Šaltojo karo aidas

Tokie testai kaip lapkričio 5-osios vykdomi jau dešimtmečius. Jų tikslas – įvertinti sistemų patikimumą, operacinę parengtį ir raketos skrydžio tikslumą. Tačiau vos tik buvo pranešta apie „Minuteman III“ bandymą, Maskvoje imtasi situaciją eskaluoti.

Tą pačią lapkričio 5-ąją, trečiadienį, buvo sušauktas Rusijos saugumo tarybos posėdis. Paprastai jis vyksta penktadieniais. Jame gynybos ministras Andrejus Belousovas paskelbė apie neatidėliotiną pasiruošimą branduoliniams bandymams Naujosios Žemės poligone Arkties regione.

Ministras tvirtino, esą JAV ketina Europoje ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione dislokuoti raketas, kurių skrydžio laikas iki Rusijos – vos 6–7 minutės, ir apkaltino Vašingtoną reguliariai vykdant strateginių puolamųjų pajėgų pratybas, o spalį amerikiečiai neva simuliavo prevencinį branduolinį smūgį prieš Rusiją.

Vladimiras Putinas pavedė Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijoms įvertinti bandymų tikslingumą ir pateikti atitinkamų pasiūlymų. Oficialiai kalbama tik apie pasirengimo etapą, tačiau ekspertai įsitikinę, kad realūs darbai Naujosios Žemės poligone galėjo prasidėti dar 2023-iaisiais.

Ši retorika – dar vienas ženklas, kad Maskva sąmoningai išnaudoja branduolinę temą kaip politinio spaudimo priemonę. Nuo 1996 m. Visuotinio branduolinių bandymų draudimo sutarties (CTBT) pasirašymo Rusija laikėsi moratoriumo, tačiau 2023 m. lapkritį pasitraukė iš sutarties.

Dar svarbesnė – 2010 m. su JAV pasirašyta „New START“ sutartis, paskutinė didelė dvišalė ginklų kontrolės sutartis. Skirtingai nei CTBT, ji neriboja bandymų, bet nustato strateginių branduolinių ginklų kiekybines ribas ir leidžia abipusius patikrinimus. 2023 m. Rusija sustabdė savo dalyvavimą šioje sutartyje, faktiškai suardydama visą dvišalės ginklų kontrolės sistemą.

Sutartis turi nustoti galioti 2026 m., o derybų dėl jos pratęsimo nematyti. Taip pamažu nyksta pusę amžiaus trukusi ginklų kontrolės architektūra, kuri po Šaltojo karo leido pasauliui išlaikyti santykinę branduolinę pusiausvyrą.

Nauji ginklai – seni pažadai

Įklimpęs į karą Ukrainoje Kremliaus diktatorius prisiminė Šaltojo karo baubus. Periodiškai žodinius pagrasinimus pakeičia kokio nors naujo ginklo demonstracija. Praėjusią savaitę V. Putinas pristatė viršgarsinę, atominiu varikliu varomą sparnuotąją raketą „Burevestnik“ (žinomą NATO kodiniu pavadinimu „Skyfall“) ir povandeninį droną „Poseidon“, taip pat varomą branduoline energija.

Tuo pat metu Kinija sparčiai plečia savo arsenalą: 2025 m. pabaigoje ji turės apie 600 kovinių galvučių, o iki 2030 m. šis skaičius gali pasiekti 1 tūkst.

Maskvoje jie vadinami unikaliais ginklais, kurių niekas kitas neturi.

Tačiau ekspertai išlieka skeptiški. NATO ginklų kontrolės ekspertas Williamas Alberque primena, kad branduolinio variklio koncepciją JAV testavo dar XX a. viduryje, bet atsisakė dėl mažo efektyvumo. Londono Karališkojo gynybos instituto analitikas Lukas Kulesa pabrėžia, kad „Burevestnik“ dėl savo lėto skrydžio nebūtų efektyvi nei pirmajam, nei atsakomajam smūgiui.

Tokios Rusijos demonstracijos vis labiau primena simbolinius politinius pareiškimus, o ne realų karinį proveržį.

„Burevestnik“ bandymas nepadarė įspūdžio JAV prezidentui. D. Trumpas paragino V. Putiną vietoj to susitelkti į karo prieš Ukrainą užbaigimą. „Jis turėtų užbaigti karą (Ukrainoje). Karas, turėjęs trukti vieną savaitę, netrukus įžengs jau į ketvirtus metus. Štai ką jis turėtų daryti, užuot išbandęs raketas“, – sakė D. Trumpas.

Rusijos reakcija į „Minuteman III“ bandymus atspindi sumaištį, kurią sukėlė D. Trumpo pareiškimas, esą jis nurodęs Pentagonui pradėti JAV branduolinių ginklų bandymus.

D. Trumpo formuluotė buvo netiksli: už branduolinius bandymus JAV atsako ne Pentagonas, o Energetikos ministerija, prižiūrinti visą branduolinio arsenalo infrastruktūrą ir tyrimus. Energetikos ministras Chrisas Wrightas netrukus patikslino, kad kalbama tik apie sistemų testus, ne sprogdinimus. Tačiau D. Trumpo pasisakymas vis tiek sukėlė ažiotažą visame pasaulyje.

Branduolinio testavimo klausimas išlieka itin jautrus: nors oficialiai JAV moratoriumo laikosi, vien užuomina apie jo atšaukimą iš karto kelia tarptautinį nerimą.

Arsenalo pusiausvyra

Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų panaikinimą duomenimis, Rusija turi apie 5 500 branduolinių užtaisų, o JAV – apie 5 tūkst. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas nurodo, kad iš jų Rusijos aktyvių kovinių galvučių – apie 4 500, JAV – 3 700.

Tuo pat metu Kinija sparčiai plečia savo arsenalą: 2025 m. pabaigoje ji turės apie 600 kovinių galvučių, o iki 2030 m. šis skaičius gali pasiekti 1 tūkst. Pentagonas teigia, kad Pekino tikslas – ne lygybė su JAV ar Rusija, o užtikrinto atsakomojo smūgio galimybė.

Kinijos penkmečio plane pirmą kartą atsirado formuluotė apie būtinybę stiprinti strateginį atgrasymą. Pasak Carnegie instituto eksperto Tongo Zhao, vadovybė tiki, kad didesnis ir modernesnis arsenalas padarys Kiniją neliečiamą ir privers gerbti jos interesus.

Vis dėlto Pekinas tvirtina išlaikantis no-first-use doktriną – pažadą nenaudoti branduolinių ginklų pirmasis. Toks požiūris švelnina toną, bet nesumažina įtarimų dėl Lop Nuro bandymų aikštelės plėtros Sindziango regione. 1959 m. įsteigtas poligonas yra pagrindinė Kinijos branduolinių bandymų aikštelė. Čia nuo 1964 iki 1996 m. atlikti 45 bandymai, įskaitant pirmuosius termobranduolinius sprogdinimus. Oficialiai Kinija nebeatlieka bandymų, tačiau palydoviniai duomenys rodo, kad aikštelėje vyksta infrastruktūros modernizacija – plečiami tuneliai, statomi nauji tyrimų objektai, atnaujinami keliai. Tai kelia įtarimų, kad Pekinas palaiko galimybę greitai atnaujinti bandymus, jei politinė situacija pasikeistų.

D. Trumpo formuluotė buvo netiksli: už branduolinius bandymus JAV atsako ne Pentagonas, o Energetikos ministerija, prižiūrinti visą branduolinio arsenalo infrastruktūrą ir tyrimus. 

Bandymai – virtualūs

Skirtingai nei Rusija, JAV neketina grįžti prie realių branduolinių sprogdinimų. Nuo 1992 m. šalis palaiko arsenalo patikimumą naudodama kompiuterines simuliacijas ir subkritinius bandymus, kai sprogdinama be savaime palaikomos grandininės reakcijos.

Lawrence’o Livermore’o laboratorijoje Kalifornijoje modeliuojami kontroliuojami termobranduoliniai procesai. „Mes galime itin tiksliai atkurti, kas įvyktų sprogimo metu“, – sako ministras Ch. Wrightas.

Ši Arsenalo priežiūros programa kasmet kainuoja kelis milijardus dolerių, tačiau leidžia modernizuoti ginklus nepažeidžiant tarptautinių susitarimų.

„Minuteman III“ raketa, tarnaujanti nuo 1970 m., tebelaikoma patikimu ginklu. Dėl naujosios „Sentinel“ raketos gamybos vėlavimų „Minuteman III“ gali būti naudojama net iki 2050-ųjų. Tad tokie bandymai kaip lapkričio 5-osios yra skirti patikrinti šių sistemų ilgaamžiškumą, o ne demonstruoti jėgą.

Grįžti prie tikrų sprogdinimų būtų sunku net techniškai. Nevados nacionalinio saugumo poligono įranga nenaudota daugiau nei tris dešimtmečius – daug kas surūdiję ar išardyta.

Tuo pat metu Hansas M. Kristensenas iš Amerikos mokslininkų federacijos pabrėžia, kad dabartiniai modeliavimai leidžia be sprogdinimų pasiekti tą patį rezultatą. Jei D. Trumpas nurodytų įvykdyti realius branduolinius bandymus, gerokai užtruktų. Tokiu atveju Baltieji rūmai turėtų nurodyti JAV Energetikos departamentui perduoti JAV nacionalinėms branduolinėms laboratorijoms pradėti atitinkamus pasiruošimo darbus.

„Kadangi JAV šiuo metu neturi branduolinių ginklų sprogimo bandymų programos, Kongresas turėtų skirti pinigų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė ekspertas. Tai būtų brangu ir gerokai užtruktų: paprastam sprogimui parengti reikėtų nuo šešių iki dešimt mėnesių, išsamiai kontroliuojamam bandymui – 24–36 mėnesių, o naujo branduolinio ginklo bandymui prireikia apie 60 mėnesių.