Europa stengiasi didinti paramą Kyjivui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apstulbino sąjungininkus, užmezgęs kontaktą su Rusija dėl beveik trejus metus trunkančio plataus masto karo pabaigos.

Svarbiausi žemyno lyderiai pirmadienį susitinka Paryžiuje aptarti, kaip sustiprinti bet kokį D. Trumpo sudarytą susitarimą ir pabandyti sustiprinti Ukrainos derybinę poziciją.

ES diplomatinės tarnybos išplatintame pasiūlyme teigiama, kad juo „siekiama paspartinti ir sutelkti ES ir valstybių narių pastangas patenkinti neatidėliotinus trumpalaikius Ukrainos poreikius“.

Jame ES valstybės raginamos įsipareigoti kuo greičiau 2025-aisiais pristatyti tam tikrą kiekį ginkluotės, tačiau konkretus skaičius nenurodomas.

Iniciatyva apima „stambaus kalibro artilerijos amuniciją su minimaliu 1,5 mln. šaudmenų tikslu“, taip pat „oro gynybos sistemas, raketas (giluminiams tiksliems smūgiams), dronus“.

Dokumente teigiama, kad kiekvienai ES valstybei būtų paskirta finansinė kvota, kurią ji turės įvykdyti ir kuri bus apskaičiuota atsižvelgiant į jos bendrąsias nacionalines pajamas.

Diplomatai sakė, kad pasiūlymą antradienį Briuselyje aptars ES valstybių narių atstovai.

„Suprantu, kad iki susitarimo dar toli“, – sakė vienas ES diplomatas, pridūręs, kad kelios šalys dėl šios iniciatyvos turi svarbių klausimų.

Kitas diplomatas sakė, kad pasiūlymas vis dar yra „labai miglotas“, be to, jame nėra rekomendacijų, kaip išvengti Vengrijos blokavimo.

Briuselis nori pasiųsti Kyjivui tvirtą paramos žinią, o Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir jos vadovaujama komanda kitą savaitę ketina apsilankyti Ukrainoje, kai bus minimos trečiosios plataus masto Maskvos invazijos metinės.

D. Trumpui reikalaujant greitai užbaigti konfliktą, Vašingtonas pareiškė, kad dabar tikisi, jog Europa suteiks didžiąją dalį pagalbos Ukrainai.