Virš Dujų princesės – sunkių įtarimų debesys

Gresia laisvės atėmimas

Sausio 13 d. Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras NABU ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra SAP pranešė išsiaiškinę, kad vienas iš Aukščiausiosios Rados frakcijos vadovų bandė papirkti kolegas. Tuokart J. Tymošenko pavardė neminėta. Tačiau kai vėlų tos pačios dienos vakarą pareigūnai apsilankė partijos „Batkivščina“ būstinėje, tapo aišku: įtarimoji – J. Tymošenko.

„Kalbama ne apie vienkartinius susitarimus, o apie reguliarų bendradarbiavimo mechanizmą, kuris numatė išankstinius mokėjimus ir buvo suplanuotas ilgam laikotarpiui“, – teigė NABU.

Skelbiama, kad demaskuoti buvusią premjerę padėjo asmenys, panorę bendradarbiauti su NABU. Ukrainos žiniasklaidos versija – tai gali būti anksčiau kyšių ėmimu įtarti parlamentarai, dabar bandantys palengvinti savo situaciją.

J. Tymošenko pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 369 str. 4 d. (siūlymas ar pažadas duoti neteisėtą atlygį arba jo davimas pareigūnui), už kurį gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų su turto konfiskavimu.

J. Tymošenko kaltinimus iškart pavadino absurdiškais, juos kategoriškai atmetė. „Atrodo, kad rinkimai yra kur kas arčiau, nei atrodė. Kažkas nusprendė pradėti konkurentų valymą“, – pareiškė politikė ir teigė, kad tai „ne pirmas politinis užsakymas“ prieš ją. Tą patį ji tvirtino ir vakar teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama, kokią kardomąją priemonę jai skirti. Įvaizdžiui ypač daug dėmesio skirianti politikė teisme pasirodė dėvėdama baltą paltą – nekaltumo simbolį. Teisme ji sakė, kad, jos žiniomis, su NABU bendradarbiavo „Tautos tarno“ atstovas Ihoris Kopytinas.

Ukrainos žiniasklaida savo ruožtu primena, kad šių metų liepą J. Tymošenko balsavo už įstatymų projektą dėl NABU ir SAP nepriklausomumo panaikinimo. Tuokart parlamente ji ugningai kalbėjo apie tai, kad šios institucijos neva valdomos iš užsienio.

Po dešimt – kas mėnesį

Kovos su korupcija institucijos paviešino pokalbio tarp neįvardijamo parlamentaro ir, kaip įtariama, J. Tymošenko, vykusio šių metų sausio 12 d., įrašą. Rusų kalba prislopintu balsu kalbama apie bendradarbiavimą už tam tikrus veiksmus taip, tarsi būtų aptariamas atlygis už nuolatinį darbą. Pinigai – 10 tūkst. dolerių „kiekvienam žmogui“ kas mėnesį turėjo būti mokami avansu.

„Geriau, nei buvo“, – į patikinimą apie atlygio dydį ir dažnumą atsako neįvardijamas parlamentaras.

Moteris, pristatoma kaip frakcijos vadovė, sako: „Pas mus vienas mėnuo – tai dvi sesijos. [...] Mes mokame dešimt už dvi sesijas [...]. Jeigu su jumis šiandien susitarsime, tai mes fiksuojame, kas su jumis kartu, arba jūs arba kas su jumis kartu, ir aš jums atiduosiu. [...] duosiu kaip į kasą.“

Sprendžiant iš įrašo, susitarimuose dėl balsavimo už kyšius galėjo dalyvauti trys deputatai. Parlamentarų elgesys per balsavimus Aukščiausiojoje Radoje turėjo būti koordinuojamas žinutėmis programėlėje „Signal".

Įraše, kaip teigiama, J. Tymošenko įspėja: deputatai turi laikytis drausmės, paisyti instrukcijų tam, kad „sugriūtų dauguma“, – akivaizdu, kad kalbama apie frakciją „Liaudies tarnas".

Iš įrašų tampa aišku, kad tariamasi ne tik dėl įstatymų projektų, bet ir  kadrų sprendimų. Nurodymai dėl paskyrimų buvo susiję su neseniai įvykusiais Vyriausybės pokyčiais: ministrų Mychailos Fedorovo ir Deniso Šmygalo atleidimais, Vasylio Maliuko atsistatydinimu iš Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareigų. „Ir dabar, kas susiję su kadriniais dalykais, mes balsuojame už atleidimą. [...] nebalsuojame už skyrimą. Dėl visų“, – įraše šnabžda moteris.

Politikės pašnekovas kalba labai mažai, jo balsas pakeistas, todėl sunku jį identifikuoti.

Pokalbio metu moteris pasiūlė kitos dienos vakarą užeiti pas ją sutartų pinigų, tačiau į partijos „Batkivščina“ būstinę atėjo ne parlamentarai, bet kovos su korupcija pareigūnai.

Moteris pasiūlė kitos dienos vakarą užeiti pas ją pasiimti pinigų, tačiau į partijos „Batkivščina“ būstinę atėjo kovos su korupcija pareigūnai.

Nuo kino iki benzino

Per beveik 30 metų trunkančią politikės karjerą J. Tymošenko ne kartą užėmė aukščiausias pozicijas, aktyviai atstovavo šaliai užsienyje – savo kruopščiai apgalvotu įvaizdžiu nuolat traukė ir žiniasklaidos dėmesį. Tačiau Ukrainoje ji buvo daugybės tyrimų ir skandalų centre.

„Ji man yra absoliutus visos Ukrainos korupcijos istorijos sinonimas, – radijui NV sakė projekto „Mūsų pinigai“ redaktorius Jurijus Nikolovas. – Ugninga oratorystė visada padarydavo iš jos fenomenalią politikę.“

1960 m. Dniepre (tuomečiame Dniepropetrovske) gimusios politikės pavardė iš pradžių buvo Hrigian (politikė yra sakiusi, kad jos tėvas – latvis), vyresnėse klasėse pakeitė ją į motinos pavardę – Telegina. Būdama devyniolikos ištekėjo už bendrakursio iš Dniepropetrovsko kalnakasybos instituto, susilaukė dukters. Kelerius metus dirbo inžiniere ekonomiste mašinų gamykloje, vėliau su vyru pasuko į verslą, užsiėmė anuomet labai pelninga vaizdo kasečių nuoma. Oficialioje biografijoje minimas jos uošvis Genadijus Tymošenka, kuris sovietmečiu dirbo Dniepropetrovsko srities tarybos kinų nuomos skyriaus vadovu, o subyrėjus SSRS, buvo Dniepropetrovsko Kirovo rajono tarybos pirmininkas.

Devintojo dešimtmečio pradžioje sutuoktiniai – jau prekybos naftos produktais versle. 1991 m. J. Tymošenko tapo korporacijos „Ukrainos benzinas“ generaline direktore. Partijos biografijoje teigiama, kad degalai pirkti iš asmeninių lėšų ir kreditų. Kompanija greitai tapo pagrindine degalų tiekėja Dniepropetrovsko srities žemės ūkio bendrovėms.

1995 m. J. Tymošenko tapo kompanijos „Ukrainos vieningoji energetikos sistema“, sukurtos „Ukrainos benzinas“ pagrindu, vadove. Netrukus kompanija virto didžiausia gamtinių dujų importuotoja iš Rusijos ir Vidurio Azijos šalių.

Verslo proveržis sutapo su buvusio Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovo Pavlo Lazarenkos darbu šalies Vyriausybėje (iš pradžių – pirmojo vicepremjero, paskui – premjero) metais. Tuomet įvyko ir pirmoji J. Tymošenko akistata su teisėsauga, tačiau vėliau teismas baudžiamąją bylą, iškeltą dėl bandymo išgabenti keliasdešimt tūkstančių dolerių grynaisiais, nutraukė.

1996 m. J. Tymošenko, tada jau vadinta Dujų princese, pirmą kartą išrinkta į Aukščiausiąją Radą, tapo P. Lazarenkos vadovaujamos partijos „Gromada“ vicepirmininke.

Po dviejų dešimtmečių buvusi JAV prokurorė Marta Bersh pripažino buvus įrodymų, kad iš J. Tymošenko kontroliuojamų energetikos komanijos sąskaitų į P. Lazarenkos sąskaitas buvo pervesta bent 162 mln. JAV dolerių.

Politikos viražai

1999 m. J. Tymošenko apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją ir įkūrė frakciją „Batkivščina“, kuri vėliau virto partija.

1999–2001 m. – Viktoro Juščenkos Vyriausybėje J. Tymošenko buvo vicepremjerė degalų ir energetikos komplekso klausimais. 2001 m. Generalinė prokuratūra ją apkaltino dujų kontrabanda, mokesčių nemokėjimu ir kyšininkavimu. J. Tymošenko neteko pareigų Vyriausybėje, trumpam buvo suimta, tačiau vėliau byla nutraukta.

2001 m. žiemą J. Tymošenko inicijavo Nacionalinio išgelbėjimo forumo, visuomeninės organizacijos, kuri kėlė tikslą pašalinti iš valdžios Leonidos Kučmos „oligarchinį korumpuotą režimą“, sukūrimą. Forumo pagrindu buvo sukurtas J. Tymošenko vardu pavadintas blokas, kuris 2002 m. pavasarį surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir pateko į parlamentą.

Po 2004 m. rinkimų, pasibaigusių suklastota Viktoro Janukovyčiaus pergale, kilo Oranžinė revoliucija – J. Tymošenko kartu su Viktoru Juščenka tapo jos veidu. Po bendro opozicijos kandidato V. Juščenkos pergalės Aukščiausioji Rada paskyrė J. Tymošenko pirmąja Ukrainos premjere. „Forbes“ sudarytame 2005 m. 100 įtakingiausių pasaulio moterų sąraše J. Tymošenko buvo skirta trečioji vietą. Demokratų komandoje įvykus skilimui, 2005 m. rugsėjį V. Juščenka J. Tymošenko Vyriausybę atstatydino.

2006 m. parlamento rinkimuose laimėjo V. Janukovyčiaus Regionų partija – J. Tymošenko blokas liko antras. Formuoti Vyriausybę V. Juščenka pavedė ne buvusiai bendražygei, bet V. Janukovyčiui. Nauja politinė krizė baigėsi pirmalaikiais rinkimais 2007 m., po kurių J. Tymošenko antrakart tapo premjere. Jos demokratinių jėgų koalicinė Vyriausybė išsilaikė iki pat 2010 m.

Būtent šiuo metu J. Tymošenko pasirašė kontroversišką susitarimą su Maskva. Manipuliuodama dujų sutartimis, 2008 m. žiemą Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Iš Maskvos, kur susitiko su Vladimiru Putinu, J. Tymošenko parvežė sutartį, įtvirtinusią „Gazprom“ monopoliją ir įpareigojusią Ukrainą pirkti rusiškas dujas už didesnę kainą, nei mokėjo ES šalys. V. Juščenka susitarimą vadino vergišku ir antikonstituciniu.

Likus mažiau nei metams iki 2010 m. prezidento rinkimų, J. Tymošenko blokas slapta derėjosi su Regionų partija dėl vadinamosios plačiosios koalicijos, svarstyta galimybė pakeisti konstituciją susilpninant prezidento vaidmenį. Vis dėlto bandymas pasiekti susitarimų, kurie galėjo suteikti V. Janukovyčiui ir J. Tymošenko bendros valdžios galimybę daugeliui metų, žlugo.

2010 m. J. Tymošenko pirmą kartą kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau antrajame ture kelių procentų persvara pralaimėjo V. Janukovyčiui. J. Tymošenko neteko premjerės pareigų, prieš ją ir jos bendražygius buvo pradėta nemažai baudžiamųjų bylų, kuriose ji kaltinta ir dėl sutarties su „Gazprom“. 2011 m. politikė buvo nuteista septyneriems metams laisvės atėmimo už tarnybinių įgaliojimų viršijimą einant premjero pareigas.

Nuosprendį ES ir JAV pavadino politiškai motyvuotu, tuometė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aktyviai ragino Kyjivą spręsti J. Tymošenko klausimą ir selektyvaus teisingumo problemą. Tačiau, nepaisant spaudimo iš Vakarų, nuosprendis J. Tymošenko nebuvo pakeistas – politikė buvo kalinama kolonijoje, o pablogėjus sveikatai – Charkivo ligoninėje.

2014 m. J. Tymošenko vėl pasirodė prieš triumfuojančią minią – po Orumo revoliucijos pergalės ji buvo pripažinta politine kaline, nuosprendis panaikintas.

2014 m. politikė darkart bandė tapti prezidente ir beviltiškai pralaimėjo, Petro Porošenka prezidentu išrinktas jau per pirmąjį turą. 2019 m. rinkimuose ji liko trečia, tad tęsė parlamentarės karjerą: į Aukščiausiąją Radą grįžo jau kaip partijos „Batkivščina“, kuri tapo trečiąja jėga parlamente, lyderė.

Žlugs ar atgims?

Ar naujausi kaltinimai galutinai palaidos J. Tymošenko kaip politikę? Nebūtinai. J. Nikolovas mano atvirkščiai – senokai populiarumą praradusi politikei tai gali būti šansas reanimuoti bežlugančią politinę karjerą.

Pastaraisiais metais sociologinių tyrimų rezultatai rodė, kad J. Tymošenko virsta istorijos dalimi: kad ir kada būtų renkama naujoji Aukščiausioji Rada, į ją patekti J. Tymošenko neturėtų galimybių. Tačiau dabar politikė gali iš naujo konsoliduoti opoziciškai nusiteikusius žmones – apie 5 proc. rinkėjų galbūt net pavyktų sutelkti iš tų, kurie neprisimena, už ką ji sėdėjo kalėjime pirmą kartą, kaip skandino Ukrainą į korupciją, kai buvo premjerė.

„Nauji rinkėjai, kurie tik formuoja savo pasaulio sampratą, gali dabar atrasti naują kovos ikoną“, – sako J. Nikolovas.