Europos Sąjungos įstatymų leidėjai ketvirtadienį paragino paskelbti tikslines sankcijas Ukrainos vyriausybei ir asmenims, kaltinamiems smurtu prieš proeuropietiškų pažiūrų demonstrantus.

Neįpareigojančioje Europos Parlamento rezoliucijoje sakoma, kad ES ir šalys narės turėtų apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į Bendriją „Ukrainos pareigūnams, įstatymų leidėjams ir oligarchams, asmeniškai atsakingiems už atakas prieš protestuotojus ir jų žūtis“, taip pat įšaldyti šių asmenų turtą.

Europarlamentarai taip pat nurodė norintys, kad ES suteiktų finansinę pagalbą Ukrainai, o kitoje rezoliucijoje ragina Rusiją gerbti tos šalies teisę pačiai rinktis savo ateitį.

Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, kuri ką tik grįžo iš Kijevo, pareiškė, kad Briuselis šiuo metu nesvarsto sankcijų galimybių, o dėmesį yra sutelkęs į politinio dialogo poreikį.

Grasinimai iš Vašingtono ir Maskvos

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį ketina padidinti spaudimą Ukrainai užbaigti jau du mėnesius vykstančią politinę krizę, kai Rusija perspėjo savo kaimynę, kad ji gali netekti Maskvos pažadėto 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland planuoja dviem dienoms atvykti į Kijevą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir opozicijos lyderiais.

Jos vizitas įvyks kitą dieną po Europos Sąjungos išorės politikos vadovės Catherine Ashton viešnagės. Pastaroji pareigūnė Kijeve pareiškė, kad vyriausybė deda nepakankamas pastangas, kad išspręstų didžiausią krizę Ukrainoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m.

„Išties noriu matyti didėjantį suvokimą, kad šis procesas įsibėgėja“, – sakė C.Ashton.

Neramumai Ukrainoje, jau pareikalavę kelių žmonių gyvybių, įsiplieskė lapkritį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Dabar tas judėjimas peraugo į visuotines pastangas nuversti prezidentą.

Kilus šiai krizei Maskva, palaikanti tradiciškai glaudžius santykius su Kijevu, ne kartą ginčijosi su Vakarų valstybėmis dėl 46 mln. gyventojų turinčios rytinės ES kaimynės ateities.

Rusija pažadėjo stringančiai Ukrainos ekonomikai skirti 15 mlrd. dolerių pagalbos paketą, kai V.Janukovyčius atmetė sutartį su Europa. Maskva jau pervedė pirmąją 3 mlrd. dolerių dalį, tačiau trečiadienį perspėjo, kad Kijevui gresia netekti likusios pažadėtos sumos dalies.

Numatoma, kad V.Janukovyčius susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu penktadienį vyksiančio Sočio žiemos olimpiados atidarymo kuluaruose.

Darydamas nuolaidą opozicijai, V. Janukovyčius jau atšaukė prieštaringai vertintus įstatymus, varžiusius teisę protestuoti, taip pat priėmė visos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestuotojai gatvėse reikalauja pirmalaikių rinkimų ir prezidento pasitraukimo.

Didindamas spaudimą V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė radijui „Kommersant FM“, kad Rusija laukia, kol bus paskirtas naujasis Ukrainos premjeras, ir tik tuomet spręs, ar pervesti likusią 15 mlrd. dolerių pagalbos paketo dalį.

„Aišku, reikės laiko, kol naujas Ukrainos vyriausybės vadovas gali paaiškinti Maskvai, kiek jis ketina laikytis anksčiau skelbto kurso“, – pažymėjo D.Peskovas.

Jis taip pat priminė, kad Ukrainos skola už Rusijos tiektas dujas, kurią bendrovė „Gazprom“ šią savaitę įvertino 3,3 mlrd. dolerių, „auga labai sparčiai“. Opozicija ketvirtadienį planuoja surengti piketą prie Aukščiausiosios Rados, kur tikriausiai vyks tolesni debatai.

Buvęs premjeras Mykola Azarovas ir visas jo kabinetas atsistatydino praeitą mėnesį, spaudžiant opozicijai, o V.Janukovyčius turi per 60 dienų paskirti naują vyriausybę.

V.Janukovyčiaus valdančioji Regionų partija nurodė, kad tas paskyrimas gali įvykti ateinančią savaitę, tačiau opozicijos nacionalistinio sparno lyderis Olehas Tiahnybokas sakė, kad tai gali įvykti jau ketvirtadienį.