Vienos iššūkis: gatvės – žmonėms

Erdvė oazėms

Įgyvendindama daugiau nei 350 viešųjų erdvių pertvarkymo projektų, Viena ryžosi atsisakyti gausybės automobilių stovėjimo vietų, net ir centrinėje Naujosios turgavietės aikštėje.

Ši erdvė šalia svarbiausių turistų traukos objektų, anksčiau nusėta transporto priemonių, dabar paversta pėsčiųjų zona su medžiais ir poilsio vietomis vietiniams bei turistams.

Viena centrinių Vienos arterijų taip pat pertvarkyta į olandiško stiliaus dviračių gatvę – 140 automobilių stovėjimo vietų pakeitė 1,3 km dviračių takų ir žalumos.

Šie platesni pertvarkymo projektai atvėrė kelią ir vadinamųjų kaimynystės oazių iniciatyvoms, leidžiančioms gyventojų grupėms kreiptis į valdžią dėl atskirų stovėjimo vietų panaikinimo. Taip atsiranda erdvės bendruomenės sodams, lauko kavinėms ar vaikų žaidimų zonoms.

Dar vienas didelis pokytis mieste – 2022 m. Viena įvedė visuotinio stovėjimo valdymo sistemą: visur gatvėse reikia mokėti, o nerezidentams taikomas dviejų valandų limitas. Nors šie pokyčiai stovėjimo paieškų miesto centre malonesniais nepavertė, vairuotojams vis tiek palikta alternatyvų.

Svarbu įtraukti žmones

Vienoje įrengta daug „park and ride“ aikštelių – didelių nebrangių visos dienos stovėjimo garažų, tiesiogiai sujungtų su greitu ir patogiu viešuoju transportu. Išplėstos mokamo stovėjimo zonos kasmet sugeneruoja 180 mln. eurų, kurie investuojami į dviračių infrastruktūrą.

Dabar dėl žaliosios miesto politikos automobiliais keliaujama apie 37 proc. rečiau nei dešimtajame dešimtmetyje. Apklausos rodo, kad daugiau nei du trečdaliai gyventojų pritaria stovėjimo vietų mažinimui ir žaliųjų zonų plėtrai.

Vienos miesto planavimo ir plėtros departamento atstovė Ina Homeier „Deutsche Welle“ teigė, kad pačių gyventojų įsitraukimas labai svarbus: „Turime žmonių klausti: kokios norite savo kaimynystės? Ar norite, kad ji būtų pilna automobilių ir be medžių, ar norite kažko kito?“

Savo ruožtu apie miestus rašantis amerikiečių žurnalistas Henry Grabaras pastebi: „Politika, susijusi su erdvės susigrąžinimu iš automobilių, yra labai sudėtinga, nes žmonėms, kurie vairuoja – o daugelis neturi kito pasirinkimo – tai atrodo kaip išpuolis prieš jų gyvenimo būdą ir judėjimo galimybes.“

Pasiūlyti alternatyvą

Tai ypač aktualu Amerikoje, kur 92 proc. namų ūkių turi bent vieną automobilį. Ten vairuotojai yra svarbi politinė ir socialinė grupė, daranti įtaką vietos politikai ir miestų planavimui.

Vis dėlto tai nesustabdo ir JAV miestų. Dalasas neseniai milžinišką automobilių stovėjimo aikštelę miesto centre pavertė 1,5 ha viešuoju parku, o Niujorkas ir San Franciskas eksperimentuoja su pandemijos laikotarpiu atsiradusiomis iniciatyvomis, kai stovėjimo vietos buvo paverstos lauko erdvėmis restoranams – dabar jos tampa nuolatinės.

Kai kurie JAV miestai taip pat pradeda atsisakyti reikalavimo, kad nauji pastatai privalo turėti minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Tai leidžia plėtotojams daugiau erdvės skirti būstui ar kitoms reikmėms.

Specialistų teigimu, mąstymo pokyčiai įmanomi tik tada, kai žmonėms suteikiama pasirinkimo laisvė – negalima ką nors sumažinti nepasiūlius geros alternatyvos, tai ypač aktualu kalbant apie automobilius, kuriuos turėti daugelis laiko savo teise.