Prisiminti nepageidaujama?

„JT organizacija buvo sukurta visų pirma tam, kad sulaikytų nuolatinius Saugumo Tarybos narius nuo karo vienas prieš kitą“, – teigia S. Kislica, pridurdamas, kad anksčiau jam ši mintis atrodė logiška. Tačiau dabar, matydamas agresoriaus nebaudžiamumą, jis abejoja, ar ST efektyviai sustabdytų karą, jei Rusija užpultų NATO narę.

Dar prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, pastarosios diplomatai domėjosi, kokiu būdu Rusija užėmė SSRS vietą JT ir JT ST. S. Kislicos laukęs atradimas: ši tema nėra pakankamai išnagrinėta ir niekas nenori prie jos grįžti. Ukrainiečių diplomatai ieškojo 1991 m. įvykius iliustruojančių dokumentų, tačiau kai kurių nepavyko gauti iš JT archyvų –  esą jie yra įslaptinti.

Jau po 2022 m. vasario 24-osios viename iš pirmųjų ST posėdžių S. Kislica kreipėsi į organizacijos generalinį sekretorių paprašydamas pateikti dokumentų, nesuteiktų ukrainiečiams, kopijas.

„Visų pirma tai buvo vienas iš paskutinių JT patarėjo teisės klausimais memorandumų tuomečiam generaliniam sekretoriui Javierui Pérezui de Cuéllarui. Atrodo, kad jis buvo parašytas 1991 m. gruodžio 18 d. JT patarėjas teisės klausimais aprašė tris galimus įvykių scenarijus: visos trys galimybės buvo susijusios su balsavimu ST ir Generalinėje Asamblėjoje. Kaip visi žinome, tai neįvyko“, – „Amerikos balsui“ sakė S. Kislica.

Suvaidino spektaklį

Kalbėdamas apie Rusijos kelią į JT ST, diplomatas atskleidė iki šiol viešai mažai aptartas detales. 1991 m. gruodį, griūvant Sovietų Sąjungai, Alma Atoje vyko lemtingas susitikimas. Jame vienuolika Nepriklausomų valstybių sandraugos narių lyderiai tarėsi dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas surengė, anot S. Kislicos, „beveik teatrališką pasirodymą“.

„Jelcinas pareiškė: „Kolegos, dar liko nuolatinės narystės klausimas. Mano ministras Kozyrevas paruošė sprendimo projektą.“ O Kozyrevas atsakė: „Borisai Nikolajevičiau, atsiprašau, pamiršau paruošti reikiamą dokumentų kiekį“, – prisimena S. Kislica. Šis tariamas „užmaršumas“ buvo dalis gerai suplanuotos strategijos.

Jis davė nurodymą sekretoriatui tiesiog pakeisti visas lenteles iš SSRS į Rusiją – be jokių papildomų procedūrų ar balsavimų.

Sprendimas buvo priimtas net neturint galutinio teksto. Kambaryje sąmoningai nebuvo Ukrainos diplomatų – anot S. Kislicos, rusai bijojo, kad ukrainiečiai ir baltarusiai (Ukrainos SSR ir Baltarusijos SSR nuo pat 1945 m. buvo JT narės – vienintelės iš visų SSRS respublikų, kurioms atstovavo SSRS) „sukels triukšmą“. Jie puikiai suprato: jei sprendimo nepriims lyderiai ir jis grįš pas ekspertus ir yra rizika, kad jis apskritai nebus priimtas. O laikas spaudė – Sovietų Sąjunga buvo ant išnykimo slenksčio.

„Reikia pripažinti ir Ukrainos atsakomybę. Ukrainos delegacija, vadovaujama jau tuomet išrinkto prezidento Leonido Kravčiuko, sutiko, kad Rusijos Federacija užimtų Sovietų Sąjungos vietą“, – atvirai pripažįsta S. Kislica. Tai buvo vienas pirmųjų nepriklausomos Ukrainos diplomatinių sprendimų, kurio pasėkmos jaučiamos iki šiol.

JT būstinėje Niujorke procesui labai padėjo tuometis generalinis sekretorius J. Pérezas de Cuéllaras, tuomet taip pat skaičiavęs paskutines dienas savo poste. Būtent jis davė nurodymą sekretoriatui tiesiog pakeisti visas lenteles iš SSRS į Rusiją – be jokių papildomų procedūrų ar balsavimų.

Pagelbėjo JAV?

S. Kislica priminė, kad 1991 m. rudenį–žiemą tarp rusų ir amerikiečių vyko aktyvios konsultacijos. Rusijos ambasadorius Aleksandras Voroncovas savo atsiminimuose pripažino, kad būtent amerikiečių teisininkai sugalvojo formulę apie tęstinumą, o ne teisių perėmimą. Šia teisine vingrybe remiamasi argumentuojant Rusijos teisę į vietą JT ST.

„Čia klausimas ne tik apie nuolatinių narių teisių ir įgaliojimų apimtį. Klausimas ir tas, kad kas nors turi turėti drąsos ir pripažinti, jog tuomečiai amerikiečių teisininkų ir diplomatų, šalies politinės vadovybės veiksmai buvo neteisingi“, – pabrėžia S. Kislica.

Diskusijų dėl Rusijos Federacijos narystės JT ir JT ST neinicijavo niekas, net ir 1992 m. sausį JT ST pirmininkauti pradėjusi Jungtinė Karalystė. Pirmą kartą šis klausimas iškeltas po Maskvos agresijos 2014 m.

„Viena vertus, mes daug padarėme, kad visiems primintume tuos įvykius. Kita vertus, realios pažangos nėra, nes visa sistema sukurta taip, kad nuolatinių ST narių teisėmis ir įgaliojimais niekada nėra abejojama“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Jis konstatuoja paradoksą: tarp nuolatinių JT ST narių net tokiomis sąlygomis, kai vyksta atvira Rusijos agresija, egzistuoja „bendras įsipareigojimas“ – nė viena iš jų nenori pradėti bylų apie nuolatinių narių teises ir įgaliojimus, nes tai galėtų atverti Pandoros skrynią.

Nors Rusijos veto teisė neleidžia JT ST priimti sprendimų dėl Maskvos agresijos, organizaciją S. Kislica laiko itin svarbia. Vien 2023 m. įvyko daugiau nei 30 ST posėdžių Ukrainos klausimu. Tai – vienintelė globali platforma, kur stebint kameroms ir protokoluojant ST nariai privalo atsakyti į Ukrainos keliamus klausimus. Šie protokolai ateityje taps medžiaga būsimiems tribunolams, tiki S. Kislica. Po sugrįžimo į Kijyvą jis buvo paskirtas užsienio reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju – postą JT perėmė buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ir Brazilijoje, aštriomis viešomis kalbomis pagarsėjęs Andrijus Melnikas.