Taivano premjeras: Honkongo laisvė ir demokratija išnyko

Honkonge išnyko laisvė ir demokratija, penktadienį pareiškė Taivano premjeras, Kinijos vadovui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) lankantis šiame verslo centre per 25-ąsias buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos grąžinimo Kinijai metines.

Atvykęs reto vizito Xi Jipingas pasidžiaugė Kinijos valdymu šiame pusiau autonominiame mieste ir saloje neva klestinčia demokratija, nepaisant jau ne vienus metus vykdomo politinio susidorojimo su kitaminčiais.

„Užtenka pamatyti, kokį skausmą patiria Honkongo gyventojai, kad suprastume, ar Honkongui sekasi geriau, ar blogiau“, – žurnalistams Taibėjuje sakė Taivano ministras pirmininkas Su Tseng-changas (Su Cengčangas).

„Praėjo tik 25 metai, o anksčiau buvo žadėta nieko nekeisti 50 metų“, – sakė jis, turėdamas galvoje susitarimą dėl Honkongo grąžinimo  Kinijai, pagal kurį Pekinas įsipareigojo miestui iki 2047 metų užtikrinti tam tikras laisves, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.   

Pažadas, kad „šokiai tęsis ir žirgai tebešuoliuos, išgaravo, netgi laisvė ir demokratija išnyko“, pridūrė Su Tseng-changas, pacituodamas buvusį Kinijos lyderį Deng Xiaopingą (Deng Siaopingą), žadėjusį Honkongo gyventojams, kad po miesto perdavimo Kinijai gyvenimas nesikeis.  

Kinijos komunistų partija niekada nevaldė Taivano, bet laiko autonominę salą „neatsiejama“ Kinijos teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Taivanui ji taip pat pat siūlo „vienos šalies, dviejų sistemų“ valdymo modelį, panašų į tą, kuris taikomas Honkongui ir tariamai leistų salai išsaugoti tam tikras laisves ir autonomiją.

Taivanas tokį pasiūlymą atmeta. Antikiniškas nuotaikas dar sustiprino Pekino vykdomas Honkongo gyventojų teisių ir laisvių varžymas.

Pasak Su Tseng-chango, Taivanas privalo tvirtai ginti savo suverenitetą, laisvę ir demokratiją.

„Kinijos vadinamasis „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelis paprasčiausiai neatlaikė išbandymo“, – sakė jis.

Honkongiečių reakcija į Xi Jinpingo kalbą: „tikrosios demokratijos niekada nebuvo“

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) penktadienį išvykus iš Honkongo po reto vizito, skirto buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos perdavimo Kinijai 25-osioms metinėms paminėti, reakcijos į jo kalbą, pasakytą šia proga, buvo labai įvairios: vienus ji „įkvėpė“, o kitiems dar kartą parodė, kad Pekino pozicija „visiškai prasilenkia su realybe“.

Kinijos komunistų partija teikia didelę reikšmę jubiliejinėms datoms, o ši kelionė suteikė Xi Jinpingui galimybę pabrėžti Pekino valdžią Honkonge po trejus metus trukusių politinių neramumų.

„Xi kalba ir retorika atkartojo politinę žinią Honkongui, pasiųstą nacionalinio saugumo įstatymo priėmimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Honkongo baptistų universiteto politologas Kennethas Chanas (Kenetas Čanas).

„Dabar Pekinas visiškai kontroliuoja miestą per jam lojalius asmenis“, – pridūrė jis.

Po 2019 metais Honkongą septynis mėnesius purčiusių prodemokratinių protestų Pekinas primetė pusiau autonominiam miestui drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo buvo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla. Per tebesitęsiantį politinį susidorojimą su kitaminčiais buvo sulaikyta dešimtys aktyvistų, žurnalistų ir prodemokratinio judėjimo šalininkų.

Xi Jinpingo pareiškimas, esą mieste nepaisant jau ne vienus metus vykdomo politinio susidorojimo su kitaminčiais klesti demokratija, buvo išjuoktas tų, kurie labiausiai nukentėjo nuo Pekino represijų.

Buvęs opozicijos įstatymų leidėjas Tedas Hui, kuris 2020 metais pabėgo į užsienį po to, kai buvo ne kartą suimtas, sakė, kad Xi Jinpingo pareiškimas, esą „tikroji demokratija“ Honkonge prasidėjo tik grąžinus miestą Kinijai, yra melas.

„Dar praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais Honkongo gyventojai pradėjo mūsų pačių demokratinį judėjimą ir kūrė pilietinę visuomenę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pasak T. Hui, valdant britams mieste nebuvo visiškos demokratijos, tačiau dabar „mes netekome demokratijos formalumo ir esmės, ypač po to, kai buvo priimtas nacionalinio saugumo įstatymas“.

Emily Lau (Emili Lau), viena buvusių T. Hui kolegų, sakė kad „Honkonge tikroji demokratija niekada neprasidėjo – nei iki 1997 metų, nei vėliau“.

Ji pritarė, kad dabar miestas „prarado ir laisves, ir demokratiją“.

„Aiški ir tvirta“

Išlydėjęs Xi Jinpingą greitųjų traukinių stotyje, naujasis Honkongo vadovas Johnas Lee (Džonas Li) sakė, kad vizitas buvo „įkvepiantis“.

Xi Jinpingas ne kartą pakartojo, kad Britanijos ir Kinijos sutartas valdymo modelis „viena šalis, dvi sistemos“, pagal kurį miestas turėjo išlaikyti tam tikrą autonomiją bei laisves, veikia gerai ir jo nereikia keisti.

Xi Jinpingo komentarai buvo „labai aiški ir labai tvirta“ deklaracija, sakė J. Lee.

Panašų pareiškimą paskelbė Honkongo teisės draugija. Ji nurodė, kad Xi Jinpingo „aiškūs patikinimai ir įkvepiantys nurodymai dėl Honkongo gerovės ir mūsų integracijos į bendrą šalies plėtrą padrąsina“.

T. Hui neigė, kad valdymo modelis veikia gerai.

„Manau, jog klaidinga sakyti, kad Honkongas gali toliau išlaikyti savo unikalų pranašumą esant dabartinei sistemai, – tvirtino jis. – Nes Honkongo unikalumas būdavo susijęs su jo laisve, jo autonomija formuojant politiką.“

Po visą penktadienį siautusių audrų šlapiose Honkongo gatvėse 46 metų Jonathanas Yeungas (Džonatanas Jeungas) sakė, kad Xi Jinpingo pozicija, esą modelio „viena šalis, dvi sistemos“ keisti nereikia, „yra juokinga“.

„Jis stovėjo už didžiausių pasikeitimų, – sakė J. Yeungas. – [Xi Jinpingo] kalba buvo tik darbų sąrašas Johnui Lee; nemanau, kad jis kreipėsi į tokius honkongiečius kaip aš.“

Juvelyrinės parduotuvės savininko, 44 metų vyro pavarde Wanas (Vanas), nuomone, gerai, kad Xi Jinpingas nustatė aiškius prioritetus kitai administracijai.

Jis sutiko su Xi Jinpingo pozicija, kad Honkongas „negali sau leisti nugrimzti į chaosą“.

„Pastarieji keleri metai buvo labai sunkūs, nepriklausomai nuo žmogaus politinių [pažiūrų] ir užsiėmimo“, – sakė Wanas.

Savo kalboje Xi Jinpingas ypač daug dėmesio skyrė jaunimui ir sakė, kad valdžia „privalo stiprinti jų nacionalinį pasididžiavimą ir nuosavybės jausmą“.

19-metis studentas pavarde Lee (Li) Xi Jinpingo pamokymais nesusižavėjo.

„Kai jis kalba apie didesnį dėmesį jaunimui, tai tik reiškia labiau nacionalistinės darbotvarkės stūmimą mokyklose, – AFP sakė jis. – Jam nerūpi, ko nori pats jaunimas.“


Šiame straipsnyje: TaivanasKinijaHonkongas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vatnykas

Vatnykas  portretas
Tikėsimes, Kinija netrukus paseks Rusijos pavyzdžiu ir atsiims savo Taivaną. Anerikos saulelė, deja, leidžiasi....

Anonimas

Anonimas portretas
Landsbergis su savo seniu kuprium muzikantų pirmyn i Taivani tvarkos daryti.Lietuvoje jūs nepageidaujami ,jums vietos joje neliko.

J

J portretas
Viskas pagal lietuvos valdzios plana nera lietuvoj demokratijos tai perteike nuvyke ir ten
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių