Karas: po Rusijos atakų užsiliepsnojo prekybos centras Kremenčuke, žuvo 10 žmonių

Birželio 27-osios naktį rusų įsibrovėliai pradėjo raketų ataką Odesos srityje. Ji buvo įvykdyta naudojant strateginį lėktuvą Tu-22M, rašo UNIAN.

Apie tai  pranešė  operatyvinė komanda „Pivden“.

Patekus į vienos iš regiono gyvenviečių gyvenamąjį rajoną, apytiksliai 500 kv. m plote buvo sugriauti keli gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Smūgio vietoje kilo gaisras.

Pirminiais duomenimis, sužeisti šeši žmonės, tarp jų vienas vaikas.

ISW: įsibrovėliai Ukrainos pozicijų apšaudymą sustiprino 2,5 karto

Birželio 26 dieną pietų kryptimi Rusijos kariai tęsė gynybines operacijas ir atakavo Ukrainos pozicijas. Tai pranešė Karo studijų institutas (ISW), skelbia UNIAN.

Kaip rašoma suvestinėje, OK „South“ nurodė, kad Rusijos pajėgos apšaudymo intensyvumą padidino 150 proc.

Rusijos kariuomenė pradėjo artilerijos ir raketų atakas visame pietiniame fronte įvairiuose Zaporižios, Chersono, Nikolajevo ir Dnipropetrovsko regionų regionuose.

Ukrainos generalinis štabas ir operatyvinė vadovybė pietuose nurodė, kad Rusijos pajėgos siekia neleisti Ukrainos pajėgoms persigrupuoti išilgai pietinių fronto linijų.

Rusijos kariuomenė dar kartą nesėkmingai bandė atgauti savo prarastas pozicijas Potiomkine, Chersono srities šiaurės vakaruose.

Siekdami atremti pastarojo meto Ukrainos kontratakas, rusų kariai sustiprina Ukrainos pozicijų artilerijos apšaudymą, ypač prie Chersono ir Mykolajivo regionų sienos vakariniame Inguletso upės krante.

Okupantai toliau stiprina savo karinį buvimą „Gyvačių“ saloje prie Odesos regiono krantų, siekdami išplėsti savo kontrolę pietvakarinėje Juodosios jūros dalyje.

ISW: V. Putinas paskyrė naują asmenį, atsakingą už karą Ukrainoje

Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko vadovauja vadinamajai „specialiajai operacijai“ Ukrainoje, praneša UNIAN.

Tai pranešė  Karo studijų institutas (ISW).

Be to, ISW teigė, kad Kremlius ir toliau manipuliuoja Rusijos įstatymais, siekdamas vykdyti „slaptą mobilizaciją“ ir tęsti karą Ukrainoje be visiškos mobilizacijos.

Rusijos Valstybės Dūma birželio 28 d. paskelbė apie planus svarstyti karo prievolės įstatymo pataisą, kuri leistų jaunuoliams karines sutartis siūlyti iškart sulaukus pilnametystės arba baigus vidurinę mokyklą, taip apeinant šauktinių poreikį. dalyvauti kariniuose mokymuose.

G-7 lyderiai pasišaipė iš V. Putino

Pasaulio lyderiai sekmadienį pasišaipė iš Rusijos prezidento V. Putino pastangų kurti „kieto bičo“ įvaizdį, kai per Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą susirinkę pietų juokavo, ar jiems derėtų nusirengti iki marškinių ar net likti be jų.

Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

„Švarkus pasiliekam? Nusivelkam? Ar mums nusivilkti švarkus?“ – paklausė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), sėsdamasis prie stalo vaizdingoje Elmau pilyje Bavarijoje, kur Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) surengė septynių galingųjų demokratinių šalių lyderių susitikimą.

Tuomet Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai ėmė sarkastiškai plėtoti šią temą.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pasiūlė nusirengti, kai bus daroma oficiali nuotrauka. Tuomet B. Johnsonas replikavo: „Turim parodyti, kad esam kietesni už Putiną.“

„Turėsim pasirodyti raiti apnuogintomis krūtinėmis“, – tęsė J. Trudeau, turėdamas galvoje 2009 metais paskelbtą pagarsėjusią V. Putino nuotrauką, kurioje Rusijos lyderis matomas jojantis žirgu be marškinių.

„Jojimas yra geriausia“, – tarė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), akivaizdžiai netaikydama drabužių klausimo sau.

B. Johnsonas įsiterpė: „Turim parodyti jiems savo muskulus.“

Visgi lyderiai nuotraukoms pozavo vilkėdami švarkus. Vėliau žurnalistai buvo išprašyti iš patalpos, tad tolesni debatai apie aprangą vyko už uždarų durų.

Prezidento atstovas: Turkija neprisijungs prie sankcijų Rusijai

Turkija neprisijungs prie sankcijų prieš Rusiją, nors Vakarai to prašo. Tai pareiškė oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas.

„Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia smogtų mūsų ekonomikai. Kita vertus, mes atliekame tarpininkų vaidmenį, juk viskas eina per Turkiją“, – sakė jis sekmadienį interviu televizijos kanalui „Habertürk“.

Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia smogtų mūsų ekonomikai.

„Mes neskelbiame sankcijų ir neprisijungsime prie jų. Mes turime ginti savo interesus. Jeigu visi sugriaus tiltus, tai kas galiausiai kalbėsis su Rusija? Mūsų ekonominiai santykiai su Rusija yra tokie, kad sankcijos padarytų daugiau žalos Turkijos, o ne Rusijos ekonomikai. Mes laikomės aiškios pozicijos. Vakarai ją supranta“, – teigė Turkijos prezidento atstovas.

Kanadoje įsigaliojo įstatymas dėl Rusijos turto šalyje konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Įstatymas leidžia „imtis ekonominių priemonių prieš tam tikrus asmenis tais atvejais, kai tai skatina tarptautinė bendrija ar valstybių grupė, kurių narė yra Kanada, kai šiurkščiai pažeidžiamas tarptautinis saugumas ir taika, kai kitoje valstybėje šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės arba kai vyksta plataus masto korupcija, į kurią įsitraukia užsienio valstybių vadovai“, skelbia pataisos.

Šios specialios ekonominės priemonės apima Kanadoje esančio turto nustatymą ir jo įšaldymą valstijų valdovų teikimu, o jis gali būti konfiskuotas teismo sprendimu.

Pataisos skelbia, jog Kanados ministrų kabineto įpareigotas narys, po konsultacijų su Finansų departamentu ir Užsienio reikalų departamentu, konfiskuoto turto pardavimo pajamas gali skirti užsienio valstybės, nukentėjusios nuo šiurkštaus tarptautinės taikos ir saugumo pažeidimų, atkūrimui, tarptautinei taikai ir saugumui užtikrinti, kompensacijoms išmokėti aukoms, patyrusioms šiurkštų ir sistemingą žmogaus teisių pažeidimą arba plataus masto korupciją.

„Manome, kad šios pataisos labai svarbios siekiant rasti pinigų Ukrainai atkurti. Ir negaliu įsivaizduoti tinkamesnio tokio finansavimo šaltinio nei konfiskuotas Rusijos turtas“, – pareiškė Kanados finansų ministrė Chrystia Freeland (Krisrija Friland).

Kanada jau yra įšaldžiusi 412 mln. vietos dolerių (302 mln. eurų) vertės sankcionuoto Rusijos turto.

JAV prezidentas gali paskelbti apie pajėgių oro erdvės gynybos sistemų perdavimą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį.

JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NASAMS yra naudojamos Jungtinių Valstijų saugoti oro erdvei aplink Baltuosius rūmus ir Kapitolijų sostinėje Vašingtone.

Be to, Ukrainai planuojama skirti daugiau artilerijos šaudmenų ir priešbaterinių radarų, galinčių padėti veiksmingiau stabdyti Rusijos pajėgų puolimą rytiniame Donbaso regione, sakė minėtas šaltinis.

Šią savaitę J. Bidenas dalyvaus virtinėje susitikimų su sąjungininkais – Vokietijoje prasidėjusiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikime ir vėliau Madride vyksiančiame metiniame NATO viršūnių susitikime.

J. Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos, nepaisant karo „nuovargio“

J. Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ketina paskelbti naujus draudimus importuoti rusišką auksą – tai naujausia iš daugelio priemonių, kuriomis demokratinių valstybių klubas tikisi dar labiau ekonomiškai izoliuoti Rusiją. Jie taip pat svarsto galimus energijos kainų apribojimus, kuriais siekiama apkarpyti Rusijos pelną iš naftos ir dujų, kurį Maskva gali skirti karo veiksmams finansuoti.

Be to, įgyvendindamas praėjusių metų G-7 viršūnių susitikime pateiktą pasiūlymą, JAV prezidentas oficialiai pradėjo pasaulinę infrastruktūros partnerystę, kuria siekiama kovoti su Kinijos įtaka besivystančiose šalyse.

Šia iniciatyva siekiama iki 2027 metų kartu su kitomis G-7 šalimis pasauliniams infrastruktūros projektams pritraukti 600 mlrd. dolerių (568 mlrd. eurų). J. Bidenas sakė, kad JAV šiai iniciatyvai skirs apie 200 mlrd. dolerių (189 mlrd. eurų).

JAV pareigūnai jau seniai teigia, kad dėl Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI) šalys, kuriose įgyvendinami jos projektai, patenka į skolų spąstus ir kad investicijos yra naudingesnės pačiai Kinijai nei jas gaunančioms šalims.

Pabrėžiama vienybė

Prieš G-7 viršūnių susitikimą Rusija surengė pirmuosius per tris savaites raketų smūgius Ukrainos sostinei. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo pataikyta į mažiausiai du gyvenamuosius pastatus.

J. Bidenas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „dar vieną jos barbariškumo“ pavyzdį ir pabrėžė, kad sąjungininkai turi išlikti tvirti nepaisant visame pasaulyje juntamų ekonominių šio karo padarinių, toki kaip infliacija ar maisto stygius.

„Turime laikytis išvien, nes [Vladimiras] Putinas nuo pat pradžių tikėjosi, kad NATO ir G-7 suskils, bet tai neįvyko ir neįvyks“, – sakė J. Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja pasaulio pažangiausių ekonomikų klubui.

J. Bidenas ir jo kolegos susitikime tariasi, kaip užtikrinti energijos tiekimą ir suvaldyti dėl karo didėjančią infliaciją.

Lyderiai taip pat susibūrė oficialiai pradėti naujos pasaulinės infrastruktūros partnerystės, kurios tikslas – pasiūlyti alternatyvą Rusijos ir Kinijos investicijoms besivystančiose šalyse. Šalių vadovai vienas po kito ėjo prie mikrofono aptarti partnerystės ir savo vaidmens joje, neminėdami Kinijos.

Susitikimą temdė Ukrainos šešėlis, tačiau lyderiai buvo nusiteikę pademonstruoti ryžtą.

O. Scholzas sakė J. Bidenui, kad visi sąjungininkai sugebėjo „išlikti vieningi, o to Putinas akivaizdžiai nesitikėjo“.

JAV prezidentas apie V. Putino karą prieš Ukrainą sakė: „Negalime leisti, kad ši agresija įgautų tokį pavidalą ir būtų išsisukta nuo atsakomybės“.

O. Scholzas, šalies viduje ir užsienyje kritikuojamas dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiąją ginkluotę, sakė: „Vokietija ir JAV visada veiks išvien, kai bus sprendžiami Ukrainos saugumo klausimai.“

JK premjeras B. Johnsonas savo ruožtu paragino kolegas lyderius nepasiduoti „nuovargiui“. Jis išreiškė susirūpinimą, kad po keturių karo mėnesių proukrainietiškame aljanse gali atsirasti nesutarimų.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Prancūzija ir Vokietija daro pakankamai, B. Johnsonas pagyrė didelį Vokietijos proveržį apginkluojant Vokietiją ir mažinant rusiškų dujų importą. Apie Prancūziją jis nekalbėjo.

Prieš G-7 lyderių derybas susitikę J. Bidenas ir O. Scholzas sutarė, kad karą Ukrainoje reikia užbaigti derybomis, tačiau konkrečiai neaptarė, kaip tai pasiekti, sakė vienas J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jie taip pat išsamiai nediskutavo apie naftos kainų ribojimus ar infliaciją, nurodė pareigūnas.

Kiti lyderiai antrino J. Bidenui, gyrusiam Vakarų koalicijos vienybę.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė, kad 27 valstybių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl politinės ir finansinės paramos Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau „Ukrainai reikia daugiau, ir mes pasiryžę skirti daugiau“. 

Ch. Michelis sakė, kad ES šalių vyriausybės pasirengusios suteikti „didesnę karinę paramą, daugiau finansinių priemonių ir didesnę politinę paramą“, kad Ukraina galėtų apsiginti ir būtų „suvaržytos Rusijos galimybės kariauti“.

Suvaržymai rusiškam auksui

ES jau yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki šių metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. rusiškos naftos importo į Bendriją, blokui stengiantis apriboti Maskvos karo mašinos finansavimo srautus. 

J. Bidenas ir JK, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir ES vadovai sekmadienį tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje diskutavo apie karo poveikį pasaulio ekonomikai, įskaitant infliaciją.

J. Bidenas pranešė, kad G-7 šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, uždraus aukso importą iš Rusijos. Apie tai turėtų būti oficialiai paskelbta antradienį, lyderiams baigiant metinį viršūnių susitikimą.  

B. Johnsonas sakė, kad šis draudimas „tiesiogiai paveiks Rusijos oligarchus ir smogs į Putino karo mašinos širdį“.

„Putinas švaisto savo senkančius išteklius šiam beprasmiškam ir barbariškam karui. Jis tenkina savo ego Ukrainos ir Rusijos žmonių sąskaita, – sakė britų premjeras. – Turime nutraukti Putino režimo finansavimą.“

Aukso eksportas yra antras pagal dydį pajamų šaltinis Rusijos valstybės biudžete po energetikos išteklių eksporto. 2020 metais Rusijos aukso eksportas sudarė apie 5 proc. viso aukso eksporto ir siekė beveik 19 mlrd. JAV dolerių, nurodo Baltieji rūmai.

Maždaug 90 proc. rusiško aukso eksporto teko G-7 valstybėms. Jungtinei Karalystei teko daugiau nei 90 proc. (beveik 17 mlrd. dolerių) eksporto. Rusiško aukso importas į JAV 2019 metais nesiekė 200 mln. dolerių, o 2020-aisiais ir 2021-aisiais sudarė mažiau nei 1 mln. dolerių.     

Kalbėdamas apie idėją nustatyti energijos kainų viršutines ribas, Ch. Michelis sakė, kad „norime įsigilinti į detales, patikslinti ... ir įsitikinti, kad turime aiškų bendrą supratimą, koks būtų tiesioginis poveikis ir kokios galėtų būti šalutinės pasekmės“, jei grupė žengtų tokį žingsnį.

V. Putinas lankysis Tadžikijoje ir Turkmėnijoje

Rusijos prezidentas šią savaitę lankysis Tadžikijoje ir Turkmėnijoje. Tai pranešė Anatolijos naujienų agentūra, remdamasi Rusijos televizija.

Iš pradžių V. Putinas surengs Dušanbėje „dideles derybas“ su Tadžikijos vadovu Emomali Rachmonu.

Paskui jis vyks į Turkmėniją, kur dalyvaus Kaspijos penketo viršūnių susitikime. Šiai organizacijai priklauso Azerbaidžanas, Kazachstanas, Rusija, Turkmėnija ir Iranas.

Kaip pažymi agentūra, vizitas į Centrinę Aziją bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 35 tūkst. okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 27 d. jau neteko apie 35 tūkst. kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 552 tankų, 3 687 šarvuotųjų kovos mašinų, 771 artilerijos sistemos, 243 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 101 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 217 lėktuvų, 184 sraigtasparnių, 636 dronų, 139 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 575 automobilių, 60 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Scanpix nuotr.

Premjeras: Japonija skelbia naujas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims ir įmonėms

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Japonija nusprendė išplėsti sankcionuojamų Rusijos atstovų ir įmonių sąrašą. Tai G7 viršūnių susitikime pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.

„Mes esame istorijos kryžkelėje. Klausimas toks: ar galima išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką? JT Saugumo Taryba ir kitos struktūros neįstengė adekvačiai reaguoti (į įvykius)“, – cituoja premjerą Japonijos televizijos kanalas NHK.

Pasak ministro pirmininko, Japonija imasi naujų sankcijų prieš Rusiją. Bus draudžiama importuoti auksą iš Rusijos, įšaldomi 70 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų aktyvai, draudžiama eksportuoti produkciją 90-čiai Rusijos įmonių ir kompanijų, kurios susijusios su karine pramone.

„Mes sustiprinsime tarptautinę tvarką, kuri remiasi įstatymo viršenybe. Mes turime užtikrinti, kad neatsirastų šalių, kurios daro klaidingas išvadas iš padėties Ukrainoje“, – pabrėžė Japonijos vyriausybės vadovas, tikriausiai turėdamas omenyje Kiniją.

Pasak F. Kishidos, Rusijai taikomų sankcijų negalima švelninti. „G7 vienybė reikalinga ne tik laikantis sankcijų, bet ir imantis priemonių prieš kainų augimą“, – cituoja premjerą naujienų agentūra „Kyodo“.

V. Zelenskis kreipėsi į Baltarusijos piliečius

Kremlius nusprendė įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina, bet baltarusiai neturi eiti mirti tik todėl, kad taip sumanė Rusijos vadovybė. Tai savo vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

„Noriu kreiptis į Baltarusijos piliečius. Į žmones – ir civilius, ir su antpečiais. Jus įtraukia į karą. Ir netgi aktyviau negu vasarį ar pavasario mėnesiais. Kremliuje už jus jau viską nusprendė – jūsų gyvybės jiems nieko nereiškia. Bet jūs ne vergai ir ne patrankų mėsa. Jūs neturite mirti. Ir jūs galite niekam neleisti spręsti už jus, kas jūsų laukia ateityje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Anot V. Zelenskio, baltarusių tauta remia ukrainiečių tautą ir nepritaria Rusijos sukeltam karui.

„Ir kaip tik todėl jus, visus baltarusius, Rusijos vadovybė nori įtraukti į karą, sukelti neapykantą tarp mūsų. Nuo paprastų Baltarusijos žmonių dabar labai daug priklauso. Aš žinau, kad jūs galite nedalyvauti šiame kare. Jūsų gyvybės priklauso tik jums, o ne kažkam Kremliuje“, - pareiškė jis.

Kartu V. Zelenskis pabrėžė, jog Ukrainos kariai ginsis nuo smūgių, kad ir iš kur jie būtų smogti.

„Ši savaitė bus labai sunki mums visiems“, – pridūrė Ukrainos valstybės vadovas.

Pastarąją savaitę pasirodė pranešimų, kad Rusija didina savo pajėgas Baltarusijoje.

Rusija pirmąkart nuo 1918-ųjų neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų

Rusija pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį neįvykdė savo valstybės skolos užsienio valiuta įsipareigojimų – tai vis griežtėjančių Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje kulminacija.

Rusija, kelis mėnesius ieškojusi būdų, kaip apeiti sankcijas, nesugebėjo pasinaudoti birželio 26-ąją pasibaigusiu lengvatiniu laikotarpiu sumokėti 100 mln. JAV dolerių palūkanas, o tai laikoma faktiniu įsipareigojimų nevykdymu. Tai niūrus ženklas, kad šalis sparčiai virsta ekonominiu, finansiniu ir politiniu pariju, skelbia agentūra „Bloomberg“.

Kita vertus, atsižvelgiant į Rusijos ekonomikai ir rinkoms jau padarytą žalą, įsipareigojimų nevykdymas šiuo metu yra labiau simbolinis ir mažai reikšmingas rusams, susiduriantiems su dviženkle infliacija ir giliausiu per daugelį metų  ekonomikos nuosmukiu.

Rusija atsisakė pripažinti nemokumą, pareikšdama, kad turi lėšų apmokėti visas sąskaitas, bet neva yra priversta to nedaryti. Praėjusią savaitę Maskva paskelbė, kad pradės aptarnauti 40 mlrd. JAV dolerių vertės valstybės užsienio  skolą rubliais, pabrėždama force majeure padėtį, kurią esą dirbtinai sukūrė Vakarai.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

Rada pakomentavo galimą Baltarusijos ataką prieš Ukrainą

Rusijos karių puolimo iš Baltarusijos grėsmė išlieka. Tokio scenarijaus vystymasis artimiausiomis dienomis mažai tikėtinas, skelbia UNIAN.

Tai pareiškė Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Oleksandras Zavitnevičius interviu „RBC-Ukraina“.

„Šis pavojus yra visada. Jei, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, po dienos ar dviejų, manau, kad ne, nes Baltarusijoje nėra grupuotės prie sienų“, – sakė O. Zavitnevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai yra pasiruošę visiems galimiems scenarijams ne tik Kyjivo, bet ir Žitomiro, Rivnės bei Voluinės regionų kryptimi. Be to, politikas priminė, kad Rusijos valdžia Baltarusiją naudoja kaip platformą invazijai – „Iskander“ ir raketų iš lėktuvų panaudojimui.

„Šios krypties niekas nepamiršta, visi nuolat dirba. Baltarusijos kariuomenės antžeminis komponentas yra ruošiamas, nerengiamas – tai informacija, kurios negalima patvirtinti. Dabar jokių provokacijų nėra“, – aiškino Aukščiausiosios valdžios vadovas.

Britų žvalgyba prakalbo apie okupantų rezervą

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigė, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė vis labiau pasikliaus rezervinėmis pajėgomis, rašo UNIAN.

Rusų kariai bando įgyti pagreitį Iziumo kryptimi. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„Nors Sjeverodonetsko-Lysičansko „kišenė“ išlieka pagrindiniu Rusijos „specialiosios operacijos“ akcentu, savaitę trunkantis nuolatinis intensyvus apšaudymas rodo, kad Rusija dabar bando įgauti pagreitį šiaurės Iziumo kryptimi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau laikosi liniją šioje srityje, efektyviai išnaudojant miškingą plotą“, – rašoma pranešime.

Didžiosios Britanijos žvalgyba taip pat teigė, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos armija vis labiau remsis iš kelių atskirų komponentų sudarytomis rezervinėmis pajėgomis, kurias Rusija beveik neabejotinai jau pradėjo dislokuoti.

Rusijos kovinės armijos rezervą sudaro ne visą darbo dieną dirbantys savanoriai rezervistai.

Žvalgai paaiškino, kad mobilizacijos ištekliai yra nemaža dalis visų per pastaruosius penkerius metus reguliariosiose ginkluotosiose pajėgose tarnavusių veteranų.

„Tikėtina, kad Rusijos valdžia pasitelks šios kategorijos savanorius, kad įdarbintų trečiuosius batalionus kaip įprastų brigadų dalį“, – teigė britų žvalgyba.

Departamentas taip pat mano, kad nepaisant nuolatinio rezervistų, parengtų perkelti į Ukrainą, trūkumo, Rusijos vadovybė tikriausiai vis dar nenori duoti įsakymo vykdyti visuotinę mobilizaciją.

JAV paskelbė naujų G-7 sankcijų Rusijos gynybos sektoriui

ungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje.

„G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai.

Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandinesa... ir apribos Rusijos gebėjimą pakeisti karinę įrangą, jau prarastą per šį brutalų karą“, sakoma pranešime.

O. Scholzas neatmeta galimybės dalyvauti G-20 susitikime, nepaisant V. Putino dalyvavimo

Vokietijos kancleris O. Scholzas pirmadienį leido suprasti, kad yra pasirengęs dalyvauti lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, nors jo organizatorė Indonezija kviečia ir Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.

Pasak O. Scholzo, grupės pagrindinių išsivysčiusių ir besivystančių ekonomikų vaidmuo ir toliau bus „didžiulis“, todėl joms svarbu bendradarbiauti.

Dėl šios priežasties Vokietija „nežlugdys“ G-20 darbo, visuomeninei televizijai ZDF sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris, kurio šalyje šiuo metu vyksta Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas, sakė, kad galutinį sprendimą dėl dalyvavimo lapkritį vyksiančiame susitikime priims „visai prieš išvykimą“.

Jis pabrėžė, kad Indonezija taip pat kviečia jame dalyvauti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį taip pat sakė neatmetanti galimybės sėsti prie vieno stalo su V. Putinu G-20 aukščiausio lygio susitikime.

„Taip pat svarbu pasakyti jam į akis, ką apie jį galvojame“, – sakė ji.

„Turime atidžiai apsvarstyti, ar norime paralyžiuoti visą G-20“, – kalbėjo ji.

EK vadovė  taip pat įspėjo, kad šis blokas yra „per daug svarbi platforma“, kad būtų galima jai kenkti.

G-20 šalys sukuria apie 80 proc. visos pasaulio ekonomikos produkcijos, o G-7 – apie 31 procentą.

O. Scholzas: G-7 toliau didins spaudimą V. Putinui

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – parašė jis.

G-7 reiškia rimtą susirūpinimą dėl Rusijos planų perduoti Baltarusijai branduolinių raketų

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

„Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime.

„Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

G-7 reikalauja, kad Rusija užtikrintų laisvą grūdų gabenimą iš Ukrainos

Grupė septynių turtingųjų pasaulio valstybių (G-7) pirmadienį pareiškė, kad Rusijai turi leisti išvežti grūdų krovinius iš Ukrainos, siekiant išvengti tolesnio pasaulinės maisto krizės augimo.

„Skubiai raginame Rusiją besąlygiškai nutraukti išpuolius prieš žemės ūkio ir transporto infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas laisvam žemės ūkio produkcijos gabenimui iš Ukrainos uostų Juodojoje jūroje“, – sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame per aukščiausiojo lygio susitikimą Vokietijoje.

G-7 reikalauja Rusijos nedelsiant leisti sugrįžti jėga išvežtiems ukrainiečiams

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį pasakė Maskvai, kad ji privalo nedelsdama leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.

„Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama leistų saugiai sugrįžti Ukrainos piliečiams, išvežtiems – dažnai jėga – į Rusiją be jų sutikimo“, – sakoma Vokietijoje susitikusių G-7 lyderių pareiškime.

G-7 žada remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“

Vokietijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo pareiškime grupė pirmadienį pažadėjo remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“.

Bendrame pareiškime, paskelbtame po kone dvi valandas trukusio vaizdo ryšiu vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu, G-7 pabrėžė savo „tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos vyriausybę ir žmones, drąsiai ginančius savo šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

„Kaip G-7 vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – tviteryje parašė viršūnių susitikimo šeimininkas, Vokietijos kancleris O. Scholzas, padėkojęs V. Zelenskiui už dalyvavimą.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – pridūrė jis.

Lyderių teigimu, „Ukraina pati turi nuspręsti dėl būsimo taikos susitarimo, be išorės spaudimo ar įtakos“.

„Toliau teiksime finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą ir palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pareiškė G-7.

Kreipdamasi į Rusiją G-7 pareiškė, kad ji turi leisti išvežti grūdų krovinius iš Ukrainos, siekiant išvengti tolesnio pasaulinės maisto krizės augimo.

„Skubiai raginame Rusiją besąlygiškai nutraukti išpuolius prieš žemės ūkio ir transporto infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas laisvam žemės ūkio produkcijos gabenimui iš Ukrainos uostų Juodojoje jūroje“, – sakoma bendrame pareiškime.

Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

„Dabar ne laikas deryboms“

Be to, G-7 šalių lyderiai paragino Maskvą nedelsiant leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.

„Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama leistų saugiai sugrįžti Ukrainos piliečiams, išvežtiems – dažnai jėga – į Rusiją be jų sutikimo“, – sakoma Vokietijoje susitikusių G-7 lyderių pareiškime.

G-7 šalių lyderiai žada ir toliau ieškoti „naujų būdų, kaip izoliuoti Rusiją nuo dalyvavimo pasaulinėje rinkoje“, ir yra „pasiryžę sumažinti Rusijos pajamas, įskaitant pajamas iš aukso“.

Pareiškime priduriama, kad Maskva privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant draudimą naudoti cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus, ir išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos pranešimo, kad ji artimai sąjungininkei Baltarusijai nusiųs branduolinį ginklą galinčią nešti raketų sistemą.

„Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakė G-7 lyderiai.

Vienas šaltinis iš G-7 sakė, kad V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius dėti visas pastangas, kad iki metų pabaigos būtų nutraukta Rusijos invazija į jo šalį, nes dėl sąlygų mūšio lauke Ukrainos kariams bus sunkiau rengti veiksmingą gynybą.

V. Zelenskis pabrėžė, kad reikia tęsti griežtus baudžiamuosius veiksmus Rusijos atžvilgiu ir „nemažinti spaudimo“, nepaisant to, kad Vakarų sąjungininkės Maskvai jau paskelbė virtinę sankcijų.

Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad V. Zelenskis G-7 šalių vadovams pareiškė, jog dar neatėjo laikas pradėti derybas su Rusija, Kyjivui siekiant įtvirtinti savo pozicijas.

„Prezidentas Zelenskis labai aiškiai atsakė, kad dabar ne laikas deryboms. Ukraina derėsis, kai galės tai daryti, t. y. kai iš esmės atstatys savo jėgos pozicijas“, – pareiškė Eliziejaus rūmai.

Kiek vėliau savo „Telegram“ kanale V. Zelenskis sakė paprašęs G-7 šalių lyderių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą nustatant kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai.

V. Zelenskis prašo G-7 apriboti rusiškos naftos kainą

Ukrainos prezidentas pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai.

„Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad „Ukraina jaučia G-7 šalių paramą“.

„Ačiū už mūsų šaliai teikiamą gynybos ir finansinę pagalbą... kovoje su Rusijos invazija“, – sakė jis.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams teigė, kad derybos dėl to, kaip apriboti pinigų srautus, kuriuos rusai gali gauti už naftos eksportą, stumiasi į priekį.

Jungtinės Valstijos ir Kanada, kurios yra daug mažiau priklausomos nuo energijos iš Rusijos nei Europa, uždraudė visą rusiškos naftos importą.

JAV: G7 susitarė panaudoti Rusijos prekybos tarifus Ukrainai finansuoti

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai susitarė, kad pinigai, surinkti iš padidintų prekybos muitų, taikomų Rusijos eksportui, turės būti nukreipti į pagalbą Ukrainai, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

Prezidentas J. Bidenas ir kiti G7 lyderiai „sieks įgaliojimų panaudoti pajamas, surinktas taikant bet kokius naujus muitus Rusijos prekėms, padėti Ukrainai ir užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už savo karą“, sakė aukštas JAV pareigūnas.

J. Trudeau ir B. Johnsonas įrašė bendrą kreipimąsi į ukrainiečius

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo kuluaruose įrašė bendrą vaizdo kreipimąsi į ukrainiečius, kuriame išsakė savo susižavėjimą Ukrainos kova ir pažadėjo tolesnę paramą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Ukrainiečiai stoja už vertybes ir principus, kurie vienija demokratines šalis, už teisės viršenybę, už valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo nepažeidžiamumą, už tai, kas svarbu mums visiems“, - pareiškė J. Trudeau.

J. Trudeau ir B. Johnsonas ypač pažymėjo Ukrainos prezidento V. Zelenskio lyderystę.

Pasak B. Johnsono, G7 lyderiai svarsto naujas sankcijas, kuriomis siekiama nubausti Rusiją už agresiją prieš Ukrainą.

„Mūsų žinia jums, Volodymyrai, ir ukrainiečių tautai – mes žavimės jūsų kova, mes laikome ją labai svarbia visam pasauliui. Mes jus remiame ir remsime ateityje. Šlovė Ukrainai“, - pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras.

Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo išvakarėse B. Johnsonas įspėjo, jog jokiu būdu negalima mažinti paramos Ukrainai, kadangi ši šalis dabar gina ne tik savo laisvę.

Moldovos prezidentė M. Sandu atvyko į Kyjivą

Pirmadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu atvyko į Ukrainos sostinę su darbo vizitu. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Moldovos valstybės vadovės administracijos spaudos tarnyba.

„Šiandien, birželio 27-ąją, Moldovos Respublikos prezidentė M. Sandu atvyko į Kyjivą su darbo vizitu. Valstybės vadovė lankysis Borodiankoje, Bučoje ir Irpenyje“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Pažymima, kad M. Sandu taip pat susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.  

Penktadienį Moldovos prezidentė pareiškė ketinanti vykti į Kyjivą, bet dėl saugumo išsamesnių detalių nepateikė.

Portalas „eurointegration.com.ua“ primena, jog Kišiniovo pozicija po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukėlė Kyjivo pasipiktinimą, kadangi Moldova iškart paskelbė nesiimsianti ekonominių sankcijų prieš Rusiją.

Tiesa, Moldova įvedė visus pagrindinius ribojimus Maskvos atžvilgiu, tik padarė tai neoficialiai, kad nebūtų įtraukta į Rusijos sudarytą „nedraugiškų valstybių“ sąrašą.

Kitas nesutarimus kėlęs klausimas dviejų šalių santykiuose buvo ginklų tiekimas.

Šaltinis: JAV planuoja siųsti Ukrainai oro gynybos raketas

Jungtinės Valstijos planuoja nusiųsti Ukrainai sudėtingas priešlėktuvines raketas, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos atakų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

Prezidentas Joe Bidenas „pažangių oro gynybos sistemų pirkimą Ukrainai padarė prioritetu“, sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo tapatybės.

Tikėtina, kad šią savaitę bus paskelbta apie „pažangios vidutinio ir ilgojo nuotolio žemė-oras priešraketinės gynybos sistemos“, taip pat kitos ginkluotės, padėsiančios Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, įsigijimą.

CNN: JAV perduos Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMS

JAV vyriausybė, anot žiniasklaidos, perduos Ukrainai modernią oro gynybos sistemą. Stotis CNN pirmadienį pranešė, jog Vašingtonas dar šią savaitę paskelbs, kad nupirko Ukrainai ginkluotės koncernų „Kongsberg“ (Norvegija) ir „Raytheon“ (JAV) sistemą NASAMS.

Ukrainos vyriausybė prašė šios sistemos, nes ji gali pataikyti į taikinius daugiau kaip 100 mylių (160 km) atstumu. JAV šią savaitę tikriausiai paskelbs ir apie tolesnę karinę paramą, įskaitant papildomą artilerijos amuniciją ir radarus.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vis reikalauja oro gynybos sistemų. Vien tik šeštadienį Rusija į Ukrainą paleido 62 raketas, sakė jis vaizdo kreipimesi sekmadienio vakarą. Bet koks delsimas tiekti ginklus Ukrainai esą yra kvietimas Rusijai tęsti puolimą.

Kremlius santūriai reagavo į CNN pranešimą. Apie tai kol kas iš JAV nėra jokių pareiškimų, sakė Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusija esą nuolat imasi priemonių gindama savo interesus.

JAV prezidentas Joe Bidenas šiuo metu lankosi Vokietijoje, kur vyksta G7 viršūnių susitikimas – jame pirmadienį priešpiet buvo kalbama apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

Jau praėjusį ketvirtadienį JAV paskelbė apie tolesnį 450 mln. dolerių (apie 428 mln. eurų) vertės ginklų tiekimą Ukrainai. Nuo karo prieš keturis mėnesius pradžios JAV vyriausybė, jos pačios duomenimis, Ukrainai pažadėjo arba jau perdavė ginklų ir įrangos už 6,1 mlrd. JAV dolerių (5,8 mlrd. eurų).

Vakarai daro pažangą nepriklausomybės nuo rusiškos energijos kryptimi

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Jungtinės Valstijos savo suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Europą padidino beveik tris kartus. Nuo kovo pasaulio SGD eksportas į Europą, lyginant su 2021 metais, išaugo 75 proc., sakoma bendrame JAV prezidento Joe Bideno ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime, paskelbtame pirmadienį G7 viršūnių susitikime Bavarijoje. Jame pažymima, jog daroma viskas, kad būtų nutraukta Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos.

J. Bidenas ir U von der Leyen apkaltino Rusiją naudojant gamtines dujas kaip „politinį ir ekonominį ginklą“. Taip vyriausybė Maskvoje daro spaudimą energijos rinkoms, augina kainas vartotojams ir kelia grėsmę globaliam energetiniam saugumui, kritikavo jie. „Tai neseniai tapo akivaizdu dėl politinių motyvų staiga nutraukus dujų tiekimą kai kurioms ES narėms“, – sakoma pareiškime.

Separatistai tvirtina, kad Sjeverodonecko gamykloje vis dar įstrigę 500 civilių

Rytų Ukrainos Sjeverodonecko mieste esančioje "Azot" chemijos gamykloje tebėra įstrigę apie 500 civilių, Rusijos nacionalinei televizijai sakė prorusiškų Luhansko separatistų atstovas Maskvoje Rodionas Mirošnikas.

Šios informacijos savarankiškai patikrinti neįmanoma.

Anot R. Mirošniko, civiliai negali išvykti, nes kai kurie išėjimai į gamyklą užminuoti. Pasak jo, specialistai neutralizuoja minas, „kad šie žmonės galėtų patys nuspręsti, ar jie nori likti Sjeverodonecko srityje, ar išvykti“.

Kremlius: uždraudus aukso importą, ieškosime naujų rinkų

Kremlius „neteisėtais“ vadina G7 šalių planus uždrausti aukso importą iš Rusijos ir sako ieškosiantis naujų rinkų.

„Tauriųjų metalų rinka yra globali, ji gana didelė, didelės apimties ir labai įvairi, - pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Jei rinka (...) dėk neteisėtų sprendimų praranda patrauklumą, tai vyksta persiorientavimas ten, kur šių prekių paklausa yra didesnė ir kur yra patogesnių ir teisėtesnių ekonominių sprendimų“.

JAV prezidento Joe Bideno duomenimis, G7 šalys savo viršūnių susitikime Bavarijoje ketina paskelbti apie rusiško aukso importo draudimą. Taip Rusija, kuri jau daugiau kaip keturis mėnesius kariauja prieš kaimyninę Ukrainą, netektų milijardinių pajamų iš šios svarbios eksporto prekės. Europos Sąjunga greičiausiai prisijungs prie rusiško aukso importo draudimo.

Kremenčuge įsibrovėliai apšaudė raketomis civilinį objektą, yra aukų

Pirmadienį, birželio 27 dieną, Rusijos įsibrovėliai surengė raketų ataką Poltavos srityje, Kremenčuge, praneša UNIAN.

Tai paskelbė Poltavos regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Luninas. Po penkių minučių jis paskelbė apie aliarmo pasibaigimą.

Kaip teigiama, buvo pataikyta į civilinį objektą. „Kremenčuge nukentėjo civilinis objektas. Deja, yra aukų. Daugiau detalių – vėliau“, – pridūrė jis.

Poltavoje girdisi sprogimų garsai. Pasak mero Aleksandro Mamai, detalės tiriamos.

„Poltavos gyventojai, mieste girdimi sprogimai. Būkite slėptuvėse. Aiškinamės smulkmenas“, – rašė A. Mamai.

Kyjive apsilankiusi Moldovos prezidentė: tai neįsivaizduojama tragedija

Ukrainoje apsilankiusi Moldovos prezidentė Maia Sandu teigia buvusi sukrėsta Rusijos karo padarinių. Mažytės, su Ukraina besiribojančios buvusios sovietinės respublikos vadovė pirmadienį apžiūrėjo sugriautus Kyjivo priemiesčius Bučą, Borodianką ir Irpinę. „Mane sukrėtė smurto ir sugriovimų, kuriuos matėme, mastai, – rašė ji tviteryje. – Tai neįsivaizduojama tragedija“. Prezidentė paskelbė ir nuotraukas, kuriose ji matytu šalia sugriautų gyvenamųjų namų.

 

 

M. Sandu Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis „Telegram“ kanale pareiškė:

„Mes su Moldova turime ne tik bendrą sieną, bet ir (bendras) vertybes bei tikslus“. Abi šalis sieja tai, kad joms neseniai buvo suteiktas ES kandidatės statusas. Abi šalys po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė paraiškas prisijungti prie Bendrijos.

Moldovoje nuo tada nesiliauja būgštavimai, kad rusų daliniai dėl tariamo rusakalbių gyventojų engimo gali užpulti šalį. Moldovos Uždniestrės regioną jau nuo dešimto dešimtmečio valdo de facto prorusiškų separatistų režimas.

Rusijoje „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato automobilis

Maskvoje, saugomoje automobilių aikštelėje, sekmadienį „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato asmeninis automobilis.

Kaip BNS pirmadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija, į įvykio vietą buvo iškviesti Rusijos policijos pareigūnai, kurie vietoje užfiksavo šį faktą ir atliks oficialų tyrimą.

„Dėl šio įvykio bus išsiųsta nota Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai. Tai ne pirmas atvejis, kai tokia simbolika išpaišomi Europos Sąjungos diplomatų automobiliai“, – rašoma ministerijos komentare.

 

 

Apipaišyto automobilio nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir pats Rusijoje dirbantis konsulas Ugnius Labutis.

Nuo Kremliaus karo Ukrainoje pradžios raidė „Z“ tapo šią invaziją į kaimyninę šalį palaikančiųjų simboliu.

Rusijos gynybos ministerija kovo pradžioje aiškino, kad ant karinės technikos rašomas simbolis „Z“ reiškia „Za pobedu“ („Už pergalę“).

Kremlius: V. Putinas dalyvaus rudenį vyksiančiame G20 viršūnių susitikime

V. Putinas dalyvaus rudenį Indonezijoje vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.

„Taip, mes patvirtinome, kad ketiname dalyvauti“, – pirmadienį sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tačiau neaišku, ar Kremliaus vadovas vyks į susitikimą asmeniškai, ar dalyvaus jame vaizdo ryšiu.

Rusijos pajėgos teigia per ataką nukovusios 40 ukrainiečių karių

Rusijos daliniai skelbia per atakas Mykolajivo regione Ukrainos pietryčiuose nukovę daugiau kaip 40 ukrainiečių karių. Netoli Vysunsko kaimo sekmadienį, be to, sunaikinta karinės technikos, pirmadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Keliose teritorijose taip pat esą sunaikintos 24 vadavietės. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.

Maskva patvirtino ir raketų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą sekmadienį, tačiau paneigė pataikiusi į gyvenamąjį namą. Ataka esą buvo nukreipta prieš vieną ginklų fabriką. Ukraina, Maskvos duomenimis, tikriausiai panaudojo oro gynybos raketas, kurių viena tada nukrito ant gyvenamojo namo. Ukraina tuo tarpu teigia, kad į namą pataikė rusų raketos. Per šią ataką žuvo vienas gyventojas ir dar keli buvo sužeisti.

Rusija prieš daugiau kaip keturis mėnesius įsiveržė į Ukrainą. Dabar rusų pajėgos susitelkusios į mūšius kaimyninės šalies rytuose. Ataka prieš Kyjivą sekmadienį buvo pirmoji per tris savaites.

Po Rusijos atakų užsiliepsnojo prekybos centras Kremenčuko mieste

Per Rusijos raketų smūgį parduotuvių centrui Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar daugiau kaip 40 buvo sužeisti, bet aukų skaičius dar gali didėti, pranešė srities administracijos vadovas.

„10 žuvusiųjų, o daugiau kaip 40 žmonių buvo sužeisti. Tokia šiuo metu situacija Kremenčuke dėl raketų smūgio“, – sakė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Rusija pirmadienį raketomis smogė sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, anksčiau pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vidurio ir rytų Ukrainoje esančios Poltavos srities gubernatorius D. Luninas pasmerkė išpuolį kaip „karo nusikaltimą“ ir „nusikaltimą žmoniškumui“, sakydamas, kad tai buvo „ciniškas teroro aktas prieš civilius gyventojus“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad šis objektas nekėlė jokio pavojaus rusų kariuomenei ir neturėjo jai jokios strateginės reikšmės.

„Rusija toliau už savo bejėgiškumą keršija paprastiems piliečiams. Tikėtis jos adekvatumo ir žmogiškumo beprasmiška“, – parašė prezidentas.

Kremenčuko meras Vitalijus Maleckis sakė, kad raketinis smūgis suduotas objektui, kur buvo labai daug žmonių, „100 procentų nesusijusiam su kariniais veiksmais“.

„Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Rašistai, dekite pragare“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras.

B. Johnsonas: smūgis prekybos centrui Ukrainoje parodo V. Putino barbariškumą

Rusų raketų smūgis sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Putinas privalo suprasti, kad jo elgesys tik dar labiau sustiprins ryžtą JK ir visoms kitoms G-7 (Didžiojo septyneto) šalims palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

Rusija išvarė 8 graikų diplomatus

Rusija pirmadienį paskelbė išvaranti aštuonis Graikijos diplomatus dėl Atėnų sprendimo tiekti karinę įrangą Ukrainai, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.

Graikijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir informuotas, kad diplomatai privalo per aštuonias dienas išvykti iš šalies, sakoma ministerijos pranešime.

Sprendimas yra „tiesioginė nedraugiškų Graikijos valdžios veiksmų pasekmė“, teigiama pranešime.

Jame konkrečiai paminėtas ginklų ir karinių medžiagų tiekimas Ukrainai, taip pat rusų diplomatų išvarymas iš Graikijos.

Graikijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl šio Maskvos žingsnio, kuris, jos teigimu, buvo „nepagrįstas“.

Atėnai teigė, kad minėti diplomatai „pasižymėjo profesionalumu ir dideliu atsakomybės jausmu (ir) vykdė savo pareigas pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių ir konsulinių santykių nuostatas“.

Balandžio mėnesį Atėnai dėl Rusijos karo Ukrainoje išvarė 12 rusų diplomatų.

Nors Graikija ir Rusija dėl savo bendro krikščionių ortodoksų religinio paveldo istoriškai yra labai susijusios, Atėnai prisidėjo prie Vakarų sostinių, pasmerkusių vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją į provakarietišką kaimynę.

Vakarų šalys dėl šio karo bendrai yra išvariusios kelis šimtus rusų diplomatų. Rusija atitinkamai atsakė į šiuos veiksmus.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasUkrainarusijos kariuomenėUkrainos kariuomenė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių