Vietnamas mini „istorinę auksinę“ pergalę Dienbjenfu mūšyje

Karo veteranai, komunistų lyderiai ir diplomatai trečiadienį susirinko Vietnamo mieste Dienbjenfu per ceremoniją, kurioje minimos lemiamos šalies pergalės prieš Prancūzijos kolonijines pajėgas 60-osios metinės.

Tame atokiame šiaurės vakariniame slėnyje 56 dienas trukęs kruvinas mūšis baigėsi 1954 metų gegužės 7-ąją, nulemdamas Prancūzijos kolonijinės imperijos griūtį ir nepriklausomo Vietnamo susikūrimą.

„Dienbjenfu buvo pergalė visiems Vietnamo, Laoso ir Kambodžos žmonėms“, nes šis mūšis užbaigė Prancūzijos dominavimą Indokinijoje, prezidentas Truong Tan Sangas (Čiong Tan Sangas) sakė per spalvingą ceremoniją, kurioje dalyvavo pučiamųjų orkestrai, važiavo gėlėmis išpuoštos kariškių parado platformos ir žygiavo karių rikiuotės.

Vykstant mūšiui, slėnyje aidėjo artilerijos salvės ir vyko žūtbūtinės kirstynės akis į akį. Dienbjenfu ir aplinkinės kalvos buvo nuklotos pūvančiais abiejų šalių karių lavonais.

„Kiekvieną kartą įkopdavau į kalvos viršūnę įvertinti padėties. Naktį prisiartindavau prie prancūzų linijų, kad išsiaiškinčiau jų karines pozicijas, kaip jie paskirstė savo karius“, – 83 metų veteranas Hoangas Rong Binhis (Hoangas Ron Binis) sakė naujienų agentūrai AFP.

Hoangas Rong Binhis tuo metu priklausė trijų žvalgų grupei ir sakė, kad per mūšį gyvenimas buvo „labai sunkus“.

„Šiandien labai jaudinuosi“, – sakė paradinę uniformą vilkintis veteranas renginyje, kuriame taip pat dalyvavo Prancūzijos ambasadorius prie Hanojaus.

„Turėdavome išsiaiškinti, kur ketina įsitvirtinti priešas... Kai prancūzai parašiutais nuleisdavo atsargų, turėdavome jas rasti pirmi“, – pasakojo veteranas.

Gynybos ministras Phung Quang Thanhis (Fung Kuang Thanis) sakė AFP, kad ta pergalė buvo „istorinis, auksinis posūkio taškas“ Vietnamui.

„Tai buvo pergalė, padėjusi užbaigti kolonializmą ir atnešusi nepriklausomybę Vietnamui“, – jis sakė aplankęs didžiausias per tą mūšį žuvusių vietnamiečių kapines.

Po oficialaus renginio Prancūzijos ambasadorius Jeanas Noelis Poirier (Žanas Noelis Puarjė) padėjo gėlių prie paminklo mūšyje žuvusiems prancūzų kariams ir pagerbė juos tylos minute.

„Esame čia, kad pagerbtume žuvusius abiejose pusėse, – jis sakė AFP. – Labai svarbu prisiminti ir gerbti didvyriškumą, parodytą mūsų karių, kuriems buvo skirta labai sunki misija ... kurią jie vykdė itin narsiai ir drąsiai.“

Prancūzų veteranas Robert'as Lagouy (Roberas Laguji), kuris Dienbjenfu mūšyje nedalyvavo, toje ceremonijoje atstovavo veteranų organizacijai „Association des Anciens d'Indochine“.

„Mūsų šeimoje buvo žmonių, žuvusių Indokinijoje ... (tačiau) šias šalis aš myliu“, – jis aiškino savo sprendimą atvykti į Dienbjenfu.

Vienoje iš svarbiausių mūšio vietų – ant Elianos kalvos – antradienį buvo susirinkę daug vietnamiečių turistų, kurie laipiojo ant rūdijančių prancūzų tankų ir tyrinėjo gilius apkasus, išraižiusius tą vietovę.

„Vos per vieną mėnesį įrengėme apie 400 kilometrų apkasų aplink Dienbjenfu – jie buvo mūsų pergalės raktas“, – 81 metų karo veteranas Ngyuenas The Tranas (Ngujenas The Tranas) sakė AFP.

Jis sakė grįžęs į Dienbjenfu iš savo gimtosios Haiduongo provincijos, esančios maždaug už 50 kilometrų į vakarus nuo sostinės Hanojaus, pagerbti savo kritusių draugų.

„Tikiuosi, jie amžinai ilsėsis ramybėje“, – sakė Ngyuenas The Tranas, pridūręs, jog džiaugiasi matydamas, jog ta vietovė, kurią jis prisimena kaip kruviną mūšio lauką, pasikeitė.

„Kai atvykstu čia, matau, kad miestas gražus, ir esu labai laimingas“, – sakė jis.

Manoma, kad per tą mūšį žuvo iš viso apie 13 tūkst. karių abiejose pusėse.

81 metų veteranė Nguyen Thi Tang (Ngujen Thi Tang), kuri tuo metu buvo Vietnamo armijos pasiuntinė, sakė AFP, kad su savo būsimu vyru susipažino Dienbjenfu apkasuose.

„Negalėjau patikėti, kad Vietnamas gali nugalėti Prancūzijos karius. Tai buvo stulbinama pergalė. Tačiau širdyje jaučiu sielvartą, kad po Dienbjenfu atėjo amerikiečiai ir sukėlė mums daug netekčių bei skausmo.“

Prancūzijos pralaimėjimas nulėmė Vietnamo padalijimą į komunistinę šiaurę ir JAV palaikomus pietus, tapusiu įžanga į ilgiau nei du dešimtmečius trukusį karą.

Kovos prieš Amerikos pajėgas ir marionetinį Saigono režimą nusinešė bent 3 mln. vietnamiečių ir 58 tūkst. amerikiečių gyvybių, kol Vietnamo karas baigėsi 1975 metų balandžio 30 dieną, kai šalis buvo suvienyta.

Tačiau be Dienbjenfu pergalės suvienijimas būtų buvęs neįmanomas, AFP sakė šio mūšio muziejaus direktorius Vu Nam Hai.

„Dienbjenfu buvo ypatinga pergalė“, – pabrėžė jis.