Sunkūs laikai suartino Rusiją ir Kubą

Atnaujinti ryšiai

Šioje Karibų jūros regiono valstybėje šiemet apsilankė jau net keli aukščiausio rango Rusijos pareigūnai, įskaitant Saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Daugiausia dėmesio sulaukė balandį įvykusi Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo savaitės trukmės kelionė po Lotynų Amerikos sąjungininkes, įskaitant Venesuelą ir Nikaragvą, kurioms, kaip Kubai ir Rusijai, taikomos Vakarų sankcijos.

„Rusijai reikia prekybos partnerių ir politinių sąjungininkų, o Lotynų Amerika suteikia ir vieno, ir kito galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aberdyno universiteto Škotijoje profesorius, Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas Mervynas Bainas.

Gegužės viduryje Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Černyšenka parengė veiksmų planą, kaip paspartinti bendradarbiavimą su Kuba, kurią krečia didžiausia per tris dešimtmečius ekonomikos krizė ir kurioje nuolat trūksta maisto, degalų ir vaistų.

Abi šalys pasirašė apie tuziną susitarimų, kuriais siekiama atnaujinti prekybos santykius statybos, informacinių technologijų, bankininkystės, cukraus, transporto ir turizmo srityse.

D. Černyšenkos plane taip pat minima, kad Kubai reikia pakeisti tam tikrus įstatymus ir sušvelninti privačioms įmonėms taikomus apribojimus.

Komunistinė sala dėl didėjančių ekonomikos sunkumų jau buvo priversta savo centralizuotą ekonomiką atverti smulkiajam ir vidutiniam privačiam verslui.

Pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.

Rizikuos keleivių saugumu

Abipusės naudos tikimasi ir iš intensyvinamų turizmo ryšių. Nuo liepos 1-osios atnaujinami tiesioginiai reguliarūs skrydžiai iš Rusijos į Kubą, sutarta turistų mainus vykdyti ištisus metus. Jau anksčiau Rusijos turistams šioje šalyje leidžiama naudotis rusiškąja mokėjimo sistema „Mir“, o po vizito pranešta apie trijų Rusijos bankų ketinimus Kuboje atidaryti savo filialus.

Pasak ICESI universiteto, esančio Kalio mieste Kolumbijoje, akademiko Vladimiro Rouvinskio, pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.

Havanoje planuojama, kad per metus atvykę bent 0,5 mln. turistų iš Rusijos papildytis salos biudžetą. Rusija savo ruožtu suinteresuota intensyvinti ryšius su šia atostogų rojumi vadinama šalimi, nes po invazijos į Ukrainą jai tapo nebeprieinami sankcijas palaikančių šalių kurortai.

Tiesa, abiejų globalios ekonomikos paribiuose esančioms valstybėms nebus lengva intensyvinti tarpusavio ryšius. Pvz., turizmo kompanijų atstovai, net ir optimistiniuose komentaruose dalijasi nuogąstavimais dėl galinčių kilti su sankcijomis susijusių keblumų.

Europos valstybėms uždarius oro erdvę Rusijos aviacijai, Maskvą ir Havaną skiriantis tūkstančiais kilometrų matuojamas atstumas dar labiau pailgėjo – skristi teks per Šiaurės Ašigalį. Sudėtingus skrydžius Rusijos kompanijos gali vykdyti tik Vakarų kompanijų lėktuvais – vietos gamybos orlaiviai tinkami tik reisams pačioje Rusijoje. Tačiau Rusijos bendrovės neturi teisės jų eksploatuoti – vos nusileidę sankcijas pripažįstančioje valstybėje boingai ar aerobusai būtų areštuoti.

Pvz., kompanija „Russia Airlines“ turi aštuonis „Boeing 747-400“ ir devynis „Boeing 777-300“, kurie galėtų skraidyti į Karibus. Tačiau kaskart skrendant įgula rizikuos: jei tektų atlikti avarinį nusileidimą ne Kuboje, o, pvz., JAV – didelė dalis maršruto driekiasi palei šios šalies krantą – jam nebebūtų leista pakilti.

Be to, daugiau kaip metus neatliekama Rusijos civilinės aviacijos lainerių sertifikuota techninė priežiūra, netiekiamos atsarginės detalės. Dėl transatlantinių maršrutų situacija bus dar keblesnė. Į ilgą kelionę gali leistis tik nepriekaištingos būklės lėktuvai, kurie po sudėtingų skrydžių bus vis labiau nusidėvėję.

Patraukli padėtis

Rusų pareigūnų vizitai į Kubą įvyko praėjus vos keliems mėnesiams, kai salos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis Maskvoje aplankė savo kolegą Vladimirą Putiną.

Šaltojo karo metais abi komunistinės šalys buvo artimos sąjungininkės – 75 proc. Kubos komercinių mainų vyko su komunistine sąjungininke. Šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991 m., subyrėjus SSRS. Beveik visiškai nutrūkę santykiai nuo 2005-ųjų vėl suaktyvėjo, o dabartinis tarpusavio prekybos lygis yra intensyviausias per pastaruosius du dešimtmečius.

Rusijos duomenimis, 2022-aisiais abiejų šalių komerciniai santykiai pasiekė 419 mln. eurų ribą – iš jų 90 proc. sudarė aliejaus ir sojų pupelių aliejaus pardavimas Kubai.

Ryšių stiprinimas Rusijai duoda geopolitinės naudos.

Havana išlieka neutrali dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir susilaikė nuo Jungtinių Tautų šiuo klausimu surengto balsavimo.

Tačiau M. Diazas-Canelis patikino D. Černyšenką, kad Kuba besąlygiškai remia Rusiją, jai susiduriant su Vakarais.

Naudingesnė alternatyva

Vakarai nelieka pasyviais stiprėjančios Havanos ir Maskvos draugystės stebėtojais. Praėjusią savaitę Kuba balsavo prieš Pasaulio Sveikatos Organizacijos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos išpuolius prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą. Vakarai į tai sureagavo. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino finansinę krizę išgyvenančią Kubą stiprinti ekonominius ryšius su europiečiais, kurie yra pagrindiniai jos prekybos partneriai.

Vizito į susitikimą su privačių įmonių vadovais metu J. Borrellis priminė Kubai, kad jos verslo santykiai su ES yra dvigubai didesni nei su Rusija ir Kinija kartu sudėjus.

Pasak ICESI universiteto, esančio Kalio mieste Kolumbijoje, akademiko Vladimiro Rouvinskio, pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.

„Putino Rusija nėra SSRS... Putinas nesuinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų“, – teigė dar vienas Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas.

Nors Maskva artimiausiu metu neturėtų išleisti didelių pinigų, V. Rouvinskis teigė, kad Vakarų besąlygiška parama Ukrainai reiškia, kad Kuba Rusijai yra patraukli dėl savo geografinio artumo Jungtinėms Valstijoms.

„Tai simbolinio abipusiškumo logika, nes bet koks užsiminimas apie Rusijos karinių pajėgų buvimo šioje saloje galimybę sukelia didelį nerimą kitoje Floridos sąsiaurio pusėje“, – sakė ekspertas.