„Vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą regione yra besąlygiškas ir visiškas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Azerbaidžano Karabacho regiono ir vadinamojo (armėnų separatistinio) režimo panaikinimas“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.

Po to, kai Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėjęs antiteroristines operacijas, Jerevanas paneigė, kad jo kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione.

„Armėnijos gynybos ministerija ne kartą pareiškė ir dar kartą pareiškia, kad Armėnijos Respublika neturi kariuomenės Kalnų Karabache“, – nurodė Armėnijos gynybos ministerija.

Tuo tarpu Baku antradienį pranešė, kad pradėjęs operacijas minėtame regione atidarė humanitarinius kelius, kuriais nuo karo veiksmų gali bėgti nekovojantys asmenys.

„Siekiant užtikrinti gyventojų evakuaciją iš pavojaus zonos, Lačino koridoriuje ir kitomis kryptimis įrengti humanitariniai koridoriai ir priėmimo punktai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus, jos teigimu, plataus masto agresiją, prieš armėnų gyvenamą separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando regione vykdyti etninį valymą.

„Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas įvykdė dar vieną plataus masto agresijos aktą prieš Kalnų Karabacho gyventojus, siekdamas užbaigti etninio valymo politiką“, – pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Tuo metu Rusija antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją nutraukti kraujo liejimą ir siekti taikos derybų.

„Rusija (...) ragina nutraukti kraujo liejimą ir grįžti prie taikaus sureguliavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Jos teigimu, visi taikaus sprendimo žingsniai yra išdėstyti 2020–2022 metais pasirašytuose susitarimuose, kuriems tarpininkavo Maskva.