NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, kai ši šalis rengiasi parlamento rinkimams, kurių promaskvietiški separatistai ketina neleisti savo kontroliuojamame regione.

Praėjusį mėnesį aukščiausią NATO postą užėmęs ir svarbiausiu klausimu savo dienotvarkėje šią krizę laikantis J.Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos karinės pajėgos, tebebūdamos Ukrainoje ir remdamos maištininkus, pažeidžia tarptautinę teisę, taip pat Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą.

Maskva neigia, kad jos karių esama Ukrainoje ir kad ji remia prorusiškus maištininkus ginklais.

Kijevas ir maištininkai rugsėjo 5 dieną sutarė dėl paliaubų, kurios, deja, dažnai pažeidžiamos. Šis susitarimas buvo išplėstas, nurodant įsipareigojimą atitraukti karines pajėgas, bet daugelio sutarties sąlygų nesilaikoma, aukų skaičius siekia 3700.

Anot J.Stoltenbergo, Rusija turėtų paveikti maištininkus, kad šie laikytųsi paliaubų, ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos bei atitraukti sutelktas Rusijoje prie Ukrainos sienos.

Taip padarius, „būtų deeskaluota įtampa ir sudarytas stabilesnis pamatas politiniam sprendimui“, sakė jis lankydamasis NATO karinėje būstinėje netoli Monso miesto Belgijos vakaruose.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad „labai svarbu“, jog visos šalys gerbtų sekmadienį vyksiančių rinkimų rezultatus, nes tai esminis Ukrainos žingsnis stabilios demokratijos link.
NATO vyriausiasis vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) sakė, kad Rytų Ukrainoje tebėra Rusijos karių, o prie sienos su Ukraina tebėra sutelktos labai stiprios Rusijos pajėgos.

Dalis Rusijos karių, laikytų prie sienos su Ukraina, išvyko, o dalis kitų atrodo besiruošiantys išvykti, „tačiau pajėgos, kurios lieka ir nerodo jokių ženklų, kad ketina išvykti, tebėra labai, labai stiprios“, pabrėžė jis.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad iš pasienio regiono išvedama apie 18 tūkst. karių; tai buvo gestas prieš Ukrainos ir ES lyderių derybas krizės klausimu.