Kaip anksčiau rašė ELTA, teisėjas nurodė jį paleisti, kol bus nagrinėjama apeliacija dėl rinkiminės kampanijos finansavimo iš Libijos byla, prokurorams paprašius, kad po 20 kalėjime praleistų dienų 70-metis buvęs prezidentas galėtų vykti namo.

Prie teismo posėdžio pirmadienį buvęs prezidentas prisijungė vaizdo skambučiu iš kalėjimo, vilkėdamas tamsiai mėlyną striukę ir apsuptas advokatų. N. Sarkozy skundėsi, kad kalėjimas jį išalino.

„Tai sunku, labai sunku, tikrai bet kuriam kaliniui. Aš net pasakyčiau, kad tai alina“, – sakė jis.

Kalėjimo darbuotojams dėkojęs N. Sarkozy, ten praleistas dienas vadino košmaru.

„(Jie – ELTA) parodė išskirtinį žmogiškumą ir padarė šį košmarą – nes tai yra košmaras – pakeliamą“, – kalbėjo buvęs prezidentas.

Prokuroras Damienas Brunet paprašė patenkinti N. Sarkozy prašymą paleisti jį į laisvę.

Pagal Prancūzijos įstatymus jis gali būti laikomas už grotų tik tuo atveju, jei nerandama jokio kito būdo apsaugoti įrodymus, užkirsti kelią paveikti liudytojus, neleisti jam pabėgti ar pakartotinai nusikalsti arba jį apsaugoti.

„Rizika, kad liudytojai gali būti paveikti ir jiems gali būti daromas spaudimas, pateisina prašymą paleisti jį į laisvę su teismo priežiūra“, – sakė jis.

Teismo salėje buvusį prezidentą palaikė jo žmona – dainininkė ir modelis Carla Bruni-Sarkozy, bei du buvusio prezidento sūnūs.

Rugsėjo pabaigoje žemesnės instancijos teismas dėl „išskirtinio sunkumo“ nuosprendžio įsakė N. Sarkozy sėsti už grotų, net jei jis pateiktų apeliacinį skundą.

Tačiau apeliacinis skundas reiškia, kad N. Sarkozy dabar vėl laikomas nekaltu, todėl teismas įvertino jo poreikį būti suimtam iki teismo.

Apeliacinio teismo posėdis turėtų įvykti kovo mėnesį.

ELTA primena, kad rugsėjį žemesnės instancijos teismas pripažino buvusį dešiniųjų pažiūrų prezidentą, ėjusį valstybės vadovo pareigas nuo 2007 iki 2012 m., kaltu dėl bandymo gauti finansavimą iš Muammaro Kadhafi valdomos Libijos kampanijai, po kurios jis buvo išrinktas, ir nuteisė jį kalėti penkerius metus.

N. Sarkozy atvyko į kalėjimą spalio 21 d. ir tapo pirmuoju įkalintu Europos Sąjungos valstybės buvusiu vadovu. Jo advokatai iškart ėmėsi pastangų, kad jis būtų paleistas.

N. Sarkozy buvo pirmasis įkalintas Prancūzijos lyderis po Philippe'o Petaino, su naciais kolaboravusio ir po Antrojo pasaulinio karo įkalinto valstybės vadovo.

2012 m. perrinkimo kampaniją pralaimėjęs N. Sarkozy susidūrė su daugybe teisinių problemų ir jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose, įskaitant už kyšininkavimą.