Viena patarlė mus moko, kad gerai yra ten, kur mūsų nėra. Kita – kad savo tėvynėje pranašu nebūsi. Šių liaudies išminties posakių prasmė paprasta: žmonės linkę idealizuoti svetimus kraštus ir kritikuoti savojo krašto lyderius. Turint galvoje dabartinį ūkio smukimą Lietuvoje, šios patarlės itin aktualios. Visi keikia dabartinę valdžią ir kas tik gali bando pasipustyti padus ten, kur geriau.

Geriausia yra Norvegijoje. Taip nutarė šią savaitę šalių reitingus paskelbusios Jungtinės Tautos (JT). Organizacija remiasi tam tikrais kriterijais, kuriuos taiko visoms šalims. Vertindami šalių būklę (jei taip galima pasakyti), ekspertai taip pat negalėjo būti šališki – JT darbuotojams visur gerai. Taigi viskas objektyvu.

Kuo gi 46-oje sąrašo vietoje atsidūrusi Lietuva pralaimi Norvegijai? Kodėl panašaus klimato šalis yra daug palankesnė gyvenimui?

Palikę nuošalyje ekspertų aritmetiką, pabandykime paanalizuoti mums labiau suprantamus ir todėl artimesnius dalykus. Svarbiausias jų – socialinis saugumas. Pirmame sąrašo dešimtuke atsidūrusios šalys neabejotinai turi šią ypatybę, kuri traukia atvykti visus, ištroškusius normalaus gyvenimo.

Norvegijos, Kanados ar Australijos gyventojai užtikrinti dėl to, kad valdžia jiems neleis numirti badu. Mažas pajamas gaunantys žmones moka mažus mokesčius, dideles – didelius. Taip išlyginamas skirtumas ir užtikrinama visų gerovė. Todėl vos baigę 12 klasių šių šalių moksleiviai nepuola stoti į aukštąsias mokyklas ir bandyti užkariauti pasaulio. Skubėti nėra kur, nes nereikia kovoti dėl išgyvenimo. Galima išbandyti save vienoje srityje, kitoje...

Tas pats socialinis teisingumas užtikrina ir fizinio saugumo pojūtį. Nusikalstamumas šiose šalyse itin nedidelis. Robino Hudo ar Tado Blindos fenomenas čia neįmanomas, nes jų darbą atlieka valstybė.

Jeigu taip elgtųsi ir kitų valstybių vyriausybės, nutarti, kas gi vertas pirmos vietos minėtame JT sąraše, ekspertams būtų daug sunkiau.