Lenkija tebereikalauja, kad Rusija atšauktų maisto produktų embargą

Lenkija neketina atšaukti savo veto Europos Sąjungos (ES) deryboms su Rusija, nors ir patiria didelį spaudimą, kurį Varšuvai daro tiek Briuselis, tiek kai kurios įtakingos ES valstybės.

Varšuvos pozicija pasidarė dar griežtesnė, kai su ja solidarizavosi, tiesa, nedrąsiai, Lietuva ir netgi Prancūzija, paprastai vengianti kritikuoti Maskvą.

Tuo tarpu kai kurie Lenkijos verslininkai kritikuoja savo vyriausybę, kad ji veliasi į nereikalingus barnius su Kremliumi, taip provokuodama jį atsakomosioms akcijoms.

Šį kartą nesišaipė

Lenkiją padrąsino Vakarų Europos žiniasklaida, kuri šį kartą nesišaipė iš Lenkijos, kaip tai būdavo kitais atvejais.

Susidariusią situaciją Vokietijos radijo stotis “Vokiečių banga”, kontroliuojama vyriausybės, taip komentavo: “Dalis Vakarų Europos valstybių žiniasklaidos, kritikavusios savo šalių vyriausybes už pernelyg didelį nuolaidžiavimą Rusijai, kurioje demokratijai lieka vis mažiau vietos, netgi giria Lenkiją. Ir tai - geras požymis.

Galbūt ES pagaliau supras, jog susitarimus su Rusija reikia sudaryti taip, kad jie atitiktų visų šalių - ES narių - interesus. Labai galimas dalykas, jog Briuselis suvoks, kad kai kada tarpusavio supratimo stoka yra geriau negu nesėkmingai sudaryta sutartis, netgi tuo atveju, jeigu ją pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas”.

Tuo pat metu britų dienraštis “Financial Times” nurodo, kad “konfliktas tarp Maskvos ir Varšuvos gali tapti labai sunkia ES problema, jeigu Lenkija ir toliau blokuos Briuselio derybas su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties sudarymo”.

Pozicija nesikeičia

Lenkija vakar kartojo, kad ir toliau naudosis veto teise deryboms blokuoti, jei Maskva nepanaikins draudimo importuoti lenkiškus maisto produktus. Tokios derybos turėtų prasidėti per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris lapkričio 24 dieną turėtų įvykti Helsinkyje.

ES pirmininkaujančios Suomijos premjeras Matis Vanhanenas vakar viešėjo Varšuvoje, kur vėlai vakare susitiko su Lenkijos premjeru Jaroslavu Kačinskiu, kad pabandytų rasti išeitį iš šios aklavietės.

Lenkijos žemės ūkio ministras Andžejus Leperis per spaudos konferenciją sakė, kad tik Rusijos rinkos atvėrimas lenkiškai produkcijai įtikintų Varšuvą nusileisti. “Mūsų ūkininkai dėl to draudimo prarado labai daug pinigų, - sakė A.Leperis. - Mūsų minimalus scenarijus yra Rusijos rinkos, kuri buvo uždaryta beveik lygiai prie metus, atvėrimas”.

Rusija pernai uždraudė importuoti iš Lenkijos mėsą ir kitus maisto produktus, nes buvo nustatyta, kad kai kurie veterinarijos tarnybos sertifikatai buvo suklastoti.

Europos Komisija, bandydama padėti ir siekdama įtikinti Rusiją panaikinti draudimą, pasiuntė faktų nustatymo grupę patikrinti, ar eksportuojami lenkiški maisto produktai atitinka ES sveikatos apsaugos ir maisto saugumo standartus.

Grupė savo tyrimo rezultatus paskelbs artimiausiomis dienomis. Jei ji paskelbs, kad pretenzijos lenkiškoms prekėms yra nepagrįstos, Varšuvos pozicijos dar labiau sustiprės.

Priekaištai vyriausybei

Tuo tarpu kai kurie lenkų verslininkai ir remia savo vyriausybę, kad ji gina nacionalinio verslo interesus, ir bara, kad ji veliasi į nereikalingus ginčus su Kremliumi.

Verslininkas Janas Trepanovskis, Varšuvoje turintis didelę mėsos eksporto įmonę, laikraščio “Financial Times” korespondentui sakė, kad “mūsų politikai mums, verslininkams, nepadeda, priešingai - trukdo”. Verslininkas priminė, kad, kai į valdžią atėjo naujoji vyriausybė, Lenkijos santykiai pablogėjo ne tik su Rusija, bet ir su Vokietija.

“Kelis kartus apie šią problemą kalbėjau su mūsų žemės ūkio ministru. Prašiau šio politiko, kad būtų siekiama pagerinti santykius su Maskva, nes, priešingu atveju, Rusijos rinka bus mums uždaryta. Šis prašymas liko neišgirstas”.

Oficialioji Varšuva sako, kad dėl pastarojo konflikto kalta ne ji, o Maskva. Perspektyvos, kad Lenkijos pozicija “suminkštės”, yra labai menkos.

Prezidentas Lechas Kačinskis interviu laikraščiui “Dzienyk” pareiškė: “Lenkija bus tvirta, jei pajus grėsmę savo nacionaliniams interesams. Žinau, kad labai nemalonu Europos Sąjungoje būti atsiskyrėle, bet tai visai nereiškia, kad mes to bijom”.