Apie tai, kad tikslai Irane dar nepasiekti, pareiškė ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Karinis Irano potencialas jau nublokštas daug metų į praeitį, bet režimas vis dar laikosi ir tvirtina, kad nesirengia netgi derėtis dėl kapituliacijos. Be to, jei kariniai Irano pajėgumai malami į dulkes, vienas sektorius lieka menkai tepaliestas – šalies naftos infrstruktūra.
Anot karybos apžvalgininko Yigalo Levino, būtent čia gali būti nutaikytas kitas sąjungininkų smūgis. Tik šį kartą kalba ne apie šimtus raketų smūgių ir masinį naikinimą, o apie vieną specialiųjų pajėgų operaciją, užimant vienintelę nedidukę salą.
Chargo sala – nedidelis žemės lopinėlis, esantis apie 30 kilometrų nuo Irano pietvakarinės pakrantės. Sala nedidelė, bet jos svarba – milžiniška, nes per ją keliauja 90 proc. viso Irano naftos eksporto. „Iki šiol Chargas nesulaukė nė vieno didelio smūgio, ko nepasakysi apie Irano branduolinius ir karinius objektus“, – rašė Y. Levinas.
Chargo užėmimas reikštų, kad Iranas prarastų svarbiausią pajamų šaltinį, o jo ekonomika patirtų kritiškai sunkų spaudimą.
Ekspertas pažymi, kad Izraelis ir JAV nenori smogti salai, nes tai lemtų rimtą tarptautinį energijos išteklių tiekimo sutrikimą ir atneštų neišvengiamą ir didelį naftos kainų šuolį. Tačiau žiniasklaidos pranešimai leidžia spėti, kad vertinimai JAV ir Izraelyje keičiasi ir galimai svarstoma išlaipinti pajėgas šioje saloje.
„Faktiškai, Chargo užėmimas reikštų, kad Iranas prarastų svarbiausią pajamų šaltinį, o jo ekonomika patirtų kritiškai sunkų spaudimą, kas potencialiai gali visiškai pakeisti finansines Irano galimybes karo sąlygomis“, – teigė ekspertas.
(be temos)