– Iš šių dviejų šalių įstojimo į NATO geopolitiškai laimėti gali tiek aljansas, tiek Baltijos valstybės. V. Putinas negalėjo įsivaizduoti, kad jeigu procesas baigsis greitai, sklandžiai ir sėkmingai, jis papildomai įgis 1300 kilometrų sienos su NATO. Tai galutinai ilgiems metams Rusiją pastatys į vietą.
– Kodėl Suomija iki šiol nebuvo NATO narė?
– Po garsiojo 1939–1940 m. žiemos karo jie iš esmės laimėjo karą, bet prarado teritorijas aplink Peterburgą. Buvo, matyt, jiems rimta pamoka ir nenorėjo dar kartą to kartoti. Suomijos finliandizacija jiems davė tam tikrų rezultatų, buvo išsaugotas neutralitetas bei ekonomika. Vėliau buvo didelis kritimas, o dar vėliau – jie klestėjo Rusijos sąskaita. Kažkaip sugebėjo diplomatiškai balansuoti, bet pamatę, kas gresia ir kokie neprognozuojami gali būti veiksmai, persigalvojo. Nors tarp šių valstybių yra specialus bendradarbiavimo statusas, jie suprato, kad tik jų NATO narystė gali atgrasyti Rusiją. O tikslas ir yra ne nugalėti, o atgrasyti.
– Ingrida Šimonytė sveikina su istorine diena, Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas dramatiškai pakeis saugumo situaciją, Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Baltijos regione Lietuva taps labiau ginama. Kaip tai pakeis saugumo situaciją?
Tai galutinai ilgiems metams Rusiją pastatys į vietą.
– Ne kartą buvo minėtas Suvalkų koridorius. Tai yra vienintelis 100 kilometrų atstumu lengvai sunaikinamas praėjimas tarp Baltijos valstybių NATO narių ir likusios NATO dalies. Įstojus Suomijai ir Švedijai, visa Skandinavija, praktiškai visa Baltijos jūra tampa NATO valstybių teritorija. O Gotlando sala, kuri yra prie pat Lietuvos ir Latvijos sienų, yra nepaskandinamas lėktuvnešis. Dabar esantys apgynimo planai, kurie yra sudėtingi, kelia visą laiką abejonių dėl mūsų valstybės apgynimo, bus perrašyti įtraukiant tas apsigynimo galimybes, kurios karo atveju į gynybos planus ateitų žymiai greičiau. Mes visą laiką buvome skeptiški konvencinių ginklų sutarties derybose, kadangi buvome NATO flango šalis, kuriai buvo taikomos specialios, atrodė, nenaudingos sąlygos. Dabar flangas nusitęsė daugiau nei už 1000 kilometrų į Šiaurę ir konvencinių ginklų konceptas, kuris bus realizuojamas kažkuriuo metu, kai baigsis karas, kuris vyksta Ukrainoje, bus žymiai naudingesnis ir mums.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia bus Rusijos reakcija?
– Rusijos reakcija bus neigiama. Tačiau kas dabar rimtai žiūri į Rusijos reakciją? Sankcijų mes pritaikėme tiek daug, kad jau trūksta fantazijos sugalvoti, ką dar galima būtų pritaikyti. Reikia tik sulaukti, kada jos pradės veikti. Rusijos biudžetas siekia maždaug 70 mlrd. dolerių per metus. ES sumoka po vieną milijardą dolerių už naftą per dieną, dabar šiek tiek mažiau, kadangi dalis firmų atsisakė pirkti, jie daro dideles nuolaidas. Bet per visą šitą karo periodą Rusija iš ES susirinko savo metinį pinigų biudžetą.
– Kokios procedūros laukia aljanso, norint priimti Suomiją ir galbūt Švediją, apie kurios sprendimą sužinosime po kelių dienų?
– Manau, kad jokių narystės veiksmų planų (ang. membership action plan) jiems nereikia. Jie turi specialų susitarimą dėl gynybos su NATO, jie pilnai ginkluoti, visiškai pasiruošę dalyvauti NATO operacijose.
– Ar gali šios šalys būti NATO narės dar šiais metais?
– Tai priklauso nuo ratifikacijos greičio. Jų stojimo formali ratifikavimo procedūra – visų NATO narių parlamentų pareiga, o Vašingtonas – paskutinis. Tad viskas priklauso nuo NATO valstybių vidaus tvarkos taisyklių. Manyčiau, kad tai galėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
