Rusų O.bin Ladeno pėdsakais

Rusijos gyventojai nesijaučia saugūs – terorizmas vėl tampa kasdienybe. Tai daugiau kaip 15 metų trunkančios priešpriešos Šiaurės Kaukaze padariniai.

Kaltininkai aiškūs

Šią savaitę, kol Rusijos žurnalistai skaičiavo aukas ir sekė tolesnius vyriausybės veiksmus, užsienio laikraščiuose mirgėjo tokie pavadinimai: "Į Rusiją sugrįžo baimė", "Čečėnų terorizmas meta iššūkį", "Terorizmas kelia galvą" ir pan. Apžvalgininkai ir analitikai aktyviai aptarinėjo pastarųjų dienų įvykius Rusijoje. Analizuoti yra ką – šiek tiek daugiau nei per dvi paras regionuose, kuriuos skiria 2 tūkst. km, bandyta susprogdinti du traukinius.

Antras išpuolis buvo įvykdytas Dagestane. Kėsintasi į traukinį, kuris iš Tiumenės vyko į Azerbaidžano sostinę Baku. Laimė, aukų išvengta.

Ekspertų ir teisėsaugos pareigūnų išvada: abi nelaimės – teroro aktai. Kaltųjų paieškos ilgai netruko – tai Šiaurės Kaukazo ekstremistai. Abiem atvejais veikė grupės, tikriausiai pavaldžios Kaukazo Emyratu pasiskelbusiam sukilėlių lyderiui Doku Umarovui. Kaip teigia Rusijos "Carnegie centro" ekspertas Kaukazo ir terorizmo klausimais Aleksejus Malašenka, sprogimai rodo, jog kovotojai mėgina prasibrauti į Rusijos vidaus organus ir taip destabilizuoti šalį.

Jam antrina ir britų savaitraštis "The Observer": "Nepaisant Rusijos valdžios patikinimų, per pastaruosius dvejus metus partizaninis karas Čečėnijoje peržengė respublikos ribas ir virto viso Šiaurės Kaukazo sukilimu. Kovotojai siekia nuversti valdžią ir vis dažniau laimi atviruose mūšiuose."

Nesugaunamas sprogdintojas

Tačiau akivaizdu, kad kovotojai planuoja ne tik įsigalėti Šiaurės Kaukaze, bet ir visiškai sužlugdyti Rusiją. Tai, kai kurių apžvalgininkų teigimu, matyti iš to, kad kėsintasi į Rusijoje esančius strateginius objektus, tai rodo ir pastarasis išpuolis prieš traukinį "Nevskij ekspres". Sprogimas ne tik nusinešė kelių dešimčių žmonių gyvybę, bet ir gali iššaukti visuomenės pasipiktinimo valdžios neveiksnumu reakciją. Natūralu, juk skirtingai nei Šiaurės Kaukaze, smurtinė mirtis Rusijoje nėra labai dažnas reiškinys.

Įvykis iš karo zonos suvirpinti Rusijos gyventojų jausmus galėtų tik tuo atveju, jei per išpuolį žūtų iš karto keli pareigūnai. Dar viena sąlyga – jie visi turi būti iš vieno Rusijos miesto. Tokių praradimų nuslėpti nepavyksta, bet vis tiek visuomenei jau seniai neberūpi kelių pietuose uždarbiaujančių miestiečių mirtis.

Todėl nenuostabu, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė asmeniškai kontroliuosiantis traukinio "Nevskij ekspres" tyrimą ir išpuolio organizatorių paiešką. Tačiau tai padaryti teisėsaugos organų darbuotojams tikrai nebus lengva. Mat įtariamasis – nesugaunamas rusų Osama bin Ladenu pramintas Pavelas Kosolapovas. Nors prie čečėnų pasipriešinimo 1980 m. gimęs vyras prisidėjo jau seniai, šio profesionalaus sprogdintojo paieška paskelbta tik 2004 m., o ieškota gana vangiai.

Rusijos žurnalistai sužinojo, jog P.Kosolapovas net ir po 2004 m. kelis kartus lankėsi pas savo motiną nedidelėje Volgogrado srities gyvenvietėje. Tiesa, neginčijamų įrodymų, jog būtent jis organizavo šį ir kitus teroro aktus, kuriais įtariamas, pareigūnai kol kas neturi.

Mėgo ekstremalų sportą

"Kosolapovas? – laikraščio "Komsomolskaja pravda" korespondento perklausė jo buvęs Rostovo karo instituto kurso draugas. – Žinau. Mes jį Ryžu vadindavome. Tylus buvo. Nors iš tokių, kurie gilias šaknis knisa. Kompanijose kartais galėjo padainuoti, anekdotą papasakoti, bet daugiausia tylėjo. Kartais galėjo pratrūkti. Neblogai mokėsi, atrodo, ypač domėjosi sprogdintojo profesija."

Karininku tapęs kurso draugas, kuris su rusų O.bin Ladenu mokėsi Rostovo karo institute 1998 m., taip pat teigė, jog visi labai nustebo sužinoję, kad P.Kosolapovas yra ekstremalaus sporto mėgėjas. "Jis treniravosi šokinėti iš nedidelio aukščio – nuo tiltų, bokštų, atramų ir t. t.", – sakė prašęs neminėti jo vardo karininkas.

Mokslus jis metė po to, kai institute kažkam dingo piniginė ir ją rado paslėptą P.Kosolapovo lovoje. Vaikinas parašė raportą ir netrukus buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. Po kariuomenės P.Kosolapovas atsivertė į islamą. "Tik apie Alachą kalbėjo, – sakė jo kaimynas Vladimiras Nazarovas. – O šiaip ne itin kalbus buvo. Jo draugai buvo tik čečėnai ir dagestaniečiai. Tiesa, niekad nerūkė, negėrė ir į merginas nežiūrėjo. O kai grįžo iš kariuomenės ir tapo vachabitu (taip Rusijoje vadinami islamo ekstremistai – red. past.), motina jį iš namų išvarė." Pasak kaimyno, P.Kosolapovas niekur nedirbo.

"Pasakojo, kad svogūnus Pamaskvėje augina ir parduoda, kad turi savo laukus, tik niekas juo netikėjo. Koks iš jo komersantas? O paskui staiga atsirado pas jį pinigų", – sakė V.Nazarovas.

Kartą į gimtąjį kaimą jis atvažiavo nauja mašina, vėliau įsigijo užsienyje pagamintą mašiną, dar vieną... "Pradėjo kalbėti su akcentu, labai tempdavo žodžius. O 2004 m. išvažiavo ir daugiau nebesirodė. Žmonės kalbėjo, jog žuvo Čečėnijoje, bet tai nepasitvirtino", – sakė kaimynas.

Įtariamojo motina su laikraščio "Komsomolskaja pravda" žurnalistais kalbėtis atsisakė. "Mano sūnus dėl nieko nekaltas", – pareiškė ji. Tačiau teisėsaugos pareigūnai mano kitaip.

Norinčių netrūksta

Terorizmo prevencijos skyriuje dirbantys Rusijos specialistai nustatė, jog bent jau keli teroro aktai buvo organizuoti to paties žmogaus. Prie išvados, kad tai galėjo būti P.Kosolapovas, pareigūnai priėjo po to, kai viename bute Maskvoje rado visą sprogdintojo arsenalą: granatas, detonatorius, laikrodžius "Casio", kurie dažniausiai naudojami gaminant bombų užlaikymo mechanizmus.

Savo įgūdžius gaminti mirtinus įtaisus, kaip manoma, P.Kosolapovas patobulino Čečėnijoje. Čia jis ne tik kariavo, bet ir mokė jaunus sprogdintojus šio amato subtilybių. Paties Šamilio Basajevo pasitikėjimą pelniusiam P.Kosolapovui, 2003 m. pabaigoje buvo skirta užduotis. Mirtininkų bataliono "Riyad-us-Saliheen" ("Teisuolių sodai" – arab.) vadovas jam liepė suformuoti grupę ir pradėti vykdyti teroro aktus Rusijoje. Kaip manoma, P.Kosolapovas šią užduotį įvykdė. Jo grupėje, teisėsaugos duomenimis, buvo vairių tautybių žmonių, daugelis jų sėkmingai prisidengdavo savo slaviška išvaizda.

Kai kurie jų, kaip manoma, buvo užverbuoti mečetėse, kiti – buvę Rusijos kareiviai, kurie prisijungė prie Kaukazo pasipriešinimo dėl skirtingų priežasčių (tokie atvejai buvo dažni ir per Afganistano karą, kurio tikslų sovietų kareiviai nesuprato), dar kiti – tiesiog mėginantys atkeršyti valdžiai už skriaudas. Kad ir kaip būtų, norinčių susidėti su rusų O.bin Ladenu ar tapti tokiu netrūko. Sprendžiant iš pastarųjų dienų įvykių, jie pasiryžę kovoti iki galo.

Su P.Kosolapovu siejami teroro aktai Rusijoje

2004 m. vasario 6 d. įvyko sprogimas Maskvos metro. Žuvo 42 žmonės, daugiau kaip 250 buvo sužeista.

2004 m. vasario 12 d. sprogo dujotiekis Maskvos srityje. Niekas nenukentėjo.

2004 m. vasario 19 d. įvykdytas teroro aktas Voroneže. Autobuso stotelėje "Karinis miestelis" sprogo bomba. Niekas nenukentėjo.

2004 m. kovo 15 d. Simferopolio elektrinėje buvo rasti sprogdinimo įtaisai.

2004 m. birželio 4 d. nugriaudėjo sprogimas Samaros turguje. 11 žmonių žuvo ir daugiau kaip 50 buvo sužeista.

2004 m. birželio 19, 26 d. nugriaudėjo sprogimai Voronežo autobusų stotelėse. Vienas žmogus žuvo, 10 buvo sužeista.