A. Amesas 31 metus dirbo CŽA kontržvalgybos analitiku ir kartu su žmona Rosario buvo nuteistas už tai, kad 1985-1993 m. pardavinėjo informaciją Sovietų Sąjungai (vėliau Rusijai – red. past.) – o tai pakenkė slaptoms misijoms ir kainavo žmonių gyvybes – už tai gaudamas daugiau kaip 2,5 mln. dolerių.
Jis vadovavo CŽA kontržvalgybos grupės sovietų skyriui ir Kremliui perdavė dešimčių rusų, šnipinėjusių JAV naudai, pavardes.
Įtarimų tuomet sukėlė prabangus poros gyvenimo būdas: jie laikė pinigus Šveicarijos bankų sąskaitose, važinėjo „Jaguar“ automobiliu ir kasmet kreditinių kortelių sąskaitose sukaupdavo po 50 tūkst. dolerių skolų.
Federaliniai prokurorai teigė, kad A. Amesas šnipinėjo Sovietų Sąjungai ir po jos žlugimo toliau pardavinėjo informaciją Rusijai, kol 1994 m. buvo demaskuotas.
Remdamiesi melaginga A. Ameso informacija, CŽA pareigūnai ne kartą klaidingai informavo JAV prezidentus Ronaldą Reaganą, George‘ą H. W. Bushą ir kitus aukščiausius pareigūnus apie Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus ir kitas strategines detales.
A. Ameso persekiojimas didino įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos, kai Rusija ir JAV bandė normalizuoti savo santykius po Sovietų Sąjungos iširimo 1991 m.
Dėl šio skandalo atsistatydino tuometinis CŽA direktorius Jamesas Woolsey, atsisakęs atleisti ar pažeminti pareigose į jį taip pat įpainiotus kolegas Lenglyje, Virdžinijos valstijoje, kur įsikūrusi žvalgybos agentūros būstinė.
Jo įpėdinis, iš Belgijos kilęs Johnas Deutchas, prižiūrėjo agentūros pertvarką, po kurios buvo ir suėmimų, ir pateiktų kaltinimų.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas A. Ameso atvejį pavadino „labai rimtu“ ir svarstė, kad jis gali pakenkti ryšiams su Maskva, o Kremlius šį incidentą sumenkino, kai vienas Rusijos diplomatas amerikiečius pavadino „labai emocingais“.
Baltieji rūmai galiausiai išsiuntė iš šalies aukštą Rusijos diplomatą Aleksandrą Lysenką, kuris buvo kaltinamas bendrininkavimu su A. Amesu, Rusijai atsisakius jį atšaukti.
Skandalai jau seniai temdo žvalgybinę veiklą, nes Vašingtonas ir Maskva varžosi dėl paslapčių tyliose kovose dėl galios ir diplomatinės įtakos.
1953 m. Julius ir Ethel Rosenbergai, nors ir tvirtino esantys nekalti, buvo nubausti mirties bausme elektros kėdėje – jie buvo apkaltinti atominių paslapčių pardavimu Maskvai per patį makartizmo įkarštį – šiam antikomunistiniam judėjimui, kuriam vadovavo senatorius Josephas McCarthy, buvo būdingas politinis kairiųjų persekiojimas JAV.
Buvęs karinio jūrų laivyno komunikacijų ekspertas Johnas Walkeris buvo nuteistas po to, kai 1986 m. pripažino kaltę per daugiau nei 30 metų iššifravęs daugiau kaip milijoną užšifruotų pranešimų, siekdamas perduoti informaciją sovietams. Jis buvo įkalintas iki gyvos galvos.
(be temos)