ES ragina Kiniją ir Taivaną laikytis santūrumo

„Raginame visas šalis elgtis santūriai ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti tarpvalstybinę įtampą, kuri turėtų būti sprendžiama dialogu“, – pareiškime sakė ES užsienio politikos atstovė spaudai Nabila Massrali.

Pirmadienį surengtos kinų pratybos yra ketvirtas didelio masto pratybų etapas per pastaruosius dvejus metus.

Kinija pirmadienį pranešė, kad sėkmingai užbaigė karines pratybas „Joint Sword-2024B“ aplink Taivaną, ir pridūrė, kad šiose pratybose buvo „visapusiškai išbandyti jos karių integruotų bendrų operacijų pajėgumai“.

„Teatro vadavietės pajėgos, visada būdamos itin budrios, nuolat stiprina kovinę parengtį intensyviai treniruodamosi ir užkirs kelią Taivano nepriklausomybės separatistų bandymams“, – sakoma kariuomenės atstovo Li Xi pareiškime.

Skrydžiai į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną

Nuo 2016 metų, kai buvusi Taivano lyderė Tsai Ing-wen pradėjo eiti prezidentės pareigas, Kinija suintensyvino karo lėktuvų skrydžius į Taivano vadinamąją oro gynybos identifikavimo zoną.

Tsai Ing-wen laiko Taivaną jau nepriklausomu.

Pernai balandį Taibėjus pranešė, kad aptiko Kinijos tolimojo nuotolio kovinį droną „TB-001“ ir 37 kitus Pekino orlaivius, skriejančius virš Taivano.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Taivano gynybos ministerija pranešė apie Kinijos karinį orlaivį, skriejantį aplink salą.

Šiuo metu Pekinas beveik kasdien aplink Taivaną siunčia lėktuvus ir karo laivus. Praėjusį mėnesį Taibėjaus valdžios institucijos per vieną dieną aplink salą aptiko net 43 Kinijos karinius orlaivius.

N. Pelosi vizitas Taivane

2022-ųjų rugpjūtį Pekinas pradėjo didžiausias karines pratybas aplink Taivaną po to, kai savivaldžią salą aplankė tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Šis vizitas supykdė Kiniją.

Tąkart pratybos truko mažiausiai penkias dienas. Pekinas sakė, kad jų metu surengta ir „įprastinių raketų ugnies“ bandymas vandenyse į rytus nuo Taivano.

Tą patį mėnesį, Taivane apsilankius dar vienai JAV teisės aktų leidėjų delegacijai, buvo surengta daugiau pratybų.

Taivano gynybos ministerijos duomenimis, 2022-ųjų rugpjūtį į Taivano oro gynybos zoną įskrido rekordiškai daug – 446 karo lėktuvai.

Vos po mėnesio, 2022-ųjų rugsėjį, Taibėjaus pajėgos pirmą kartą numušė droną mažytėje Šju salelėje, esančioje tarp Kinijos žemyninės dalies ir Taivanui priklausančių Kinmeno salų.

Tų pačių metų gruodį Kinija per karines pratybas dislokavo 71 karo lėktuvą. Kinijos liaudies išlaisvinimo armija (KLA) teigė, kad tai buvo „smogiamosios pratybos“, kuriomis buvo reaguojama į neįvardytas JAV ir Taivano „provokacijas“ ir „sąmokslą“.

Imitacinė blokada

Įtampa tarp Taivano ir Kinijos dar padidėjo 2023-iųjų balandį, kai tuometinė salos prezidentė surengė derybas su N. Pelosi įpėdiniu Kevinu McCarthy .

Reaguodamas į šį susitikimą Pekinas surengė trijų dienų karines pratybas.

Per šias pratybas Pekinas imitavo tikslingus smūgius Taivanui ir salos apsupimą, įskaitant jos „atkirtimą“. Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad dešimtys lėktuvų treniravosi vykdyti „oro blokadą“.

Pratybose taip pat dalyvavo vienas iš dviejų Kinijos lėktuvnešių „Shandong“.

Po pratybų iš šiaurės vakarų Kinijos buvo paleista raketa, dėl kurios, Taivano valdžios institucijų teigimu, į jūrą į šiaurę nuo salos nukrito nuolaužų.

Praėjusių metų rugpjūtį tuometinio viceprezidento Lai Ching-te sustojimas Jungtinėse Valstijose sukėlė Pekino nepasitenkinimą.

Kinija ėmėsi naujų karinių veiksmų, kurie, anot Pekino, buvo „griežtas įspėjimas Taivano nepriklausomybės separatistams, susimokiusiems su užsienio veikėjais“.

„Būtina operacija“

Gruodį Taivano gynybos ministerija pradėjo reguliariai fiksuoti Kinijos balionus, sklandančius aplink Taivaną. Manoma, kad tokio žingsnio Pekinas ėmėsi prieš Taivano prezidento rinkimus šį sausį.

Iš pradžių Taibėjus objektus apibūdino kaip meteorologinius balionus, tačiau vėliau juos pavadino grėsme aviacijos saugumui.

Vasarį per vieną dieną buvo aptiktas rekordinis skaičius Kinijos oro balionų– aštuoni. Pranešama, kad penki iš jų skrido tiesiai virš Taivano.

Sausį prezidento rinkimus laimėjo Tsai Ing-wen dešinioji ranka Lai Ching-te. Rinkimus apsunkino nuogąstavimai dėl karinės grėsmės iš Pekino.

Po jo inauguracijos gegužę Pekinas paskelbė apie dvi dienas truksiančias pratybas kaip „griežtą bausmę už separatistinius Taivano nepriklausomybės pajėgų veiksmus“.

Liepą Taivanas pareiškė, kad Pekinas per 24 valandas pasiuntė 66 Kinijos karinius orlaivius.

Lai Ching-te sakydamas kalbą Nacionalinės dienos proga pažadėjo pasipriešinti Kinijos veiksmams. Tai dar kartą supykdė Kiniją, kuri aplink salą pasiuntė naikintuvus ir karo laivus.

Pirmadienį Kinija aplink Taivaną dislokavo lėktuvų ir laivų, nurodydama, kad šiomis pratybomis siekia pasiųsti „griežtą įspėjimą separatistinėms“ jėgoms savivaldžioje saloje.

Jos teigimu, tai yra „teisėta ir būtina operacija valstybės suverenitetui ir nacionalinei vienybei apsaugoti“.

Taivanas sakė, kad per naujausias pratybas netoli savo krantų aptiko 125 Kinijos orlaivius – tai rekordinis skaičius per vieną dieną.