Europos Viduržemio jūros regiono seismologijos centras nurodė, kad 7 val. 40 min. pasireiškusių 6,6-6,5 balų stiprumo smūgių epicentras buvo už 132 km į šiaurės rytus nuo Romos ir 67 km į rytus nuo Perudžijos.
JAV geologijos tarnyba (USGS) nurodė, kad požeminių smūgių stiprumas buvo 6,6 balo. Jų židinys buvo už 6 km šiauriau Norčos. Prieš keturias dienas vidurio Italiją sukrėtė 5,5 ir 6,1 balų smūgiai. Žemės drebėjimas buvo jaučiamas regione nuo Romos iki Venecijos.
Sugriautas senovinis miestelis
Senovinis Norčos miestelis, garsus savo Benediktų vienuolynu ir džiovintais mėsos gaminiais, yra viena iš labiausiai per pastarąjį žemės drebėjimo nukentėjusių vietų Italijoje.
Pasak liudininkų, sekmadienio rytą drebant žemei, pagrindinėje miestelio aikštėje sugriuvo XIV a. Šv. Benedikto katedra, kurios liko srovėti tik fasadas. Vienuoliai meldėsi aikštėje tarp griuvėsių. „Tartum visas miestelis būtų sugriuvęs“, – apgailestavo dėl bažnyčios griūties Norčos miesto asesorė Giuseppina Perla (Džiuzepina Perla), pranešė naujienų agentūra ANSA.
Norčoje apgriauta ir senovės miestą juosianti siena bei kita bažnyčia – Šv. Marijos sidabrinės (Santa Maria Argentea) katedra, žinoma savo XV a. freskomis.
Pragaras šalia bažnyčios
Drebant žemei, ėmė loti šunys žmonių daugiausia paliktuose Norčos, Viso, Kastelsantandželo miesteliuose; jų gyventojai miega automobiliuose arba pasitraukė į pajūrį.
„Viskas griuvo. Matau dulkių stulpus, kokia nelaimė, nelaimė“, – skundėsi gražaus kalnų miestelio Usitos meras Marco Rinaldi (Markas Rinaldis); šis miestelis smarkiai nukentėjo ir per ankstesnį žemės drebėjimą. „Miegojau savo automobilyje, mačiau kaip kilo pragaras“, – sakė jis žurnalistams.
Per Italijos televiziją „Sky News 24“ parodyti klūpantys vienuoliai, tyliai besimeldžiantys priešais lauke stovinčią Šv. Benedikto statulą, greta stovi išsigandę miestiečiai. Šv. Benedikto bazilika sugriuvo per žemės drebėjimą sekmadienį.
Italijos civilinės saugos departamentas pranešė, kad „tikrinami visi miestai, kurie yra šio ryto žemės drebėjimo zonoje, kokių pridaryta nuostolių žmonėms ir pastatams“.
Rugpjūčio 24 dieną per galingą žemės drebėjimą šiame seismiškai aktyviame regione žuvo beveik 300 žmonių. Italijos centrinę dalį trečiadienį supurtęs žemės drebėjimas žmonių nepražudė, bet nuostoliai – milžiniški. Vaizdingiems miesteliams su viduramžių bažnyčiomis, vienuolynais gresia išnykimas, nes žmonės čia bijo grįžti. Italijos rizikos prognozavimo komisija tuomet perspėjo – galimi nauji ir dar stipresni gamtos smūgiai.
Miestelis vos pradėjo atsigauti po rugpjūčio smūgio, ir vėl – naujas. Vyriausybė pažadėjo 44 milijonus eurų neatidėliotinoms išlaidoms nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems regionams, bet reikės daug laiko. Po trečiadienio žemės drebėjimų buvo užregistruoti dar šimtai pakartotinių smūgių, vietiniai sako – žemė juda po kojomis porą mėnesių. Tai regionas, kurį rizikos prognozavimo komisija įvardijo kaip vieną iš trijų, kuriame kur nesiliaus seisminis aktyvumas, dar dvi – centrinėje Apeninų dalyje – dar nepajudėjo.
Žinių apie nukentėjusius lietuvius nėra
Duomenų apie nukentėjusius Lietuvos piliečius nėra Lietuvos ambasada Italijoje šiuo metu neturi duomenų, kad šio įvykio metu būtų nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai, pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
Ambasada palaiko ryšį su kompetentingomis Italijos institucijomis.
Lietuvos piliečiai nelaimės atveju dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5236 2444 arba el. paštu [email protected].
Naujausi komentarai