Puošniai apsirengęs matadoras ir daugiau kaip pusę tonos sveriantis bulius. Žūtbūtinės kovos pabaigoje gyvas lieka tik vienas. Tai korida, apie kurią galima kalbėti be pabaigos. Vieni ją dievina, kitiems plyšta širdis iš gailesčio vargšams gyvūnams.
Tačiau negalima nesutikti, kad tai viena įdomiausių ir įspūdingiausių Europos tradicijų.
Klasikinė korida, per kurią bulius nužudomas, išlikusi tik Ispanijoje. Portugalijoje, Pietų Prancūzijoje, Meksikoje, Brazilijoje korida taip pat gana populiari, tačiau bulius čia paliekamas gyvas.
Kruvinas spektaklis
Pirmieji į areną įžengia matadorai. Mojuodami rožinėmis skraistėmis jie išerzina bulių ir patikrina gyvulio būdą, jo agresyvumą, nusiteikimą kovoti. Po to arenoje pasirodo raiti pikadorai, kurių užduotis – pažeisti buliaus sprando raumenis. Nutaikę tinkamą momentą jie įsmeigia ietį (picą) į gyvulio nugarą. Į arenos smėlį susigeria pirmi kraujo lašai.
Pirmų dūrių sužeistas bulius įsiutęs puola žirgą, ant kurio sėdi pikadoras. Ši dvikova padeda žiūrovams naujokams sutramdyti gailestį buliui. Susijaudinimas dėl sužeisto buliaus greitai virsta neapykanta "agresoriui" ir užuojauta "silpnesniam" bei "draugiškam" žirgui.
Be to, labai dažnai ši kova baigiasi žiauria žirgo žūtimi. Žiūrovų akyse atsiranda neapykanta buliui ir aistringas matadoro palaikymas.
Vienas įspūdingiausių renginio momentų – banderilių įsmeigimas. Pasitraukus iš scenos pikadorams, pasirodo trys banderiljerai, apsiginklavę trumpomis įvairiaspalviais kaspinais puoštomis ietimis.
Žūtbūtinė dvikova: tik dviem banderilėm ginkluotas žmogus ir įsiutęs pusę tonos sveriantis bulius. Banderiljeras atlieka beprotišką veiksmą – bėga tiesiai į bulių, suklaidina jį ir pašokęs į viršų staigiu judesiu smeigia banderilę gyvuliui į sprandą.
Publika šiuos nepaprastai drąsius žmones lydi susižavėjimo šūksniais: "ole!"
Vis dėlto pagrindinis koridos herojus – matadoras. Jis drąsus, pasitikintis savimi ir spinduliuojantis vidinę ramybę net ir stovėdamas prieš įsiutusį gyvulį. Svarbu ne tik neišsigąsti, bet ir elegantiškai flirtuoti su buliumi.
Drąsiai, aistringai ir išradingai kovojančiam matadorui kovos pabaigoje žiūrovai mojuoja baltomis nosinėmis, o bailų ir neišradingą netrunka nušvilpti.
Ypač žiūrovai pyksta, jei matadorui nepavyksta pribaigti buliaus vienu dūriu. Arenos link skrieja ne tik pašaipos ir pasipiktinimo šūksniai, bet ir tuščios skardinės ar kitokios šiukšlės.
Profesija – matadoras
Visuose didesniuose Ispanijos miestuose yra matadorus rengiančios mokyklos. Dėstytojai – profesionalią karjerą koridoje baigę, bet vis dar ja kvėpuojantys vyrai (rečiau moterys).
Pavyzdžiui, Madrido mokykloje vienu metu ruošiama apie 100 paauglių nuo 12 iki 18 metų. Kasdien jie po tris valandas pluša sporto salėje treniruodami raumenis, mokydamiesi smeigti banderiles ar elegantiškai mojuoti skraiste (muleta) prieš įsivaizduojamą bulių. O savaitgaliais treniruojasi su gyvais buliukais.
Iki profesionalaus matadoro titulo jų laukia ilgas ir sunkus kelias.
Žymiausius matadorus pažįsta ne tik korida besidomintys, bet ir nieko bendra su ja neturintys žmonės. Matadorų aprangą, atlyginimus, įpročius, atostogas ir merginas nuolat aprašo laikraščiai ir žurnalai.
Į aukščiausią lygą prasimušusių matadorų atlyginimas už pasirodymą kartais siekia pusę milijono eurų (per 1,7 mln. litų). Be abejo, nemenka dalis atiduodama komandos nariams – pikadorams, banderiljerams, sumokama bulius užauginusiam ūkiui. Didelę sumą tenka pakloti už įspūdingus rankų darbo komandos kostiumus.
Nors išlaidos didelės, žymiausi matadorai yra milijonieriai.
Matadorų matadoras
Šiandienos matadorų matadoras – Jose Tomasas. Būtent jo atlyginimas už pasirodymą aukščiausios klasės koridoje siekia pusę milijono eurų. Arenose, kur numatytas J.Tomaso pasirodymas, bilietų pardavimo dieną nusidriekia kilometrinės eilės, aistringiausi jo gerbėjai arba bilietų perpardavinėtojai jose praleidžia net po 16 valandų. Dažnai nustatomas net tam tikras limitas, pavyzdžiui, ne daugiau kaip du ar keturi bilietai asmeniui.
32 metų iš Galapagų (netoli Madrido) kilęs J.Tomasas koridos pasaulyje pirmą kartą sužibėjo 1991-aisiais. Po ketverių metų triumfavo Madrido Las Ventas arenoje, o šiuo metu laikomas vienu žymiausių matadorų.
Koridos ekspertai XXI a. pradžią vadina J.Tomaso epocha ir yra įsitikinę, kad, bent jau artimiausiu metu, nebus antro tokio lygio profesionalo.
Vis dėlto netrūksta ir kritikos matadorų matadorui.
"Yra du Tomasai. Vienas kaunasi švariai, kaip angelas. Jo kova – malonumas akims. Tačiau yra ir kitas Tomasas, kuris kartais visai praranda sveiką protą. Į tokį matadorą, kuris sužeidžiamas tris kartus per koridą, man žiūrėti nepatinka", – įspūdžiais dalijosi vienas koridos komentatorius po J.Tomaso pasirodymo birželį Las Ventas arenoje.
Tada garsusis matadoras, nors ir sužeistas, grįžo į aikštę, kur vėl buvo sužeistas, o sutvarkius žaizdas grįžo kovoti trečią kartą. Be abejo, po šios koridos kitas teko atidėti, nes sužalojimai buvo rimti.
Naujausi komentarai