Karas: Rusijos pajėgoms pavyko įsiveržti į Severodonecko miestą, vyksta mūšiai

Novaja Kakhovka ir Stepanovka srityje Rusijos kariuomenė į pozicijas stato tankus. Okupantai ir toliau kaupia rezervus Chersono srityje, skelbia UNIAN cituodami operatyvinę vadovybę „Pivden“.

„Situacija pietų kryptimi yra dinamiška ir įtempta... Netoli Chersono tęsiasi technikos iškrovimas: per kelias dienas sukaupta apie 120 vienetų T-62 ir BMP-2 priešo pozicijoms sustiprinti. Novaja Kachovkos ir Stepanovkos rajone įrengiamos tankų pozicijos. Tuo pačiu metu Ukrainos daliniai tęsia puolimo operacijas ir priemones, skirtas užkirsti kelią rezervų judėjimui“, – rašoma pranešime.

Kaip rašė UNIAN, Chersono OVA pirmininko patarėjas Serhijus Chlanas išvakarėse sakė, kad Ukrainos kariai pradėjo kontrpuolimą Beryslavo kryptimi ir jau pajudėjo devynis kilometrus. Anot jo, įsibrovėliai yra išmušami iš trečiosios gynybos linijos, kurią jie pastatė anksčiau.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas išreiškė nuomonę, kad Rusijos kariai bando įrengti pozicijas, statyti karines bazes ir įsitvirtinti Chersono regione, tačiau tam jie neturės laiko.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas  tikina, kad tik Rusija bus išsekusi ir praras puolimo potencialą, o Ukraina sukaups pakankamai pajėgų – Ukrainos pietūs tikrai bus išlaisvinti.

Ukrainos gynėjai pietuose sunaikino priešo vadavietę

Ukrainos kariuomenė sunaikino priešo dalinio vadavietę ir okupantams atnešė nemažų nuostolių. Taip pat buvo sunaikintas nepilotuojamų žvalgybinių lėktuvų valdymo centras., rašo UNIAN.

Apie tai pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“. Raketų ir artilerijos daliniai, bendradarbiaudami su aviacija, užtikrino didelius priešo nuostolius pietuose.

Per dieną jis buvo likviduota:

– 67 Rusijos kariškiai;

– šeši tankai T-62;

– dvi daugkartinės raketų sistemos „Grad“;

– trys savaeigės haubicos „Msta-S“;

– trys šarvuočiai;

– trylika transporto priemonių.

„Taip pat buvo sunaikintas nepilotuojamų žvalgybinių orlaivių valdymo centras ir vieno iš priešo padalinių vadavietė“, – nurodė vadovybė.

Mariupolio gynėjų artimieji negali su jais susisiekti

Rusijos kariuomenės į nelaisvę paimtų arba dingusių „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje gynėjų artimieji, sakė neturintys informacijos apie jų buvimo vietą. Jie nežino, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi jų artimieji, skelbia UNIAN cituodami CNN .

Sunkiai sužeisto jūrų pėstininko, gynusio gamyklą, žmona teigia, kad paskutinį kartą su vyru kalbėjosi balandžio viduryje.

„Pastaruoju metu aš nesusisiekiu su savo vyru ir negaunu jokios informacijos apie jį. Paskutinį kartą kalbėjomės balandžio 13 d. Ir tada jo bendražygiai man atsiuntė žinutes, kad jis vis dar gyvas", – sakė Anna Ivleva.

Moteris pasakojo, kad su ja susisiekė Ukrainos valdžia, tačiau apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ kovotojai, informacijos ji neturi. Anna tikisi, kad jos vyras gyvas, nors ir nelaisvėje.

Jūrų pėstininko mergina Yana sakė, kad apie jį nieko negirdėjo nuo gegužės 11 d. „Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas susisiekė su mano vaikino motina, tiksliai nepamenu, kada. Jai tik pasakė, kad jis gyvas, ir viskas“, – žurnalistams teigė ji ir pažymėjo, kad vyriausybė nepateikė informacijos, kur jis galėtų. būti.

Kita „Azovstal“ gynėjo žmona Tatjana pasakojo, kad jos vyrui pavyko jai paskambinti iš nežinomo numerio ir pasakyti, kad kai kurie jo bendražygiai yra Donecko srityje.

„Jo balsas buvo ramus ir pasitikintis. Jis sakė, kad sąlygos, kuriomis jie laikomi, yra normalios“, – akcentavo ji.

Tatjana su vyru kalbėjosi apie dešimt minučių ir jis pažadėjo jai, kad bandys dar kartą paskambinti. „Tai tiek, daugiau jokių skambučių ir žinių“, – sakė moteris.

Anksčiau iš nelaisvės paleisti Ukrainos kariai kalbėjo apie kankinimus ir netinkamą elgesį. Anot jų, ypač žiauriai buvo kankinami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūnai ir „Azovo“ kovotojai.

V. Zelenskis atleido Charkivo saugumo tarnybos vadovą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė atleidęs Charkivo saugumo tarnybos vadovą, nuo Rusijos invazijos pradžios „nedirbusį dėl miesto gynybos“.

„Atvykau, išsiaiškinau ir atleidau Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą [Charkivo] sričiai, dėl fakto, kad jis nuo pirmųjų visapusiško karo dienų nedirbo dėl miesto gynybos ir galvojo tik apie save“, – per vakarinį kreipimąsi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskis.

Jis kalbėjo po pirmo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apsilankymo karo apimtuose šalies rytuose.

Pasak V. Zelenskio, kiti pareigūnai sunkiai ir „labai veiksmingai“ dirbo, o atleistasis pareigūnas – ne.

Prezidentas šio pareigūno pavardės nenurodė, bet Ukrainos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad tai Romanas Dudinas, dabar jau buvęs Charkivo srities SBU vadovas.

Anksčiau prezidentūra socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti neperšaunamą liemenę dėvintis V. Zelenskis, apžiūrintis smarkiai apgriautus pastatus Charkive ir jo apylinkėse.

V. Zelenskis taip pat susitiko su vietos pareigūnais – Charkivo srities gubernatoriumi ir miesto meru – aptarti regiono atkūrimo programų.

Ukrainos prezidentas pirmadienį vaizdo ryšiu turi kalbėtis su Europos Sąjungos lyderiais per jų viršūnių susitikimą, jiems ieškant sprendimo dėl embargo rusiškai naftai.

Neigia spėliones apie V. Putino sveikatą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė spėliones, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas serga. „Nemanau, kad sveiko proto žmonės šiame asmenyje mato kokios nors ligos ar negalavimo požymių“, – sakė S. Lavrovas sekmadienį atsakydamas į atitinkamą Prancūzijos televizijos stoties TF1 klausimą.

V. Putinas, kuriam spalį sukaks 70 metų, anot ministro, „kasdien“ rodosi viešumoje. „Galima jį matyti ekranuose, skaityti ir klausytis jo kalbų“, - teigė S. Lavrovas.

V. Putino sveikata ir asmeninis gyvenimas Rusijoje yra tabu tema ir beveik niekada viešai nediskutuojami.

S. Lavrovas Donbaso užėmimą pavadino „besąlygišku prioritetu“

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Donbaso Rytų Ukrainoje užėmimą pavadino „besąlygišku prioritetu“. Reikia išstumti Ukrainos kariuomenę ir batalionus iš Donecko ir Luhansko teritorijų, kurias Maskva pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, pareiškė S. Lavrovas interviu prancūzų stočiai TF1. Užsienio reikalų ministerija ministro atsakymus sekmadienį pateikė savo interneto svetainėje.

Kitose Ukrainos teritorijose, kuriose Rusija vykdo „karinę operaciją“, gyventojais patys turi spręsti dėl savo ateities, teigė S. Lavrovas. Vyriausybė Kyjive mano, kad, pavyzdžiui, Ukrainos Chersono srityje gali būti surengtas kontroliuojamas referendumas dėl „liaudies respublikos“ paskelbimo prorusiškų separatistinių teritorijų Luhansko ir Donecko pavyzdžiu.

S. Lavrovas vėl kalbėjo apie Donbaso „išvadavimą iš Kyjivo režimo“.

V. Zelenskis: Severodoneckas beveik visiškai sugriautas

Ukrainos prezidentas apkaltino Rusiją sugriovus Severodonecko miestą Donbase. Sunaikinta visa infrastruktūra, sakė jis sekmadienį vaizdo įraše. „Apgadinta 90 proc. namų. Visiškai sunaikinta daugiau kaip trečdalis miesto gyvenamųjų pastatų“. Miestas esą nuolat apšaudomas.

Rusijos pajėgos nori žūtbūt užimti Severodonecką. „Ir jiems nesvarbu, kiek gyvybių pareikalaus šis mėginimas“, – kalbėjo prezidentas. Užpuolikai nori ant Severodonecko administracijos pastato Tautų draugystės bulvare iškelti savo vėliavą. „Kaip graudžiai dabar skamba šis pavadinimas“, - pridūrė V. Zelenskis.

Ukraina esą daro viską, kad atremtų puolimą. „Nebuvo nė dienos, jog nebūtume mėginę rasti daugiau ginklų, daugiau modernių ginklų, kad galėtume gint savo šalį, savo tautą“, – kalbėjo prezidentas.

Severodoneckas yra paskutinysis punktas Luhansko regione, kurią vis dar kontroliuoja ukrainiečių daliniai. Ukrainos generalinis štabas sekmadienio vakarą pranešė, kad rusų kariuomenė mėgina „įsitvirtinti šiaurės rytiniame Severodonecsko pakraštyje“ ir vykdo atakas miesto centro link. Puolimą sausumoje remia artilerija ir karinė aviacija.

Eurovizijos laimėtojai ukrainiečiai pardavė gautą prizą, o pinigus paaukojo kariuomenei

„Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojai iš Ukrainos teigia, kad gautą prizą pardavė aukcione, kad paremtų savo šalies karines pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.

„Ypatingai dėkojame „Whitebit“ komandai, kuri įsigijo trofėjų už 900 000 JAV dolerių ir dabar yra teisėti mūsų trofėjaus savininkai“, – sekmadienį sakė grupė „Kalush Orchestra“.

„Whitebit“ yra Ukrainos bendrovė, valdanti kriptovaliutų biržą – internetinę prekybos platformą, kurioje galima pirkti, parduoti ir keisti kriptovaliutas.

Sekmadienį Berlyne vykusiame labdaros koncerte grupės lyderis Olehas Psiukas taip pat surengė loteriją savo firminei rožinės spalvos kepurei laimėti, o visas gautas lėšas irgi paaukojo Ukrainos kariuomenei.

Gegužės viduryje Turine vykusioje 66-ojoje „Eurovizijoje“ grupė „Kalush Orchestra“ laimėjo su daina „Stefania“, tapusi aiškia žiūrovų balsavimo nugalėtoja visoje Europoje.

Tokia ryški pergalė tarp dešimčių šalių žiūrovų buvo solidarumo Ukrainai pademonstravimas Rusijos invazijos fone. Rusijai dėl pradėto karo nebuvo leista dalyvauti konkurse.

Nuo 2008 metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojams kaip prizas įteikiama švedų dizainerio Kjellio Engmano sukurta stiklinio mikrofono statulėlė.

Originalią statulėlę saugo „Eurovizijos“ organizatorė – Europos transliuotojų sąjunga (EBU), ji paprastai eksponuojama EBU būstinėje Ženevoje. O konkurse laimėjusios dainos autoriai gauna mažesnę jos kopiją.

Ukraina skelbia atsikovojusi teritorijų netoli Chersono

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietinėje Chersono srityje perėjo į kontrpuolimą. Ukrainos generalinis štabas naktį į pirmadienį pranešė, kad rusų pajėgos išstumtos netoli Adrijivkos, Lozovės ir Bilohirkos kaimų“. „Chersonai, laikykis, mes esame netoli“, – feisbuke pareiškė Generalinis štabas.

„Padėtis pietuose yra dinamiška ir įtempta“, – sakoma toliau pranešime. Rusija telkia rezervą ir mėgina stiprinti fronto linijas Chersono srityje. „Tuo pat metu mūsų daliniai tęsia savo puolimą, kad sulaikytų priešą ir neleistų persigrupuoti rezervui“, - rašė Generalinis štabas. Jo duomenimis, Ukrainos pajėgos per mūšius nukovė 67 rusų karius ir sunaikino 27 karinius automobilius, tiesa, tarp jų – šešis labai senus T-62 tipo tankus. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

Rusai kol kas informacijos nepateikė. Chersonas yra vienintelis Ukrainos regionas, kurį nuo pat karo pradžios kontroliuoja Rusijos daliniai. Jei Ukrainos pajėgoms pavyktų atsikovoti Chersoną, tai turėtų didelę simbolinę reikšmę, nes regionas vasario 24 dieną pradėjus karą iš karto buvo užimtas Rusijos kariuomenės. Šio Pietų Ukrainos miesto padėtis prie Dnepro žiočių ir prie pat  Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio turi strateginę reikšmę.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį vyksta į Kyjivą

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį vyksta į Kyjivą susitikti su prezidentu V. Zelenskiu, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Ministrė nori parodyti Prancūzijos solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir visišką pasiryžimą stiprinti paramą... humanitariniu ir finansiniu požiūriu, taip pat teikiant gynybinę įrangą“, – sakoma jame.

C. Colonna bus aukščiausio rango Prancūzijos pareigūnė, apsilankiusi Kyjive nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Be sostinės, C. Colonna taip pat lankysis Bučos mieste, kur Rusijos kariai kaltinami vykdę karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Rusija, anot Ukrainos, ruošiasi dideliam Sloviansko puolimui

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Kyjivo duomenimis, ruošiasi plataus masto Sloviansko – Ukrainos gynybinių pajėgų centro Donbase – puolimui. Rusų kariuomenė permeta naujus dalinius į teritoriją, kad galėtų pulti Slovianską ir iš Iziumo, ir iš neseniai užimto Lymano miestelio, pirmadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Sloviansko-Kramatorsko regionas yra didžiausia aglomeracija Donbase, kuri vis dar kontroliuojama Kyjivo. Čia įsikūrusi ir šalies rytuose veikianti vadavietė.

„Sloviansko regione priešiški daliniai pergrupavo savo pajėgas, kad atnaujintų puolimą Iziumo-Barvenkovės ir Iziumo-Sloviansko kryptimi“, – pranešė Generalinis štabas. Pasirengimui Iziumo regione sutelkta 250 karinių transporto priemonių, suremontuotas geležinkelio tiltas, kad būtų paspartintas atsargų tiekimas. Į šiaurę nuo Iziumo dislokuota Ka-52 sraigtasparnių eskadrilė. Ka-52 laikomi moderniausiais Rusijos sunkiaisiais sraigtasparniais. Rusų pajėgos, be to, persigrupuoja ir Lymane į šiaurės rytus nuo Sloviansko.

Vokietija sutarė dėl Rusijos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti

Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sutarė dėl Rusijos keliamos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti.

Susitarimas buvo pasiektas vėlai sekmadienį. Sutarta įkurti specialų fondą kariuomenės pirkimams, taip pat sudarysiantį sąlygas Berlynui pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Susitarimas, apimantis biudžeto taisyklių pakeitimus šalies konstitucijoje, buvo pasiektas po savaites trukusių sunkių derybų tarp valdančiosios koalicijos partijų ir buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatorių, naujienų agentūrai AFP sakė šių grupių atstovai.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją praėjus trims dienoms, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo specialų 100 mlrd. eurų biudžetą vokiečių kariuomenei perginkluoti ir pasenusiai jos įrangai modernizuoti. Tai turi būti padaryta per kelerius ateinančius metus.

Tačiau kritikai kaltina O. Scholzą, kad jis bijo remti Kyjivą ir nesiima pakankamų konkrečių veiksmų kalbant apie ginkluotės tiekimą.

Po minimo susitarimo Berlynas galės pasiekti NATO tikslą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybai  „vidutiniškai per kelerius metus“, sakoma AFP gautame susitarimo tekste.

Šis specialus fondas bus finansuojamas iš papildomos paskolos. Tam buvo būtina apeiti konstitucijoje įrašytą „skolos stabdžių“ taisyklę, ribojančią vyriausybės skolinimąsi.

Būtent todėl vyriausybei reikėjo konservatorių opozicijos paramos – ji turi užsitikrinti dviejų trečdalių daugumą parlamente, kad būtų priimta tokia konstitucijos pataisa.

Minimi 100 mlrd. eurų bus įmokėti į specialų fondą atskirai nuo nacionalinio biudžeto.

Tokių lėšų skyrimas kariuomenei yra didelis pokytis Vokietijai, pastaraisiais metais neskubėjusiai vykdyti NATO įsipareigojimų dėl išlaidų gynybai ir dėl to sulaukusiai kritikos, ypač iš Vašingtono.

Po Šaltojo karo Vokietija reikšmingai sumažino savo kariuomenę – nuo maždaug 500 tūkst. karių 1990-aisiais iki 200 tūkst. karių dabar.

„Visiškai veikiantys“ yra mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinio jūrų laivyno laivų, rodo gruodį paskelbta ataskaita apie ginkluotųjų pajėgų būklę. Daug šalies naikintuvų šiuo metu taip pat yra netinkami skraidyti.

Tačiau Rusijos invazija Ukrainoje supurtė po nacių eros siaubo pacifistinę poziciją užėmusią šalį ir privertė ją imtis veiksmų.

Ukraina: Rusijos pajėgos artėja prie Sjevjerodonecko centro

Rusijos pajėgos, nepaisydamos įnirtingo ukrainiečių priešinimosi, artėja prie Ukrainos rytuose esančio Sjevjerodonecko centro, pirmadienį paskelbė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai puola Sjevjerodonecko centrą. Kovos tęsiasi. Padėtis labai sunki“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame S. Haidajaus pareiškime.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

„Svarbi Sjevjerodonecko infrastruktūra sunaikinta, o 60 proc. apgriautų gyvenamųjų pastatų negalima atstatyti“, – per platformą „Telegram“ paskelbė S. Haidajus.

Jis nurodė, kad pranešta apie tame rajone dingusius tris gydytojus. Jų transporto priemonė buvo rasta smarkiai apgadinta. Taip pat pranešta, kad buvo taikytasi į du ten važiavusius savanorius.

Sjevjerodoneckas, kur prieš karą gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių urbanistinių centrų Rusijos kelyje, jai siekiant užimti visą Luhansko sritį.

Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė užėmusi Lymaną – mažesnį miestą rytinės Donecko srities šiaurėje, buvusį geležinkelio mazgą. Dabar rusai didina spaudimą Sjevjerodoneckui ir Lysyčanskui.

Rusijos kontroliuojamame Melitopolyje per sprogimą sužeisti du žmonės

Maskvos kontroliuojamame Ukrainos pietrytiniame Melitopolio mieste per sprogimą buvo sužeisti du žmonės, pirmadienį pranešė prokremliška vietos valdžia, dėl incidento kaltinanti Kyjivą.

Rusijos kariai perėmė šio Zaporižios srities miesto kontrolę pirmosiomis Maskvos invazijos Ukrainoje dienomis, bet susidūrė su įnirtingu gyventojų pasipriešinimu.

„Šį rytą buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, kuriuo siekta destabilizuoti taikų gyvenimą mieste“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos  primesta neteisėta Melitopolio administracija.

Remiantis jos pareiškimu, miesto centre buvo detonuotas sprogmenų prikrautas automobilis ir sužeisti du „humanitarinės pagalbos“ grupės savanoriai – 28 metų moteris ir 25 metų vyras.

„Ukrainos vyriausybė tęsia karą prieš civilius gyventojus ir miestų infrastruktūrą“, – teigė administracijos atstovai ir pridūrė, jog pradėtas tyrimas.

Pirmadienio rytą mieste buvo matyti juodų dūmų kamuoliai. Sprogimo banga sudrebino šalimais esančių pastatų langus ir sienas, per „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas pareigūnas Melitopolyje Volodymyras Rohovas.

Remiantis kai kuriais pranešimais, sprogimas driokstelėjo netoli rajono, kur gyvena Rusijos paskirtas Zaporižios srities vadovas Jevhenas Balyckis.

Praėjusią savaitę per kitą sprogdinimą buvo sužeistas Maskvos paskirtas Enerhodaro meras. Šis miestas taip pat priklauso Rusijos dalinai kontroliuojamai Zaporižios sričiai.

Rusija traukia kariuomenę ir techniką prie sienos su Sumų regionu

Rusija siunčia karius prie sienos su Ukraina Kursko srityje. Į Sumų sritį atkeliauja okupantų artilerija ir raketų paleidimo įrenginiai, skelbia UNIAN.

Tai per susitikimą pareiškė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, rašo „Meduza“.

Anot jo, daugybė Rusijos gynybos ministerijos personalo, papildomų ginklų artilerijos ir raketų pavidalu jau atvyko ir yra šiame regione.

Maskvos paskirtas pareigūnas: grūdai iš Pietų Ukrainos siunčiami į Rusiją

Rusijos paskirtas Ukrainos pietinės Chersono srities administracijos pareigūnas pirmadienį sakė, kad grūdai iš šio regiono siunčiami į Rusiją.

Rusų remiamos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad praėjusių metų derliaus grūdai tiekiami pirkėjams Rusijoje.

„Yra vietos [kitam derliui] sandėliuoti, nors akivaizdu, kad čia yra daug grūdų, – sakė jis. – Dabar žmonės iš dalies eksportuoja, pasiekę susitarimus su perkančiaisiais [Rusijoje].“

TASS taip pat citavo K. Stremousovo žodžius, kad saulėgrąžų sėklos galėtų būti siunčiamos į Rusijos gamyklas, saulėgrąžų aliejui gaminti.

Ukraina kaltina Rusiją grobiant grūdus ir žemės ūkio įrangą iš rusų pajėgų užimtų teritorijų, o JAV sako, kad Rusija kelia pavojų maisto tiekimui, neleisdama Ukrainai eksportuoti savo derliaus.

Rusijos pajėgos pirmosiomis karo savaitėmis užėmė beveik visą Chersono sritį. Rusų vicepremjeras Maratas Chusnulinas šį mėnesį lankėsi regione ir sakė, kad jis galėtų tapti „Rusijos šeimos“ dalimi.

Charkivo srityje yra priverstinės evakuacijos į Rusiją atvejų

Okupuotose Charkivo srities teritorijose pasitaiko priverstinės gyventojų evakuacijos į Rusiją atvejų, taip pat yra informacijos apie Rusijos rublių paleidimą į apyvartą, praneša UNIAN.

Apie tai kalbėjo Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

„Buvo tokia informacija apie rublių paleidimą į apyvartą Volchansko ir Kupjansko bendruomenėse. Informacijos apie priverstinį pasų išdavimą neturime. Tačiau esame informuoti apie priverstinę evakuaciją į Rusijos teritoriją“, – sakė jis.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad Rusijos kariai dar nėra susitarę dėl evakuacijos koridorių ir neleidžia ten atgabenti humanitarinės pagalbos. Pasak jo, padėtis šiose bendruomenėse yra sunki, nes jos jau kelis mėnesius visiškai okupuotos.

Sjevjerodonecko gatvėse vyksta įnirtingos kovos

Rusijos puolimo epicentre atsidūrusio Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto gatvėse vyksta įnirtingos kovos, pirmadienį pranešė meras Oleksandras Striukas.

O. Striukas pirmadienį telefonu naujienų agentūrai AP sakė, kad „Rusijos kariai įžengė į miestą ir vyksta gatvių mūšiai“. Anot jo, ukrainiečių gynėjai bando išstumti puolančias Maskvos pajėgas.

Meras nurodė, jog „rusų kariai pasistūmėjo kelis kvartalus miesto centro link“.

„Neturime elektros ir ryšių; miestas visiškai nuniokotas“, – pridūrė jis.

Pasak mero, Sjevjerodonecke likę 12–13 tūkst. civilių gyventojų nuo nesiliaujančio Rusijos bombardavimo slepiasi rūsiuose ir bunkeriuose.

O. Striuko teigimu, „aukų skaičius auga kas valandą, tačiau negalime suskaičiuoti žuvusiųjų ir sužeistųjų gatvėse vykstant kautynėms“.

Mero duomenimis, nuo karo pradžios žuvo 1,5 tūkst. miesto gyventojų.

Prancūzijos URM vadovė Ukrainoje: Bučos žudynės niekada neturi pasikartoti

Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona), pirmadienį atvykusi solidarumo vizito į Ukrainą, pasmerkė netoli Kyjivo įvykdytas civilių gyventojų žudynes, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į rytinę šalies dalį.

„To niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C. Colonna žurnalistams po apsilankymo ortodoksų cerkvėje netoli sostinės esančiame Bučos mieste, kur Rusijos pajėgos, kaip įtariama, nužudė daugelį civilių gyventojų.

Pasak ministrės, Prancūzija reiškia užuojautą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų ir „padarys viską, kas įmanoma, kad būtų atkurta taika“.

Šimtai ukrainiečių žuvo Rusijai užėmus miestą ankstyvuoju Maskvos invazijos etapu, o Kyjivas ir Europos sostinės vėliau apkaltino Maskva karo nusikaltimais toje Ukrainos dalyje.

Lankydamasi Bučoje, C. Collona pareiškė, jog Paryžius „sureagavo pirmasis“, turėdama omenyje, kad tirti galimų karo nusikaltimų į Bučą kartu su Ukrainos tyrėjais buvo išsiųsti prancūzų žandarai.

Užsienio reikalų ministrė pridūrė besitikinti, kad „teisiniai procesai baigsis kuo greičiau, kad aukų šeimos galėtų aplankyti savo artimuosius, palaidotus tinkamuose kapuose“.

C. Colonna tapo aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ji per susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir savo kolega Dmytro Kuleba aptars Rusijos taikomą blokadą Ukrainos uostams, taip pat šių veiksmų padarinius aprūpinimui maistu visame pasaulyje.

Ispanijos premjeras: NATO parama Ukrainai – nepalaužiama

NATO parama Ukrainai yra nepalaužiama, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo invazijos į šią šalį tikslų, pirmadienį pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, kurį cituoja agentūros „Reuters“ ir CNN.

Jis kalbėjo Madride vykusiame renginyje 40-osioms Ispanijos įstojimo į NATO metinėms paminėti. Jame taip pat dalyvavo paties Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ryžtinga pagalba Ukrainai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad Europa ir mūsų sukurtas pasaulis turėtų ateitį, – teigė P. Sanchezas. – Putinas nepasieks savo tikslų, nes NATO sąjungininkų parama Ukrainai yra nepalaužiama.“

Savo ruožtu J. Stoltenbergas pasveikino ilgametį Ispanijos indėlį į NATO ir kalbėjo apie artėjantį Aljanso viršūnių susitikimą, kuris birželio 28–30 dienomis taip pat bus rengiamas Madride. Pasak NATO vadovo, Aljansas „pagilins bendradarbiavimą su panašaus mąstymo šalimis ir organizacijomis, be kita ko, Europos Sąjungoje (ES) bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Prie mūsų taip pat prisijungs Suomija ir Švedija, kurios neseniai pateikė istorines paraiškas dėl stojimo į mūsų Aljansą.“

Suomija ir Švedija neseniai atsisakė savo ilgametės karinio neutraliteto pozicijos. Abi šalys nusprendė siekti narystės Aljanse būtent po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienio renginyje Ispanijos prisijungimui prie NATO paminėti taip pat dalyvavo šalies karalius Felipė. Negana to, renginyje buvo trys kadenciją baigę Ispanijos premjerai ir keturi buvę NATO generaliniai sekretoriai.

Rusija pranešė, kad per smūgius Doneckui Rytų Ukrainoje žuvo penki žmonės

Mažiausiai penki žmonės žuvo per smūgius civilinei infrastruktūrai Ukrainos separatistų kontroliuojamame Donecko mieste, pirmadienį pranešė Rusijos tyrėjai, tvirtindami, kad ataką surengė Kyjivo pajėgos.

„Gegužės 30 d. Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė Donecko miesto centrą. Pirminiais duomenimis, žuvo penki civiliai, tarp jų 2009 m. gimęs paauglys“, – pranešė Rusijos tyrimų komitetas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros. Jis pridūrė, kad per ataką, kuri apgadino tris mokyklas, buvo sužeista 16 žmonių.

Doneckas yra de facto apsiskelbusios vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos (DNR) sostinė Ukrainos rytiniame Donbaso regione, besiribojančiame su Rusija. Prieš pasiųsdama karius į Ukrainą, Rusija pripažino DNR ir kaimyninės Luhansko Liaudies Respublikos (LNR), kito prorusiško atsiskyrusio regiono, nepriklausomybę.

Kyjivo ir Kremliaus remiamų separatistų dviejuose atsiskyrusiuose regionuose karas vyksta nuo 2014 metų.

DNR pareigūnai per „Telegram“ pranešė, kad per ataką nukentėjo du daugiabučiai bei trys mokyklos, ir apkaltino Kyjivą naudojant artileriją ir raketas su kasetiniais šaudmenimis.

Rusija praneša apšaudžiusi laivų statyklą Mykolajive

Rusijos karinės pajėgos skelbia Pietų Ukrainoje apšaudžiusios Mykolajive esančią laivų statyklą. „Per artilerijos smūgį prieš angarą laivų statyklos „Ozean“ teritorijoje Mykolajivo mieste sunaikinta daugiau kaip 15 Ukrainos kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, taip pat penkios didelės artilerijos sistemos“, – pirmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Per oro, raketų ir artilerijos atakas, be to, per praėjusias 24 valandas Rytų Ukrainos Donbaso regione esą sunaikinta dešimtys vadaviečių ir valdymo punktų, ryšių centrų ir daug dalinių susitelkimo vietų. I. Konašenkovas kalbėjo apie daugiau kaip 320 nukautų ukrainiečių karių ir 47 iš rikiuotės išvestus karinės technikos vienetus.

Nepriklausomai šių duomenų patikrinti nėra galimybės.

Danija atsisako mokėti už rusiškas dujas rubliais, neatmeta tiekimo nutraukimo galimybės

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtina atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėja apie išaugusį jų tiekimo nutraukimo pavojų.

„Gazprom Export“ ir toliau reikalauja, kad „Orsted“ už dujas mokėtų rubliais. Pagal sutartį neturime teisinės prievolės tai daryti ir ne kartą informavome „Gazprom Export“, kad to nedarysime. Mokėjimo terminas – gegužės 31-oji, o „Orsted“ ir toliau mokės eurais“, – teigiama Danijos bendrovės pranešime.

„Orsted“ pripažįsta išaugusią rusiškų dujų tiekimo Danijai nutraukimo riziką ir pažymi, kad „tai būtų sutarties pažeidimas“.

Kita vertus, anot pranešimo, tiesioginio dujotiekio iš Rusijos į Daniją nėra, o „Gazprom“ nutraukus tiekimą, „Orsted“ dujas pirktų Europos rinkoje, kompensuodama trūkstamą kiekį.

„Ruošėmės šiam scenarijui, kad sumažintume riziką, jog „Orsted“ dujų klientams, kurie daugiausia yra didelės Danijos ir Švedijos bendrovės, gali jų pritrūkti. Pildomos saugyklos Danijoje ir Vokietijoje, siekiant užtikrinti apsirūpinimo jomis saugumą“, – teigiama pranešime.

Rusija dujų tiekimą vamzdynais jau nutraukė trims Europos Sąjungos valstybėms narėms – Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat atsisakiusioms už jas mokėti rubliais.

Mariupolyje aptikta naujų masinių kapaviečių

Okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje Rusijos kariai galimai pražudė gerokai daugiau civilių, nei šiuo metu numanomus 22 tūkst., praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šio miesto meru Vadymu Boičenka.

„Anksčiau skaičiavome, kad Mariupolyje aukų skaičius siekia 22 tūkst. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau faktų rodo, kad rašistų nusikaltimų padariniai yra kur kas didesni, nei manyta. Tam ir itin sudėtingai vietos gyventojų padėčiai reikalingas pasaulio dėmesys“, – Mariupolio miesto tarybos pranešime teigė V. Boičenka.

Pranešime pažymima, kad per pastarąjį mėnesį Staryj Krymo kapinėse atsirado 25 nauji grioviai. Į juos žmonės buvo suguldyti keliais sluoksniais, o kapai tuomet buvo pažymėti kaip individualios laidojimo vietos. Manoma, kad masinėse kapavietėse netoli Staryj Krymo, Mangušo ir Vynogradnės kaimų iki šiol palaidota iš viso bent 16 tūkst. mariupoliečių.

Iki kovo pabaigos miesto tarnybos palaidojo dar 5 tūkst. čia žuvusių žmonių. Dar tūkstančių žmonių kūnai yra po pastatų griuvėsiais, natūraliose kapinėse arba laikinuose morguose.

Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia nėra elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 100 tūkst. civilių. Rusai čia paskyrė savo „merą“ ir ėmė kurti vaizdą apie neva į įprastas vėžes grįžtantį miestą.

Rusijos pajėgoms prie Sjevjerodonecko apšaudžius automobilį žuvo prancūzų žurnalistas

Rusijos pajėgoms Ukrainos rytuose pirmadienį apšaudžius automobilį, kuriuo buvo evakuojami žmonės, žuvo žurnalistas iš Prancūzijos, pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus platformoje „Telegram“ parašė, kad incidentas įvyko netoli Sjevjerodonecko miesto, pastaruoju metu tapusio Rusijos pajėgų puolimo epicentru.

„Šiandien mūsų šarvuota evakuacinė transporto priemonė važiavo paimti iš srities 10 žmonių ir pateko į priešo apšaudymą. Sviedinių skeveldros pramušė mašinos šarvus, į kaklą buvo mirtinai sužalotas akredituotas prancūzų žurnalistas, rinkęs medžiagą apie evakuaciją. Policijos patrulį išgelbėjo šalmas“, – sakoma S. Haidajaus žinutėje.

Pareigūnas pridūrė, kad evakuacijos operacija buvo oficialiai sustabdyta.

Naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad per šį incidentą žuvo televizijos BFMTV žurnalistas Fredericas Leclercas (Frederikas Leklerkas).

J. Bidenas atmeta galimybę siųsti į Ukrainą raketų sistemas, galinčias smogti Rusijai

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad nesiųs į Ukrainą raketų sistemų, kurios galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nepaisant skubių Kyjivo prašymų suteikti tokius ginklus.

„Mes nesiųsime į Ukrainą raketų sistemų, kurios gali smogti Rusijai“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Provakarietiška Ukraina gavo didelę JAV karinę pagalbą nuo to laiko, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į kaimyninę šalį, tačiau teigia, kad jai reikia tolimojo nuotolio raketų, tokių pačių, kokias naudoja Maskvos pajėgos.

Kyjivas paprašė JAV mobiliųjų ilgojo nuotolio raketų M270, MLRS ir „M142 Himars“ baterijų, galinčių vienu metu paleisti kelias raketas, kurių nuotolis siekia iki 300 kilometrų, t. y. aštuonis ar daugiau kartų nei artilerijos atstumas lauke. Tai gali suteikti Ukrainos pajėgoms galimybę labai tiksliai pasiekti taikinius, esančius toli už Rusijos sienos, nors neaišku, ar toks yra jų ketinimas.

„Jei Vakarai tikrai nori Ukrainos pergalės, gal laikas suteikti mums ilgojo nuotolio MLRS? – neseniai tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. – Sunku kovoti, kai tave užpuola iš 70 kilometrų atstumo ir neturi kuo priešintis“.

Anksčiau gegužę Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 40 mlrd. dolerių pagalbos paketą, sklandė spėlionės, kad į jį įeina ir šie ginklai.

Nepavykus ankstyvosiose karo stadijose užimti Kyjivo, Rusijos armija susiaurino savo dėmesį, nepaliaujamai iš artilerijos ir raketomis apšaudydama Ukrainos miestus, kad išplėstų savo kontrolę. Maskvos pajėgos tęsia spaudimą rytiniame Donbaso regione, stiprindamos dviejų Severodonecko ir Lysyčiansko miestų puolimą.

Ukrainos pajėgos savaitgalį pasistūmėjo pietiniame regione aplink Chersoną, prezidentui V. Zelenskiui siekiant sustiprinti ir taip didelį tarptautinį spaudimą Maskvai.

Prieš Sumų sritį panaudoti kasetiniai šaudmenys

Pirmadienį Rusijos kariai prieš Ukrainos Sumų sritį panaudojo draudžiamus kasetinius šaudmenis, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Dmytro Žyvytskiu.

„Šiandien Chotino gyvenvietė buvo apšaudyta kasetiniais šaudmenimis. Jie ypač pavojingi, nes ne visi sprogsta vienu metu. Jie paveikia dideles teritorijas ir kelia pavojų civiliams“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jis.

Vėliau D. Žyvytskis pridūrė, kad pirmadienio rytą rusai tokiais pat šaudmenimis apšaudė ir tos pačios srities Seredyna-Buda miestą. Pasak jo, užfiksuota maždaug 11 tokių atakų.

D. Kuleba: Ukrainai įgriso „specialūs sprendimai“ jos integracijai į ES

Ukrainai įgriso „specialūs sprendimai“ ir specialūs modeliai jos integracijai į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Mums reikia aiškaus teisinio patvirtinimo, kad Ukraina yra Europos integracijos projekto dalis, o tai būtų galima padaryti suteikiant kandidatės statusą“, – teigė D. Kuleba po susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.

V. Zelenskis ragina ES nutraukti tarpusavio kivirčus ir priimti sankcijas Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) nutraukti tarpusavio kivirčus, kurie, pasak jo, tik pasitarnauja Maskvai.

„Visi ginčai Europoje turi liautis, tokie tarpusavio nesutarimai tik skatina Rusiją daryti jums vis daugiau spaudimo“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į ES viršūnių susitikimą Briuselyje, teigė V. Zelenskis, ir paragino Europą būti vieningą.

O. Scholzas sako nesileisiantis V. Putino įbauginamas – ginklai vyks į Ukrainą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimai dėl tolesnių Vakarų ginklų tiekimų Ukrainai nepadarė jam įspūdžio.

Nereikėtų leistis įbauginamiems, interviu visuomeninio transliuotojo ARD naujienų programai „Tagesthemen“ sakė Vokietijos vadovas. „Štai kodėl mes tęsime tai, ką pradėjome“.

Be tolesnių ginklų tiekimų Ukrainai, tai taip pat apima geresnį Bundesvero aprūpinimą, tam planuojama 100 mlrd. eurų programa. Vokietija „palaikys Ukrainą tol, kol to reikės“, pabrėžė O. Scholzas.

Savaitgalį telefonu kalbėdamasis su O. Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu V. Putinas perspėjo dėl sunkiosios ginkluotės pristatymo Ukrainai. Anot Kremliaus, tai gali dar labiau destabilizuoti padėtį ir paaštrinti humanitarinę krizę, sakė V. Putinas.

Iki šiol Vokietijos vyriausybė sutiko tiekti dviejų tipų sunkiąją ginkluotę: 50 priešlėktuvinių šarvuočių „Gepard“ („Cheetah“) ir septynias šarvuotas haubicas 2000. Pastarosios yra sunkiosios artilerijos dalys. Tačiau Ukraina taip pat reikalauja kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ar priešlaivinių raketų.

Okupantai įsiveržė į Severodonecką

Į Severodonecko miestą pavyko prasiveržti Rusijos pajėgoms.

„Į Severodonecką įsiveržė okupantai, kovos tęsiasi gatvėse. Gyventojams labai rekomenduojame likti slėptuvėse. Tikimės, kad dingę gydytojai gyvi, nes sugadintame greitosios pagalbos automobilyje kūnų nerasta. Okupantams pavyko prasibrauti iš pakraščio ir pajudėti į miesto gilumą“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jo žodžius cituoja unian.net.


 

 

 

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasUkrainaAzovstalcharkivas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių