeveikiančius Britanijos transliuotojus, įskaitant BBC ir „Sky News“.

Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Lenkijoje viršijo 2 milijonus

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad jau daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių atvyko į šalį Ukrainos, nuo vasario 24 dienos kovojančios su Rusijos karine invazija.

„9 val. (vietos, 10 val. Lietuvos) laiku pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo du milijonus. Dauguma jų – moterys ir vaikai“, – sakoma pasieniečių „Twitter“ pranešime.

„Sienos apsaugos pareigūnai yra pirmieji lenkai, suteikiantys jiems pagalbą kirtus sieną. Dažnai paprasti palaikymo žodžiai reiškia daugiausiai“, – pridūrė tarnyba.

Iš visų Ukrainą palikusių pabėgėlių daugiau kaip pusė pasitraukė į Lenkiją. Kiti pabėgo į kitas kaimynines šalis – Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ar Moldovą.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR pranešė, kad nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 3,1 mln. žmonių.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo šiurpios smurto tikrovės Ukrainoje. Jeigu konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė toliau augs. Mums reikia taikos, dabar“, – rašė JT agentūra.

Ji pridūrė, kad daugiau kaip 2 mln. žmonių, palikusių savo namus Ukrainoje, yra persikėlę į kitas šalies vietas.

Pirminiai UNHCR vertinimai rodė, kad iš Ukrainos gali pasitraukti iki 4 mln. pabėgėlių, bet praeitą savaitę agentūra pripažino, kad šis skaičius gali būti dar didesnis.

Kitą savaitę V. Zelenskis kalbės Japonijos parlamentui

V. Zelenskis kitos savaitės pradžioje vaizdo ryšiu pasakys kalbą Japonijos parlamentui, valdančioji ir opozicinės šalies partijos susitarė šiuo klausimu.

Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas TBS, remdamasis savo šaltiniais.

Planuojama, kad V. Zelenskis kalbės arba kovo 22-ąją, arba 23-iąją. Abi šios datos buvo pasiūlytos Ukrainos atstovams pasirinkti. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida taip pat pritarė idėjai dėl Ukrainos prezidento kreipimosi.

Anksčiau V. Zelenskis vaizdo ryšiu kalbėjo Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Vokietijos parlamentarams.

Gubernatorius: Rusijos karių bombardavimai trukdo civilių evakuacijai iš Luhansko srities

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus teigia, kad dažni Rusijos karių bombardavimai trukdo saugiai čia gyvenančių civilių evakuacijai, praneša portalas „France 24“.

Pasak S. Gaidajaus, nuo karo pradžios srityje jau žuvo 59 civiliai ir visiškai sunaikintos kai kurios gyvenamosios vietovės. „Nėra nė vienos bendruomenės, kuri dar nebuvo apšaudyta“, – sakė jis nacionalinei televizijai ir kaip karštus taškus įvardijo Severodonecko, Rubižnės ir Popasnos miestus.

Su Rusija besiribojanti Luhansko sritis išsidėsčiusi anglių turtingame Donbaso regione, kurį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai. S. Gaidajus yra ukrainiečių administracijos vadovas regione.

Išlaisvintas Melitopolio meras: septynias valandas praleidau su maišu ant galvos

Rusijos karių pagrobtas, bet vėliau ukrainiečių išlaisvintas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas papasakojo, ką jam teko ištverti nelaisvėje pas okupantus.

I. Fedorovas buvo laikomas Melitopolio areštinėje. Kalbėdamas televizijos kanale „Nastojaščeje Vremia“ meras pripažino – tai, ką jam teko ištverti, buvo išties sunki patirtis.

„Būti septynias valandas su maišu ant galvos ir nežinoti, kur esi, kur tave gabena žmonės, nekeliantys jokio pasitikėjimo“, – pasakojo I. Fedorovas.

Melitopolio meras atviravo, kai Rusijai reikėdavo derėtis, su juo kameroje būdavo penki arba septyni ginkluoti kareiviai.

Kaip skelbia „Spark Chronicles“, Melitopolio merą Rusijos kariai pagrobė, nes jis atsisakė bendradarbiauti. Ukrainos vidaus reikalų ministro Antono Geraščenkos patarėjas per „Telegram“ aiškino, kad I. Fedorovą pagrobė dešimties rusų grupė, kuri uždėjo jam ant galvos plastikinį maišą.

Pagrobėjai „sulaikė jį miesto krizių centre, kur jis dirbo siekdamas paremti piliečius. I. Fedorovo kabinete buvo Ukrainos vėliava“, – aiškino A. Geraščenka.

Teigiama, kad I. Fedorovas buvo pagrobtas būtent todėl, kad atsisakė bendradarbiauti su okupacinėmis pajėgomis – atsisakė nuimti Ukrainos vėliavą. Melitopolio meras buvo pagerbtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

„Didžiuojuosi savo šalimi. ir kiekvieno ukrainiečio, kuris šiandien, būdamas žmogiškųjų galimybių ribose, daro viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų mūsų valstybę. Esu dėkingas visiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojams, visiems, kurie dabar yra gynybos linijoje, gydytojams, savanoriams – susivienijome dėl savo valstybės, savo ateities ir gyvybės. Ukraina išgyvens: dėl to padarysime viską“, – portalui Giornale.it sakė meras I. Fedorovas.

V. Putinas kaltina Ukrainą vilkinant derybas

V. Putinas penktadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) apkaltino Ukrainos pareigūnus vilkinant derybas, bet pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti sprendimų.

„Pažymėta, kad Kyjivo režimas visais įmanomais būdais bando vilkinti derybas, pateikdamas vis daugiau nerealistiškų pasiūlymų“, – po šio pokalbio telefonu paskelbė Kremlius.

„Vis dėlto rusai yra pasirengę toliau ieškoti sprendimų pagal gerai žinomus savo principinius metodus“, – sakoma pranešime.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putino ir O. Scholzo pokalbis buvo sunkus, bet pridūrė, kad tokių kontaktų vis tiek reikia.

Pasak D. Peskovo, dar per anksti kalbėti apie kokį nors Rusijos ir Ukrainos susitarimą.

„Galiu tik pasakyti, kad Rusijos delegacija demonstruoja norą dirbti daug greičiau nei dabar“, – nurodė jis žurnalistams.

„Deja, Ukrainos delegacija nepasirengusi spartinti derybų tempo“, – teigė jis.

Per derybas su O. Scholzu V. Putinas taip pat pabrėžė, jog Rusijos pajėgos „daro visa, ką gali“, kad apsaugotų civilius, taip pat ir saugiais koridoriais, nurodė Kremlius. Pranešime priduriama, kad ketvirtadienį iš Ukrainos pietryčiuose esančio Mariupolio evakuota maždaug 43 tūkst. žmonių.

Penktadienį vakare V. Putinas telefonu kalbėsis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), sakė D. Peskovas.

Rusija teigia užėmusi 90 proc. Ukrainos Luhansko regiono

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė kontroliuojanti 90 proc. Ukrainos rytinio Luhansko regiono.

Maskvos remiamos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos pajėgos veržiasi į priekį prieš Ukrainos karius, „palaikomos Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies“, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Rusija nuo 2014 m. remia ir aprūpina pasiskelbusias nepriklausomomis separatistines Luhansko ir Donecko liaudies respublikas. Teritorija, kurią separatistai kontroliavo iki Rusijos vasario 24 d. pradėtos invazijos, apėmė tik dalį Ukrainos administracinių Luhansko ir Donecko regionų. Jų visiškas užkariavimas buvo vienas iš Maskvos karo tikslų.

I.Konašenkovas sakė, kad Rusijos armijos remiami separatistai laimi ir Donecke, kuriam priklauso apgultas Mariupolio uostamiestis.

Rusijos kariuomenė pranešė nuo karo pradžios sunaikinusi 183 bepilotes skraidykles, 1 406 tankus ir šarvuočius, 138 raketų artilerijos stovus, 535 artilerijos įrenginius ir 1 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transporto priemonių.

Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

WFP: trūkinėja Ukrainos maisto tiekimo grandinė

Pasaulio maisto programa (WFP) teigia, kad trūkinėja Ukrainos maisto tiekimo grandinė, nes čia sunaikinta dalis infrastruktūros, o daugybė maisto prekių parduotuvių ir sandėlių šiuo metu tušti, rašo portalas „Sky News“.

WFP nepaprastųjų situacijų koordinatorius Ukrainos krizei Jakobas Kernas taip pat išreiškė nerimą dėl situacijos apsiaustuose miestuose, kaip Mariupolis, ir nurodė, kad tenykštės atsargos senka, o organizacijos kroviniai negali patekti į miestą.

Charkive po rusų apšaudymo žuvo žmogus

Charkive po rusų apšaudymo žuvo vienas žmogus. Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba.

„Kovo 18 d. apie 8.40 val. Charkive dėl priešo apšaudymo buvo smarkiai apgadintas šešių aukštų aukštosios mokyklos mokymo pastatas, taip pat buvo apgadinti du kaimyniniai gyvenamieji pastatai“, – rašoma socialiniame tinkle.

Pranešama, kad vienas žmogus žuvo, dar vienas – po griuvėsiais, taip pat 11 žmonių buvo sužeista. 

D. Kuleba: yra du įvykių scenarijai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba numatė du Rusijos vykdomo karo pabaigos variantus. Apie tai jis pasakojo interviu „Ukrainska Pravda“.

D. Kuleba teigia, kad bet koks karas turi du finalus. Pirmasis yra besąlygiškas visiškas vienos iš šalių pralaimėjimas. Būtent tai rusai primetė Kyjivui. Antrasis – susitarimas, abiem pusėms priimtinų sprendimų paieška ir fiksavimas.

„Todėl Ukrainos, o ne Rusijos požiūriu, turime aiškiai ir blaiviai suprasti, kad arba turime ruoštis karui iki galo, dėl kurio visiškai besąlygiškai ir besąlygiškai nugalime Rusiją, arba turi būti susitarimas, palankiomis sąlygomis Ukrainai. Manau, kad antrasis variantas vis dar yra realus“, – sakė jis.

Oro pajėgos: į Lvivą paleistos šešios raketos iš Juodosios jūros

Ukrainos oro pajėgos teigia, kad iš Juodosios jūros į Lvivą buvo paleistos šešios sparnuotosios raketos. Dvi iš jų buvo sunaikintos Ukrainos priešlėktuvinėmis raketomis. Kaip teigiama, tai buvo Kh-555 tipo raketos – iš sunkiųjų strateginių bombonešių paleidžiamos oro raketos.

Bulgarija išsiunčia 10 Rusijos diplomatų

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų dėl tarptautinės diplomatinių santykių konvencijos pažeidimų.

Ministerijos pavartota formuluotė dažnai pasitelkiama šnipinėjimo veiklai įvardyti.

Anksčiau šį mėnesį Sofija dėl panašių priežasčių išsiuntė kitus du rusų diplomatus.

JAV smerkia Rusijos grasinimus į NATO įstoti norinčiai Bosnijai

Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusijos ambasadoriaus Bosnijoje komentarus su netiesioginiu grasinimu šiai Balkanų šaliai dėl jos noro įstoti į NATO.

Bosnija nuo maždaug 100 tūkst. gyvybių nusinešusio 10-ojo dešimtmečio karo yra pasidalijusi į etniškai skirtingas dalis. Šalį pasikeisdami valdo trys Prezidiumo nariai. Kroatų ir musulmonų lyderiai pritaria stojimui į NATO, o serbų lyderis sako remiantis karinį neutralumą.

Anksčiau šią savaitę Rusijos ambasadorius Sarajeve Igoris Kalabuchovas sakė, kad jo šalis gali „reaguoti“, jei Bosnija įstotų į Vakarų karinį aljansą, ir priminė Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Jei [Bosnija] nuspręs kam nors priklausyti, tai jos vidaus reikalas. Bet yra ir kitas dalykas – mūsų reakcija, – sakė I. Kalabuchovas. – Tai, ko tikimės, pademonstravome Ukrainos pavyzdžiu. Jei bus grasinama, mes reaguosime.“

Ketvirtadienį JAV ambasada Bosnijoje sukritikavo šiuos „pavojingus, neatsakingus ir nepriimtinus grasinimus“.

Ir toliau tvirtai palaikysime Bosniją ir Hercegoviną, jai imantis būtinų žingsnių, kad užsitikrintų vietą euroatlantinėje šalių bendrijoje.

„Jokia trečioji šalis neturi žodžio dėl saugumo susitarimų tarp NATO ir suverenių šalių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ambasada.

„Ir toliau tvirtai palaikysime Bosniją ir Hercegoviną, jai imantis būtinų žingsnių, kad užsitikrintų vietą euroatlantinėje šalių bendrijoje“, – sakoma žinutėje.

Pastaraisiais mėnesiais, po Bosnijos serbų lyderio ir Kremliaus sąjungininko Milorado Dodiko grasinimų atsiskirti, Bosnijoje vis labiau nuogąstaujama dėl destabilizacijos.

Gruodžio mėnesį M. Dodikas pradėjo serbų pasitraukimo iš Bosnijos bendros armijos, teismų ir mokesčių sistemų procesą, pakurstydamas nuogąstavimus dėl šalies suskaldymo ar naujo konflikto.

Prieš žengdamas tokį žingsnį M. Dodikas nuvyko į Maskvą ir, regis, gavo nebylų Rusijos – serbų istorinės sąjungininkės – pritarimą.

Bosniją ir Hercegoviną valdo sudėtinga biurokratinė mašina, turinti apsaugoti trapią taiką. Jokio svarbaus sprendimo negalima priimti be visų šalių konsensuso.

Pusė šalies priklauso serbų dariniui, o kita pusė yra musulmonų ir kroatų federacija.

Bosnija Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje, bet dėl serbų pareigūnų prieštaravimo negalėjo sutarti dėl sankcijų Kremliui.

Latvija paskelbė tris Rusijos ambasados darbuotojus nepageidaujamais asmenimis

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius penktadienį pranešė apie sprendimą paskelbti tris Rusijos ambasados darbuotojus šalyje nepageidaujamais asmenimis.

Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad dabartinė šių asmenų veikla su diplomatine priedanga yra nesuderinama su jų diplomatiniu statusu ir daro žalą Latvijai, sakė jis.

Ministras pažymėjo, kad Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimas koordinuotas su kitomis Baltijos šalimis.

Užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai BNS pranešė, kad toks žingsnis žengtas solidarizuojantis su Maskvos kariuomenės užpulta Ukraina. Pasak ministerijos, Rusijos saugumo tarnybų nariai atliko svarbų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant šią agresiją.

Ryga smerkia invaziją ir ragina Maskvą nedelsiant ją nutraukti, įgyvendinant atitinkamą Jungtinių Tautų teismo nutartį, pabrėžė URM.

Apie E. Rinkeviečiaus sprendimą pranešta Rusijos ambasadoriui Latvijoje Michailui Vaninui, o minėti diplomatai turi išvykti iš Latvijos iki trečiadienio vidurnakčio.

Estija išsiunčia tris Rusijos diplomatus

Talinas penktadienį nusprendė išsiųsti tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl pavojaus kėlimo Estijos saugumui ir Rusijos karo Ukrainoje pateisinimo.

Estų Užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir įteikusi jam diplomatinę notą, kuria trys ambasados darbuotojai, turintys diplomatinį statusą, skelbiami nepageidaujamais.

Notą įteikęs vicekancleris politiniams reikalams Reinas Tammsaaras (Reinas Tamsaras) pabrėžė, kad šių asmenų veikla Estijoje prieštarauja Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, todėl jie turi išvykti iš Estijos per 72 valandas.

Pasak ministerijos, visi trys diplomatai tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo pakirsdami Estijos saugumą ir skleisdami propagandą Maskvos karinei agresijai pateisinti.

Vicekancleris pareiškė Rusijos ambasadoriui, jog Talinas tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teiks pagalbą šiai valstybei.

Tęsdama invaziją Ukrainoje Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, pabrėžė URM ir paragino Maskvą išvesti savo karius.

Baltieji rūmai: prasidėjo J. Bideno ir Xi Jinpingo telefoninės derybos

J. Bidenas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį pradėjo telefonines derybas, kuriose amerikiečių lyderis ragins kinų kolegą jungtis prie Vakarų spaudimo Rusijai dėl jos vykdomos invazijos į Ukrainą.

Baltieji rūmai nurodė, kad jųdviejų pokalbis prasidėjo kiek po 9 val. Vašingtono (15 val. Lietuvos) laiku. Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį.

Prieš karą pasisakęs Rusijos pareigūnas traukiasi iš posto

Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

„Arkadijus Dvorkovičius nusprendė atsisakyti Skolkovo fondo pirmininko įgaliojimų ir sutelkti dėmesį į švietimo projektų vystymą“, – sakoma penktadienį paskelbtame fondo pareiškime.

49 metų A. Dvorkovičius ilgus metus dirbo Rusijos vyriausybėje, yra buvęs Kremliaus padėjėju, vicepremjeru. Minimam fondui jis vadovavo nuo 2018 metų.

Jis nesakė, kodėl traukiasi, bet gyrė fondą už paramą „daugybės sėkmingų startuolių“ plėtrai.

„Skolkovo [fondas] visuomet buvo inovacijų Rusijoje priešakyje, o šiandien, esu tikras, dės visas pastangas, kad mūsų šalis susikurtų savo konkurencingą ekonomiką“, – sakė jis.

Fondo direktorių tarybos pirmininkas Igoris Šuvalovas pažymėjo, jog A. Dvorkovičius taip pat vadovauja Tarptautinei šachmatų federacijai (FIDE) ir mano, kad „esamomis aplinkybėmis neįmanoma“ užimti abu postus.

A. Dvorkovičius yra vienas iš nedaugelio Rusijos pareigūnų, viešai pasmerkusių karą, Maskvos vadinamą „specialia karine operacija“ Ukrainoje.

Šios savaitės interviu JAV žurnalui „Mother Jones“ A. Dvorkovičius sakė: „Karai yra blogiausi dalykai... gyvenime. Taip pat ir šis karas.“

„Mintimis esu su Ukrainos civiliais“, – sakė A. Dvorkovičius.

Jis taip pat vadovauja vieno didžiausių Rusijos bankų „Rosselchozbank“ priežiūros tarybai.

Penktadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad dėl A. Dvorkovičiaus posto „Rosselchozbank“ turi spręsti jis pats ir bankas.

Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas anksčiau sakė, kad A. Dvorkovičius turėtų būti atleistas iš posto Skolkovo fonde.

Jis apkaltino A. Dvorkovičių veikiant „priešo naudai“.

Šią savaitę V. Putinas svarbioje kalboje gynė savo taktiką Ukrainoje ir smerkė „nacionalinius išdavikus“. Jis sakė, kad šalį sustiprins „natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas“.

V. Putinas O. Scholzui skundėsi tariamais Ukrainos karo nusikaltimais

Penktadienį kalbėdamasis su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, V. Putinas skundėsi Kyjivo atakomis Ukrainos rytuose.

Kremliaus pranešime teigiama, esą Ukrainos kariuomenė gyvenamuosiuose rajonuose Donecko ir Makijivkos miestuose surengė raketų atakas, kurios pareikalavo daugybės aukų. „Vakarai ignoruoja šiuos karo nusikaltimus“, – sakoma pranešime.

Šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusi Rusija jau sulaukė daugybės kaltinimų tyčiniu taikymusi į civilinius objektus.

Šį skambutį inicijavęs O. Scholzas pokalbio metu ragino kuo greičiau skelbti paliaubas, teigė Kremlius ir pridūrė, neva V. Putinas daro viską, kad išvengtų civilių žūčių. Kremlius atkreipė dėmesį į žmonių evakuacijai atidaromus humanitarinius koridorius.

Pasak Maskvos, V. Putinas skambučio metu informavo O. Scholzą apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį ir pasiskundė, kad „ukrainiečių pusė vilkina derybų procesą, teikdama vis labiau nerealius siūlymus“.

V. Zelenskio patarėjas smerkia Vokietijos kanclerį, ginantį Rusijos žmones

V. Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.

Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.

M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų.

Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno.

„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.

O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.  

Rusijos Ukrainoje sukeltam karui tęsiantis, vėl brangsta nafta

Rusijos Ukrainoje sukeltam karui tęsiantis, penktadienį naftos kainos vėl priartėjo prie 110 JAV dolerių už barelį ribos.

„Brent“ rūšies naftos gegužės mėnesio ateities sandorių kaina ūgtelėjo 1,3 proc., iki 108,05 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina paaugo 1,6 proc., iki 105,61 JAV dolerio už barelį.

Nors kainos toliau auga, jos šiuo metu gerokai mažesnės, palyginti su 130 JAV dolerių už barelį aukštumomis, pasiektomis prieš mažiau nei dvi savaites.

Rusijos ir Baltarusijos diplomatams uždrausta kelti koją į Europos Parlamento pastatus

Europos Parlamentas uždraudė Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir oficialiems asmenims įžengti į EP pastatų kompleksus Briuselyje ir Strasbūre. Tai penktadienį tviteryje pranešė EP pirmininkė Roberta Metsola.

„Nuo šiandien Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir vyriausybės darbuotojams uždrausta įeiti į Europos Parlamento patalpas. Demokratijos rūmuose nėra vietos tiems, kurie siekia sugriauti demokratinę pasaulio tvarką“, – parašė ji.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Per pastarąsias dvi dienas iš Mariupolio išvyko beveik 35 tūkst. civilių

Nepaisant nuolatinės Rusijos karių ugnies, per pastarąsias dvi dienas iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio išvyko apie 35 tūkst. civilių.

Apie tai praneša portalas „Ukrinform“, cituodamas Donecko srities karinės administracijos vadovą Pavlo Kyrylenko.

P. Kyrylenko pažymėjo, kad eismas iš Mariupolio yra labai intensyvus, stinga degalų, o miestas yra nuolatos apšaudomas.

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Kyjive jau žuvo 222 žmonės

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainos sostinėje Kyjive jau žuvo 222 žmonės, miesto administraciją cituoja portalas „Sky News“.

Pasak administracijos, šis skaičius apima 60 civilių ir keturis vaikus.

Čia penktadienio rytą vėl surengtos atakos, žuvo vienas žmogus ir apgadinta dar daugiau pastatų.

Ukrainos valdžios atstovai praneša apie rusų atakas prieš civilius Kyjive ir Kramatorske

Vienas žmogus žuvo ir 19 buvo sužeista per ataką Ukrainos sostinės Kijevo gyvenamajame rajone, pranešė meras Vitalijus Kličko.

Tarp sužeistųjų Podilo rajone yra keturi vaikai, teigė jis penktadienį „Telegram“ programėlėje paskelbtame vaizdo įraše.

Jis apkaltino Rusijos karius apšaudžius gyvenamuosius namus, vaikų darželius ir mokyklą.

Taip pat du žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti, apšaudant Kramatorsko miestą Donecko regione rytų Ukrainoje, pranešė vietos valdžios institucijos.

Regiono koordinacinio centro atstovas Pavlo Kyrylenka dėl atakos apkaltino Rusijos kariuomenę.

„Rusai nesugeba vesti sąžiningo karo tarp kariuomenių, todėl nuolat šaudo į civilius gyventojus“, – penktadienį „Telegram“ rašė jis.

Pasak P. Kyrylenkos, raketos ryte pataikė į gyvenamąjį ir administracinį pastatą. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti. Rusija neigia atakavusi civilius taikinius Ukrainoje.

JT: Mariupolyje baigiasi paskutinės maisto ir vandens atsargos

JT Pasaulio maisto programa penktadienį perspėjo, kad karo nuniokotame pietų Ukrainos Mariupolio mieste baigiasi „paskutinės maisto ir vandens atsargos“.

Mariupolyje, kurį yra apsupusi Rusijos kariuomenė, situacija – viena iš desperatiškiausių visame kare. Civiliai gyventojai yra nepaliaujamai bombarduojami, o nuo kovo pradžios jie beveik neturi elektros, šilumos ir vandentiekio vandens.

Humanitarinės pagalbos vilkstinė negali pasiekti miesto, pranešama, kad trūksta svarbiausių produktų ir vaistų.

Romoje esančios agentūros atstovas žiniasklaidai taip pat pabrėžė tolesnes karo pasekmes tiekimo padėčiai už Ukrainos ribų, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Pavyzdžiui, baiminamasi, kad kai kuriose šalyse gali pritrūkti grūdų. JT teigia, kad Libanas 60 proc. kviečių gauna iš Ukrainos, Tunisas – 42 proc., o Jemenas, skurdžiausia Arabijos pusiasalio šalis, – 22 proc.

JT duomenimis, iš viso Ukrainoje nuo karo nukentėjo 13 mln. žmonių.

Nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites, į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius, JT duomenimis, dabar siekia 3,2 mln. Be to, Ukrainos viduje yra 2 mln. perkeltųjų asmenų.

Lenkija NATO viršūnių susitikime oficialiai pateiks savo pasiūlymą dėl taikos misijos Ukrainoje

Lenkija NATO viršūnių susitikime Briuselyje kitą savaitę oficialiai pateiks savo pasiūlymą dėl taikos misijos Ukrainoje. Tai penktadienį Varšuvoje pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

NATO šalių lyderiai kovo 24 dieną Briuselyje rinksis į specialų susitikimą aptarti Rusijos karo padarinių. Čia laukiama ir JAV prezidento Joe Bodeno.

Varšuva apie tokią misiją prakalbo po Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelensk Kyjive trečiadienį. Ji esą turėtų siekti taikos ir teikti humanitarinę paramą bei būtų saugoma ginkluotųjų pajėgų. Ši idėja tarp NATO partnerių sulaukė prieštaringo vertinimo.

Gynybos ministrų susitikime Briuselyje Nyderlandai, pavyzdžiui, pareiškė, kad tokia misija šiuo metu neįgyvendinama. Vokietijos gynybos ministrė Chrstinė Lambrecht pabrėžė, jog reikia išlaikyti blaivų protą, kad karas nevirstų NATO karu.

Baltijos šalys išsiuntė 10 Rusijos diplomatų

Estija, Latvija ir Lietuva, sekdamos Bulgarijos pavyzdžiu, penktadienį paskelbė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Latvija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl jų diplomatiniam statusui prieštaraujančios veiklos ir atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Sprendimas buvo suderintas su Lietuva ir Estija“, – „Twitter“ tinkle parašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Estija išsiuntė tris Rusijos diplomatus, o Lietuva – keturis, pranešė jų užsienio reikalų ministerijos.

Kyjive per Rusijos pajėgų ataką žuvo Ukrainos aktorė O. Švec

Per rusų pajėgų ataką Kyjive žuvo 67 metų Ukrainos kino ir teatro aktorė Oksana Švec, pranešė „Kyiv Post“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Pranešama, kad aktorė žuvo savo namuose per apšaudymą. Kyjivo Jaunimo teatras savo feisbuko paskyroje pareiškė liūdesį dėl „talentingos aktorės“ žūties. Ji buvo šio teatro trupės narė.

Be savo vaidmenų teatro scenoje 1955 metais gimusi O. Švec plačiajai publikai buvo žinoma ir kaip kino bei serialų aktorė. Ji, be kita ko, vaidino TV juostoje „Muchtaro sugrįžimas“ bei ukrainiečių ir rusų sagoje „Namas su lelijomis“.

Prieš kelias dienas per Ukrainos Irpino miesto bombardavimą jau žuvo 33 metų ukrainiečių aktorius Paša Lee. Jis po Rusijos pradėto karo buvo užsirašęs kariuomenės savanoriu.

ES pervedė Ukrainai dar dalį milijardinės paramos

Europos Sąjunga (ES) pervedė Ukrainai antrąją milijardinės paramos dalį. Europos Komisija penktadienį Briuselyje pranešė, kad išmokėta 289 mln. eurų. Jau praėjusią savaitę šaliai pervesta 300 mln. eurų.

Iš viso ES yra numačiusi 1,2 mlrd. vertės skubių kreditų. Likę 600 mln. eurų Ukrainą pasieks vėliau šiais metais.

Tikimasi, kad šios lėšos pirmiausiai padės užtikrinti Ukrainos ekonominį ir finansinį stabilumą.

JT: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 816 civilių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 816 civilių, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Sky News“.

Tikėtina, kad šis skaičius yra netikslus ir gali būti didesnis, nes JT į savo statistiką įtraukia tik oficialiai patvirtintas mirtis.

ES neigia besilaikanti „dvigubų standartų“ pabėgėlių politikos

ES penktadienį pareiškė, kad netaiko dvigubų standartų pabėgėliams iš Ukrainos, lyginant su pabėgėliais iš Sirijos, Bendrijai susiduriant su didžiausia migracijos krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Bendrija sulaukė kritikos už tai, kad neva plačiau atveria duris pabėgėliams iš Ukrainos nei nebaltaodžiams, bėgantiems nuo konfliktų Vidurio Rytuose.

Tačiau Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas penktadienį patikino, kad bloko politika pabėgėlių atžvilgiu nepriklauso nuo jų kilmės šalies.

Jis pridūrė, kad dabartinė padėtis su pabėgėliais iš Ukrainos yra „unikali“, nes šalis, skirtingai nei Sirija, turi bendrų sienų su keliomis ES valstybėmis.

„Turime nemažai (ES) valstybių narių, kurios ribojasi su Ukraina, tad iš tikrųjų srautas ateina tiesiai į Europos Sąjungą“, – žurnalistams Stambule sakė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, Rusijos invazijos pradžios, iš Ukrainos išvyko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių. Iš jų daugiau nei 2 mln. perėjo Lenkijos sieną.

ES suteikė pabėgėliams iš Ukrainos laikinos apsaugos statusą, leidžiantį jiems likti šalyje, naudotis sveikatos paslaugomis, lankyti mokyklą ir dirbti.

„Mes užtikrinsime, kad apsauga, kurią suteikėme šiems žmonėms, būtų taikoma kaip universalus principas visoje ES“, – sakė M. Schinas.

Tačiau 2015 metais, kai Europos Sąjungą pasiekė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, toks statusas jiems nebuvo suteiktas.

Pasak ES,  2015 ir 2016 metais jos valstybės narės suteikė prieglobstį daugiau nei 550 000 Sirijos pabėgėlių.

Daug pabėgėlių iš Sirijos apsistojo Turkijoje pagal 2016 metų ES susitarimą su Ankara, numatantį jai finansinę paramą už atvykėlių priėmimą.

M. Schino teigimu, ES įvykdė savo įsipareigojimus Sirijos pabėgėliams.

„Mes padarėme savo dalį ir nematyčiau, kad šiame ginče esama dvigubų standartų“, – sakė jis.

Nuo karo Sirijoje pabėgę sirai gali prašyti prieglobsčio Europoje, tačiau jie iš karto negauna apsaugos kaip ukrainiečiai.

Pasak M. Schino, tai yra susiję su geografija, nes Ukraina ribojasi su keturiomis ES narėmis.

„ES visada bus prieglobsčio vieta bėgantiems nuo karo ir persekiojimo“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis: iš Mariupolio teatro išgelbėti 130 žmonių, šimtai tebėra įstrigę slėptuvėje

Iš subombarduoto teatro Rusijos pajėgų apgultame Mariupolio uostamiestyje pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais, penktadienį pranešė V. Zelenskis.

„Daugiau kaip 130 žmonių buvo išgelbėti. Tačiau šimtai Mariupolio gyventojų vis dar yra po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi socialiniame tinkle „Facebook“.

Jis pažadėjo tęsti gelbėjimo operacijas Mariupolyje „nepaisant apšaudymų“ šiame pietiniame mieste, kuris patyria plataus masto naikinimą.

Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.

„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – kiek anksčiau nurodė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Pasak S. Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1 300 žmonių.

JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,27 mln. žmonių, daugiausia į Lenkiją

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko jau 3 270 662 žmonės – tai yra 100 765 daugiau nei buvo užfiksuota ketvirtadienį.

„Stebime bendrą srauto sulėtėjimą“ palyginti su pirmosiomis konflikto dienomis, pažymėjo UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).

Kalbant apie žmones, palikusius savo namus, bet tebesančius Ukrainoje, „galima drąsiai daryti prielaidą, kad jų skaičius yra gerokai didesnis nei du milijonai“, pridūrė agentūros atstovas.

Jis perspėjo, kad „vidinio persikėlimo ir pabėgėlių išvykimo iš Ukrainos tempas ir mastas, taip pat su tuo susiję humanitariniai poreikiai tik didės, jei padėtis blogės“.

Anot M. Saltmarsho, 90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo trečiadienio iš karo draskomos šalies pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Iš pradžių UNHCR apskaičiavo, kad iš Ukrainos gali išvykti iki 4 mln. žmonių, bet praėjusią savaitę pripažino, jog šis skaičius gali būti didesnis.

Prieš karą Ukrainos vyriausybės kontroliuotuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių teritorijų – gyveno 37 mln. žmonių.

Xi Jinpingas J. Bidenui: konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“

Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su J. Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, pranešė kinų valstybinė televizija.

„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“

Pasak jo, Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“.

Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.

Xi Jinpingas per pirmąjį pokalbį su JAV prezidentu po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasakė, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai turėtų „judėti į priekį teisingu keliu“, nes taip siekiama „taikos ir ramybės pasaulyje“, pranešė CCTV.

J. Bideno ir Xi Jinpingo derybos, kuriose amerikiečių lyderis ketino paraginti kinų kolegą jungtis prie Vakarų spaudimo Rusijai dėl jos vykdomos invazijos į Ukrainą, prasidėjo kiek po 9 val. Vašingtono (15 val. Lietuvos) laiku.

Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) anksčiau sakė, kad J. Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V. Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.

„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J. Psaki.

JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J. Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J. Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.

Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.

V. Putinui pasiuntus pajėgas į Ukrainą Xi Jinpingo vyriausybė stengėsi atsiriboti nuo Rusijos puolimo, bet Maskvos atvirai nekritikavo. Kai kada Pekino veiksmai atrodydavo provokuojami, Kinija kartojo nepagrįstus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainoje veikė JAV remiamos cheminių ir biologinių ginklų laboratorijos.

Anksčiau šią savaitę JAV informavo sąjungininkus Azijoje ir Europoje, jog amerikiečių žvalgyba išsiaiškino, kad Kinija užsiminė Rusijai ketinanti suteikti tiek karinę pagalbą kampanijai Ukrainoje, tiek finansinę paramą, turinčią sušvelninti griežtų Vakarų sankcijų Maskvai smūgį.

Ketvirtadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pakartojo, kad J. Bideno administracija susirūpinusi dėl Kinijos ketinimų parūpinti Rusijai karinės technikos. Diplomatijos vadovas sakė, kad J. Bidenas leis aiškiai suprasti Xi Jinpingui, „jog Kinija bus atsakinga už bet kokius savo veiksmus Rusijos agresijai paremti, ir mes nedelsime primesti kainą“.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir aukšto rango Kinijos užsienio politikos patarėjas Yang Jiechi  (Jang Dzieči) anksčiau šią savaitę susitiko Romoje ir per septynias valandas trukusias diskusijas aptarė Rusijos invaziją bei kitus reikalus.

Prieš derybas Romoje J. Sullivanas sakė, kad netoleruos Kinijos arba kurios nors kitos šalies mėginimų padėti Rusijai išvengti skaudžių ekonominių sankcijų, įvestų JAV ir kitų sąjungininkių po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos.

J. Sullivanas taip pat sakė, kad Kinijos administracija iš anksto žinojo, jog V. Putinas „kažką planuoja“, bet Pekino vyriausybė „galbūt ne visiškai suprato“ V. Putino užmojus.

Xi Jinpingas ir V. Putinas buvo susitikę vasario pradžioje, likus kelioms savaitėms iki invazijos pradžios, kai Rusijos lyderis nuvyko į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Per V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė 5 000 žodžių pranešimą, kuriuo skelbė savo šalių nevaržomą draugystę.

Pekino vadovybė galbūt būtų linkusi palaikyti Rusiją, bet taip pat suvokia, kad Kremliaus kampanija įstrigo, daug mažesnes pajėgas turinčiai Ukrainai įnirtingai priešinantis, sakė vienas Vakarų pareigūnas, susipažinęs su naujausiais žvalgybos vertinimais.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Pekinas svarsto galimą „smūgį reputacijai“, kurį galėtų patirti, jeigu atvirai palaikytų Rusijos invaziją. Taigi, Kinijos atsakymas į Rusijos pateiktą pagalbos prašymą yra „formuluojamas“, pridūrė šaltinis.

Nors JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, J. Bidenas ir Xi Jinpingas stengėsi palaikyti tarpusavio ryšius. Jiedu susipažino per keliones JAV ir Kinijoje, kai abu ėjo viceprezidentų pareigas, ir sako, kad šis bendravimas paliko ilgalaikį įspūdį. Penktadienio pokalbis telefonu yra jau ketvirtosios jųdviejų derybos nuo J. Bideno prezidentinės kadencijos pradžios.

Rusija apkaltino „Google“ ir „YouTube“ teroristine veikla

Rusijos reguliavimo institucijos penktadienį apkaltino JAV technologijų milžinę „Google“ ir jos valdomą vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdamos pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link.

Rusija jau užblokavo prieigą prie kitų pasaulinių technologijų milžinių platformų, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ teigimu, „YouTube“ vartotojai „dalijasi įrašais su raginimais ardyti geležinkelių jungtį tarp Rusijos ir Baltarusijos“.

Vasario 24 dieną invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija šiam tikslui naudojasi ir savo sąjungininkės Baltarusijos teritorija.

„YouTube“ administracijos veikla yra teroristinio pobūdžio ir kelia grėsmę Rusijos piliečių gyvybei ir sveikatai,“ – pareiškė „Roskomnadzor“, kurią pacitavo naujienų agentūra „Interfax“.

Reguliuotoja pasmerkė „Google“ „akivaizdžiai antirusišką poziciją“ ir pareikalavo, kad JAV bendrovė „kuo greičiau nustotų transliuoti antirusiškus vaizdo įrašus“.

Kiek anksčiau šį mėnesį Rusija iškėlė baudžiamąją bylą amerikiečių bendrovei „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, kaltindama ją leidus skelbti įrašus, kuriuose „raginama žudyti“ rusus.

Rusija yra viena labiausiai spaudos laisvę ir saviraiškos laisvę varžančių šalių, tačiau per pastarąsias kelias savaites padėtis dar labiau pablogėjo.

Lvivo meras prašo tarptautinės pagalbos karo pabėgėliams

Vakarų Ukrainos Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus prašo tarptautinės pagalbos šimtams tūkstančių karo pabėgėlių. Labiausiai reikia lėšų aprūpinti žmones maisto produktais ir medikamentais, taip pat konteinerinių namų, mobilių dušų ir tualetų statybai“, – vokiečių laikraščiui „Süddeutschen Zeitung" sakė A. Sadovijus. „Mes juk negalime amžinai laikyti žmonių sporto salėje ar ant teatro scenos“, – pridūrė jis.

Lvivas ir to paties pavadinimo sritis, mero duomenimis, yra priglaudę po 200 000 savo namus palikusių žmonių.

A. Sadovijus teigė skeptiškai vertinąs taikos susitarimą su Rusija. „Sutartis su Rusija geriausiu atveju verta popieriaus, ant kurios surašyta“, – sakė jis. „Rusija buvo, yra ir bus mūsų kaimynė. Ir Rusija buvo, yra ir visad bus grėsmė mums“, – pabrėžė Lvivo meras.

V. Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Prancūzijos parlamentą

V. Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, taip siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą stabdant Rusijos invaziją.

„Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, daro įtaką visoms Europos tautoms ir jų parlamentams“, – sakoma penktadienį išplatintame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Šią savaitę V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į nacionalinius parlamentus, perspėdamas, kad ketvirtą savaitę vykstančiame kare žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus vis daugiau.

O. Scholzas kitą savaitę šaukia G-7 susitikimą dėl Ukrainos

O. Scholzas, dabartinis Didžiojo septyneto (G-7) pirmininkas, pakvietė pasaulio labiausiai išsivysčiusių šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus, penktadienį pranešė jo biuras.

Vokiečių vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman) žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančios derybos bus visų pirma skirtos padėčiai Ukrainoje aptarti ir bus „integruotos“ į anksčiau suplanuotus viršūnių susitikimus.

Vokietija šiemet rotacijos tvarka pirmininkauja G-7 valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir JAV.

O. Scholzas jau ruošiasi dalyvauti specialiame NATO vadovų susitikime, kuriame, pasak Ch. Hoffmann, „pagrindinė tema bus Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir jo padariniai Aljansui“. Taip pat bus aptariamos priemonės NATO gynybiniam potencialui didinti.

Per ES susitikimą ketinama patvirtinti naują 27 narių bloko strateginę pertvarką, nukreiptą į didesnį karinį savarankiškumą, taip pat aptarti energijos kainas bei tiekimo grandinių saugumą invazijos į Ukrainą akivaizdoje, pridūrė Vokietijos vyriausybės atstovė.

ES ir NATO viršūnių susitikimuose ruošiasi dalyvauti ir J. Bidenas (Džo Baidenas), žadantis Vašingtono vardu pademonstruoti „tvirtą kaip geležis“ paramą Amerikos sąjungininkams.

Ukraina: penktadienį rusų pajėgos teritorinių laimėjimų nepasiekė

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, penktadienį nepasiekė teritorinių laimėjimų. Tam kelią užkirto ukrainiečių daliniai, per televiziją pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, kurią cituoja agentūra „Reuters“.

Rusų daliniai esą susiduria su logistinėmis problemomis atsigabenti degalų ir maisto produktų, taip pat turi komunikacinių sunkumų.

Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Per smūgį Mariupolio teatrui sunkiai sužeistas žmogus, niekas nežuvo

Apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje per Rusijos smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.

„Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį“, – paskelbė merija platformoje „Telegram“, pateikdama pirmuosius duomenis apie nukentėjusiuosius nuo trečiadienį suduoto smūgio.

E. Macronas per pokalbį su V. Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Mariupolio

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

E. Macronas „dar kartą pareikalavo nedelsiant laikytis paliaubų“ Ukrainoje, pranešė E. Macrono biuras.

Jiedu jau ne kartą kalbėjosi telefonu nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš tris savaites.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad kalbėdamas su E. Macronu V. Putinas apkaltino Kyjivą dėl „karo nusikaltimų“ ir tvirtino, jog Maskva daro „viską, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių žūčių Ukrainoje.

Lvive – akcija žuvusiems Ukrainos vaikams atminti

Ketvirtadienį vakarų Ukrainos Lvivo mieste buvo surengta akcija, pavadinta „Karo kaina“ – turgaus aikštėje eilėmis išrikiuoti 109 tušti vaikiški vežimėliai, automobilinės kėdutės ir vaikiški krepšiai.

Tiek vaikų, Ukrainos vyriausybės teigimu, žuvo nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją.

Ukrainos vyriausybės organizuoto akcijos pakraštyje iškeltame plakate užrašyta, kad per karo veiksmus žuvo 108 vaikai. Tačiau netrukus aštuonetas buvo perbrauktas flomasteriu ir vietoje jo įrašytas devynetas. Žuvusių vaikų skaičius paseno netrukus po to, kai buvo išspausdintas.

Kremlius ir toliau santūriai vertina Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą

Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovas Vladimiras Medinskis sako, kad abiejų šalių prezidentų susitikimas dėl krizės sprendimo tikėtinas tik tuomet, kai bus parengta galutinė sutartis. Pirmiausiai dėl teksto turi susitarti delegacijos, tada sutarčiai turi pritarti vyriausybės, penktadienį sakė V. Medinskis, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Tik tada yra prasmė kalbėti apie šalių vadovų viršūnių susitikimą“, - pabrėžė jis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą siūlė savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui susitikti. Maskva visad į tai reagavo santūriai.

Kalbėdamas apie abiejų pusių delegacijų derybas, V. Medinskis sakė, kad suartėta galimo Ukrainos neutralumo klausimu. Tačiau dar esą yra kai kurių niuansų, pavyzdžiui, dėl saugumo garantijų Ukrainai, jei ji netaps NATO nare. Galimos Ukrainos „demilitarizacijos“ klausimu esama „kažkur pusiaukelėje“. Detalių V. Medinskis teigė negalįs įvardyti.

Kalbant apie Rytų Ukrainos Donbaso regioną, Rusija esą yra nuomonės, kad žmonės čia patys turi spręsti dėl savo valdžios. „Žmonės Donbase prieš aštuonerius metus pasisakė šia tema ir nuo tada yra priversti kariauti ir ginti savo pačių sprendimus“, - kalbėjo V. Medinskis. Donbaso administravimo klausimas esą yra vienas pagrindinių.

Šveicarija jungiasi prie ES sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją

Šveicarija penktadienį prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją, įvestų dėl Kremliaus karo Ukrainoje, ir pripažino, kad tai gali smarkiai paveikti kai kurias šveicarų bendroves.

ES skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją. Šveicarija pažadėjo prie jų prisijungti.

Šveicarija nepriklauso Bendrijai ir nuo seno laikosi neutralumo karo klausimais tradicijos, tačiau vis dėlto prisijungė prie ES sankcijų, įvestų Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Naujosios priemonės „įsigalios per kelias ateinančias dienas“, sakoma Šveicarijos vyriausybės pareiškime.

„Naujosiose sankcijose numatytas prabangos prekių eksporto draudimas turi įtakos tik nedidelei Šveicarijos pasaulinio tokių prekių eksporto daliai. Tačiau konkrečios bendrovės gali būti rimtai paveiktos“, – pripažino Bernas.

Laikrodžių gamyba yra trečias pagal dydį šios turtingos Alpių šalies eksporto sektorius, tačiau jis gerokai atsilieka nuo milžiniško farmacijos sektoriaus.

Remiantis laikrodžių pramonės federacijos statistiniais duomenimis, Rusija yra 17-ta didžiausia šveicariškų laikrodžių gamintojų eksporto rinka. Rusijai parduotų šių prekių vertė per praėjusius metus siekė 260 mln. Šveicarijos frankų (250 mln. eurų), o tai sudaro apie 1 proc. viso šveicariškų laikrodžių eksporto.

Tačiau eksportas tik iš dalies parodo, kiek prabangių laikrodžių parduodama turtingiems šių aksesuarų mėgėjams, kurie dažnai išlaidauja turistinių kelionių į Šveicariją metu.

Turtingi rusai yra vieni didžiausių laikrodžių entuziastų, o pats prezidentas Vladimiras Putinas nuolat pastebimas su prestižinių šveicariškų prekių ženklų laikrodžiais ant dešiniojo riešo.

Dar prieš paskelbiant sankcijas, keli stambūs Šveicarijos prekių ženklai, įskaitant „Rolex“, sustabdė savo prekių eksportą į Rusiją.

Praėjusią savaitę „Swatch Group“, kuriai priklauso „Tissot“, „Omega“ ir „Breguet“, uždarė savo parduotuves Rusijoje, o dar savaite anksčiau sustabdė eksportą.

Prabangos prekių milžinė „Richemont“, kuriai priklauso juvelyrinių dirbinių gamintoja „Cartier“ ir prabangius laikrodžius gaminančios „IWC“ ir „Jaeger-LeCoultre“, nuo kovo 3 dienos taip pat sustabdė veiklą Rusijoje.