- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos vyriausybė nekeičia požiūrio į Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“, kurį laiko ekonominiu ir tikslingu ekonomine prasme, pareiškė jos atstovė spaudai Martina Fietz (Fic).
„Kanclerė Angela Merkel ne kartą nurodė, kad Vokietijos apsirūpinimas energijos ištekliais diversifikuotas, ir tai bus vystoma. Tai reiškia, kad dujų gauname iš įvairių šalių - iš Rusijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Nyderlandų. Dujų poreikis Vokietijoje artimiausiais metais veikiausiai augs, todėl „Nord Stream 2“ projektą vyriausybė laiko tinklingu“, - žurnalistams sakė M. Fietz.
Jo žodžiais, Vokietija laikosi nuomonės, kad „Nord Stream 2“ projektas „yra pirmiausia ekonominis“, tačiau būtina užtikrinti Ukrainos, kaip Rusijos energijos išteklių tranzito šalies, statusą.
1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį, kurio projektinis pralaidumas pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus, numatyta parengti naudoti iki 2019-ųjų pabaigos. Jis bus nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio ir padvigubins jo pajėgumą.
Vienintelis „Nord Stream 2“ projekto vystymo bendrovės akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Projekto sąmata siekia beveik 10 mlrd. eurų.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė ir kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, pasipriešinimo. Šios šalys laiko projektą ne ekonominiu, o politiniu, siekiant pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijos parlamentas pritarė seksualinio smurto kine tyrimų komisijos sukūrimui
Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui. ...
-
JT ragina Sakartvelą atsisakyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ketvirtadienį paragino Sakartvelo vyriausybę atsisakyti parlamente kelią besiskinančio prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto ir i&sca...
-
D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. ...
-
D. Trumpas atsisako pažadėti, kad sutiks su 2024 m. rinkimų rezultatais
Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. ...
-
JAV universitetuose vykstant protestams dėl Gazos, J. Bidenas pareiškė, kad turi vyrauti tvarka
JAV universitetų miesteliuose vykstant propalestinietiškoms demonstracijoms, rengiamoms Gazos Ruože verdant Izraelio karui prieš „Hamas“, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra autori...
-
Norvegija pranešė dar padidinsianti gynybos išlaidas6
Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. ...
-
JAV išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto5
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. ...
-
Vykstant studentų protestams dėl Gazos Ruožo, J. Bidenas kreipsis į visuomenę5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože. ...
-
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje – daugiau kaip 160 delegacijų: Rusija nepakviesta
Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. ...
-
JT: atstatyti visus Gazos Ruože sugriautus namus užtruktų iki 2040-ųjų4
Jungtinių Tautų ketvirtadienį paskelbtais skaičiavimais, jei karas Gazos Ruože šiandien liautųsi, iki 2040 metų užtruktų, kol būtų atstatyti visi namai, kurie buvo sugriauti per karą šioje teritorijoje. ...