Xi Jinpingas – žmogus be biografijos

Tarp kosmoso ir Somalio

2012-aisiais, kai Xi Jinpingas tapo Kinijos valstybės vadovu, septyni iš šimto šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Iki pandemijos šis rodiklis buvo tik 0,2 proc. Dabar Kinija išgyvena ūkio nuosmukį. Ketvirtį šalies BVP sukuriančią nekilnojamojo turto rinką sukrėtė nemokumo banga, vidaus skola siekia 300 proc. BVP.

Nepaisant to, laikoma, kad būtent Xi savo šalį padarė tokią turtingą ir galingą, kokia ji nebuvo nuo pat Opiumo karų XIX a. Tačiau būtent Xi Jinpingas savo šalį privertė gyventi pagal taisykles, kurios niekaip nesiderina su ekonomikos pasiekimais.

Jei jūsų tikslas – analogiška knyga apie Kinijos lyderį, kuris kai kuriais rodikliais yra galingiausias asmuo pasaulyje, išeitumėte tuščiomis rankomis.

Despotišką komunistų režimo jėgą pajuto ne tik milijonai uigūrų, sukištų į tariamai perauklėjimo stovyklas, bet ir teisininkai, aukštųjų technologijų verslo atstovai, menininkai, žurnalistai, visuomenininkai, o įvesta socialinio kredito sistema visus šalies piliečius pavertė totalinio sekimo objektais.

Xi Jinpingo valdoma šalis vienu metu yra ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, turi didžiausią kariuomenę, šiemet planuoja pabaigti statyti savą kosminę stotį, ir, anot organizacijos „Freedom House“, viena nelaisviausių valstybių. Blogesni rodikliai tik Pusiaujo Gvinėjoje, Eritrėjoje, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Somalyje, Pietų Sudane, Sirijoje ir Turkmėnijoje.

Jokios savivalės

Atėjęs į valdžią Xi Jinpingas griebėsi priemonių, kad sustiprintų partinę drausmę ir užtikrintų vidinę vienybę. Antikorupcinė kampanija pravalė pareigūnų gretas, buvo suintensyvintas ideologinis diskursas, interneto cenzūrą imta propaguoti kaip „tinklo suverenitetą“.

Kai 2020 m. spalį turėjo neatsargumo viešai pakritikuoti vyriausybę ir drįso pademonstruoti, kad turi minčių ne tik apie savo verslą, bet ir šalies ekonomiką, kuriam laikui iš viešumos buvo dingęs Jackas Ma. „Alibaba“ įkūrėjas, pirmosios Kinijos kompanijos, pradėjusios savo akcijomis prekiauti Niujorko biržoje, savininkas šiandien pasitraukęs iš viešojo gyvenimo.

Kai Kinijos valdančioji partija ėmėsi stiprinti kovą su monopolijomis ir griežtinti duomenų saugumo priemones, „Alibaba“ akcijos atpigo 56 proc., nubraukdamos nuo bendrovės rinkos vertės šimtus milijardų dolerių, teko atšaukti planuotą finansinio padalinio „Ant“ debiutą akcijų rinkoje.

Aukštai kilusių, bet galiausiai ant žemės nublokštų kinų sąraše galima rasti ir milijardierių Sun Dawu. Jo kompanija „Dawu Group“ iš pradžių buvo orientuota į žemės ūkį, bet vėliau išplėtė savo veiklos sritį, tapo nekilnojamojo turto ir sveikatos priežiūros rinkos dalyve. Žemės reformos šalininkas finansuodavo žmogaus teisių gynėjų advokatų išlaidas. Tačiau po ginčo su valstybės valdomų ūkių atstovais 2020 m. pabaigoje jis kartu su 20 giminaičių ir verslo partnerių buvo sulaikytas, apkaltintas neramumų provokavimu ir įkalintas.

Kaip liūdnai juokauja Kinijos ekspertai, Xi Jinpingas nori sukurti antrąją Šiaurės Korėją: tiek pat drausmės, tik be bado.

Jokios rimtos studijos

Ir tai – ne vienintelės Xi Jinpingo dvilypumo apraiškos. Vienu metu jis yra ir vienas įtakingiausių planetos žmonių, atpažįstamas vos iš trumpo vardo, ir viena paslaptingiausių asmenybių. Iki šiol joks laisvojo pasaulio autorius nėra parašęs išsamios Xi Jinpingo biografijos.

„Gerai sukomplektuotame knygyne galite rasti daugybę Vladimiro Putino biografijų, porą knygų apie Kim Jong-uną, Filipinų prezidentą Rodrigą Duterte'ę, Vengrijos premjerą Viktorą Orbáną. Jei jūsų tikslas – analogiška knyga apie Kinijos lyderį, kuris kai kuriais rodikliais yra galingiausias asmuo pasaulyje, išeitumėte tuščiomis rankomis", – pastebi „Atlantico“ autorius.

Žinoma, knygų, skirtų Xi Jinpingui, yra. Tačiau jos priskiriamos vienai iš trijų kategorijų: kinų kalba išleistos hagiografijos vidaus reikmėms; apkalbų ir lengvo turinio knygos kinų kalba, kurių negalima platinti pačioje Kinijoje; kūriniai įvairiomis kalbomis, kurių viršeliuose yra Xi vardas, bet teksto niekaip nepavadinsi biografija.

Tokiai situacijai neabejotinai įtakos turi tokie veiksniai, kaip patikimų šaltinių, pažįstančių Xi Jinpingą ir atvirai apie jį kalbančių, stoka ir jo paties uždarumas.

Yra ir kitų priežasčių. Politikos elito biografijos tarp akademinės bendruomenės apskritai nepopuliarios. Negana to, potencialūs autoriai bijo, kad tokia knyga taps kliūtimi patekti į Kiniją. Arba apskritai fizinio susidorojimo priežastimi: žinoma, kad pastaraisiais metais bent penki autoriai iš Honkongo ir vienas – iš Tailando buvo pagrobti ir nugabenti į Kiniją.

Ideologinė dirva

Apie Xi kaip apie žmogų, turintį pomėgių (vadinasi, ir silpnybių), žmogiškųjų preferencijų, iš kurių viešųjų ryšių specialistai galėtų sukurti patrauklų įvaizdį, nežinoma beveik nieko. Tik tiek, kad jis yra vadinamųjų raudonųjų princų – Kinijos komunistų – elito atžala. Xi gimė 1953 m. revoliucijos veterano Xi Zhongxuno, vieno iš Kinijos komunistų partijos (KKP) įkūrėjų ir vicepremjero, šeimoje. Šeimos likimas dramatiškai pasikeitė, kai 1962 m. jo tėvas buvo apkaltintas sąmokslo rengimu ir ištremtas į provinciją.

Būdamas penkiolikos Xi buvo išsiųstas į kaimą „persiauklėti“: dirbdamas sunkius darbus atokiame kaime praleido septyneris metus. Žiniasklaidoje esama Xi prisiminimų iš to laikotarpio: namus atstojusi žeminė, plytos – lovą. Jam tekę kęsti kovą su blusomis, sunkų fizinį darbą ir nuolatinę vienatvę. Šios detalės padėjo sukurti Xi Jinpingo kaip žmogaus, suprantančio paprasto kino gyvenimą, portretą.

Tokia patirtis nepakeitė jo pasaulėžiūros. Atvirkščiai – Xi atkakliai bandė įsilieti į KKP aktyvistų gretas, nors tėvo padėtis tam trukdė.

1974 m., kai galiausiai buvo priimtas į KKP, jis liejo prakaitą siekdamas politinės karjeros. Buvo vietiniu partijos sekretoriumi Hebėjaus provincijoje, paskui perėjo į aukštesnes pareigas kitose vietose, įskaitant Šanchajų. Galiausiai jis pasiekė aukščiausią sprendimus priimantį organą – Politinio biuro nuolatinį komitetą, 2012 m. buvo išrinktas jo prezidentu ir tapo faktiniu Kinijos lyderiu.

Faktai ir mitai

Xi pakeitė bespalviu technokratu vadintą Hu Jintao, kuris, nors ir nebuvo liberalas Vakaruose įprasta prasme, tęsė Deng Xiaopingo atvirumo politiką, suteikė laisvės verslo, akademinei ir kultūros bendruomenei tiek, kiek jos nekenkė KKP autoritetui. Sunku įsivaizduoti, kad Xi galėtų pasielgti kaip Dengas, kuris 1979 m. lankydamasis Teksaso rodeo užsimaukšlino kaubojaus kepurę.

Kai politinėje arenoje pasirodė Xi, jis buvo menkai tepažįstamas veikėjas. Tokiame informacijos vakuume susikūrė ne vienas mitas. Pirmasis – apie reformatorių – radosi iš kelių biografijos detalių. Norėta tikėti, kad būdamas liberalių pažiūrų Deng Xiaopingo patarėjo sūnus iš prigimties esąs reformatorius.

Antrasis požiūris remiasi kitais dviem aspektais. Kadangi Xi užaugo Mao eroje, buvo revoliucionieriaus sūnus, galvota, kad jis bus nauja senųjų Kinijos autokratų versija. Tačiau, skirtingai nei Mao, Xi nesidomi masiniais judėjimais ar klasių kova, o apie požiūrį į reformas gali papasakoti J.Ma.

Dar šiek tiek spalvų portretui suteiks faktai, kad Xi Jinpingas yra baigęs chemijos inžinerijos ir marksizmo teorijos, ideologinio ir politinio auklėjimo studijas, turi teisės mokslų daktaro laipsnį. Jo pirmoji žmona buvo Kinijos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Ke Hua dukra. „WikiLeaks“ nutekintomis amerikiečių diplomatų žiniomis, sutuoktiniai kasdien vaidijosi, kol galiausiai išsiskyrė. Xi liko Kinijoje, o žmona išvyko į Angliją.

Dabar Xi yra vedęs garsią dainininkę Peng Liyuan. Skirtingai nei ankstesnių KKP lyderių žmonos, ji nelieka vyro šešėlyje – Penk Liyuan dainos Kinijoje skamba visur, kur tik gali skambėti. Pora turi dukrą Xi Mingze, ji studijavo Harvardo universitete.

Agentūros „Sinchua“ teigimu, Xi laisvalaikiu skaito knygas, mėgsta futbolą, turi patirties budistinių kovos menų ir čigongo kvėpavimo pratimų srityje. Xi gerai moka anglų kalbą, mėgsta Holivudo filmus, tarp kurių „Sinchua“ įvardijo „Gelbstint eilinį Rajaną“ – vakarietiško požiūrio į žmogaus gyvybę epą.

Aplenkė pirmtakus

Nepažįstamas Vakaruose, namuose Xi Jinpingas yra visur. Xi rankose yra daugiau galios nei jos turėjo jo pirmtakai, o postų sąrašas toks ilgas, kad Kinijos ekspertai juokaudami vadina jį „visa ko pirmininku“.

Išnagrinėjus KKP ruporo „People's Daily“ 1946–2001 m. puslapius, paaiškėjo, kad Xi Jinpingas pirmųjų puslapių antraštėse buvo minimas dažniau nei bet kuris kitas Kinijos politikas. Tad Xi kultas pranoksta net Mao kultą.

Pernai KKP priėmė rezoliuciją Kinijos istorijos klausimu. Trečiąją nuo pat partijos įkūrimo: po 1945-ųjų Mao, 1981-ųjų Dengo doktrinų. Xi Jinpingo idėjos joje pavadintos XXI a. marksizmu, įkūnijančiu Kinijos kultūros ir dvasios esenciją.

Spalį KKP suvažiavime Xi skirs dar penkerių metų kadencijai. Ar ji bus paskutinė? Šįkart Vakaruose optimizmo maža.