Vašingtonas šios savaitės pradžioje nurodė, kad Afganistane veikę jų kariai ir šnipai negali būti persekiojami TBT, o bet kokie jų veiksmų tyrimai dėl numanomų karo nusikaltimų būtų neteisėti.

Pirmadienį TBT vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda pranešė, kad galvoja, ar pradėti išsamų tyrimą dėl kaltinimų, kad amerikiečių kariai ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai kankino kalinius afganus 2003–2004 m. Tačiau Vašingtonas nėra ratifikavęs Hagoje įsikūrusio teismo steigiamosios sutarties – Romos statuto, taigi jam TBT sprendimai negalioja.

JAV valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau nurodė, kad Jungtinės Valstijos išsamiai tiria kaltinimus, metamus jų personalui.

"Turime griežtą nacionalinę tyrimų ir atskaitomybės sistemą, kuri yra tokia pat gera, kaip ir bet kurios kitos pasaulio valstybės, – aiškino JAV pareigūnė. – Nemanome, kad TBT vykdomas JAV personalo veiksmų, susijusių su padėtimi Afganistane, tikrinimas arba tyrimas teisėtas arba tinkamas. Kaip anksčiau sakėme, Jungtinės Valstijos nėra pasirašiusios Romos statuto ir nėra davusios sutikimo TBT jurisdikcijai."

Kita vertus, būtent JAV aktyviai ragina, kad kaltieji dėl žuvusiųjų Sirijos konflikte stotų prieš TBT, nors nė vienas amerikietis karys teisiamųjų suole neatsidurs.

Praėjusį mėnesį, kritikuodamas kai kurių Afrikos valstybių sprendimą pasitraukti iš teismo, JAV valstybės departamento atstovas Johnas Kirby aiškino, kad Vašingtonas mano, jog "TBT reikšmingai pasitarnavo atskaitomybei".

Tačiau niekada nebuvo pagalvota, kad pačios JAV priimtų tarptautinę atskaitomybę.

Buvusio prezidento George'o W.Busho administracija po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro atakų įgalino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp jų ir imituojamą skandinimą. Šiuos metodus panaikino prezidentas Barackas Obama, 2009 m. sausį atėjęs į valdžią. Tada jis atvirai pareiškė, kad JAV kankino keletą žmonių, vis dėlto net ir po to nė vienas CŽV pareigūnas ar politinis lyderis dėl to nebuvo persekiojamas.

Rusija žengia JAV pramintu taiku: Maskva šią savaitę paskelbė oficialiai atsisakanti savo parašo sutartyje, kuria buvo įkurtas TBT. Anot Rusijos, šis teismas nepateisino tarptautinės bendruomenės lūkesčių.

2000 m. Rusija pasirašė Romos sutartį, tačiau ji, kaip ir Jungtinės Valstijos, neratifikavo šio dokumento.

"Deja, TBT nepateisino su juo sietų vilčių ir netapo išties nepriklausoma, autoritetinga tarptautinio teisingumo institucija, – buvo teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Teismo veikla buvo vienašališka ir neefektyvi."

Maskva detalizavo, kad ji yra nepatenkinta tuo, kaip TBT traktuoja bylą dėl Rusijos karo su Gruzija 2008 m. vasarą – Teismas, Rusijos nuomone, ignoruoja Gruzijos kariškių vykdytą agresiją prieš civilius gyventojus Pietų Osetijoje.

Be kita ko, TBT šiuo metu atlieka tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų Ukrainoje per gatvių protestus 2013 m. pabaigoje ir įvykių 2014 m. vasarį, taip pat dėl Krymo aneksijos bei "Malaysian Airlines" lėktuvo numušimo virš Ukrainos rytų.

Spalį apie pasitraukimą iš TBT pranešė trys Afrikos valstybės: Burundis, Pietų Afrikos Respublika ir Gambija. Tai sustiprino būgštavimus dėl masinio valstybių pasitraukimo iš šios nuolatinės tarptautinės teismo institucijos, įgaliotos teisti už sunkiausius tarptautinio masto nusikaltimus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.