JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitikime Naujajame Delyje dalyvavo praėjus 10 dienų po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas su draugišku valstybiniu vizitu apsilankė Kinijoje ir entuziastingai kalbėjo apie dviejų galybių bendradarbiavimą kaip „Didžiajam dvejetui“ („G2“). JAV sąjungininkės, kurios atsargiai vertina Pekino iškilimą, nuogąstauja dėl šios koncepcijos ir mano, kad gali būti atstumtos.
Susitikęs su kolegomis M. Rubio sakė, kad „Ketvertą“ (angl. Quad) sudaro šalys, kurios vadovaujasi bendromis „tvirtomis vertybėmis“ ir yra „stiprios, gyvybingos demokratijos, taip pat įsipareigojusios daugeliui tų pačių ekonominės plėtros koncepcijų ir turi daug bendrų interesų“.
M. Rubio teigė, kad šios keturios galybės bendradarbiaus įgyvendindamos dvi jūrų iniciatyvas: viena jų sujungs stebėjimo pajėgumus, o kita teiks geresnę informaciją realiuoju laiku komerciniam jūrų transportui.
Pirmą kartą Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong pareiškė, kad „Ketvertas“ bendradarbiauja padėdamas plėtoti uostus Fidžyje – svarbioje Ramiojo vandenyno pietinės dalies salų valstybėje, kurioje Kinija kryptingai siekia didesnės įtakos.
M. Rubio nurodė, kad „Ketvertas“ taip pat suintensyvins keturšales pastangas užtikrinti svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų tiekimą. Tai reta sritis, kurioje D. Trumpo administracija atsigręžė į tradiciškesnę diplomatiją – tinklų su sąjungininkais kūrimą – sunerimusi dėl Kinijos dominavimo aukštųjų technologijų sektoriui svarbių išteklių srityje.
Nuo pat kadencijos pradžios D. Trumpas ne kartą atmetė pagrindinius sąjungininkus, teigdamas, kad jie neteisingai užkrauna finansinę naštą Jungtinėms Valstijoms.
Nors pernai M. Rubio surengė du „Ketverto“ susitikimus, įskaitant susitikimą praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas atsisakė įsipareigoti dėl keturšalio lyderių viršūnių susitikimo.
Visiškai kitaip elgdavosi jo pirmtakas Joe Bidenas, kuris teikė prioritetą aljansams ir žadėjo, kad „Ketverto“ viršūnių susitikimai bus rengiami nuolat.
M. Rubio teigimu, D. Trumpo administracija nori, jog „Ketvertas“ daugiau dėmesio skirtų rezultatams, o ne susitikimams. Jis tikino, kad bendradarbiavimas vyksta „gana agresyviai“.
Nesutarimai dėl Irano
Laivybos laisvė jau seniai yra Vašingtono kodinis žodis, reiškiantis pasipriešinimą Kinijos ryžtingumui jūroje, kuris ypač kelia nerimą Japonijai.
Tačiau pastaruoju metu Jungtinės Valstijos atkreipė dėmesį į šį principą, bandydamos sutelkti sąjungininkus kovai su Iranu, kuris, reaguodamas į vasario 28 dieną pradėtą JAV ir Izraelio karą, perėmė strateginio Hormuzo sąsiaurio kontrolę. Dėl to smarkiai išaugo pasaulinės naftos kainos.
Jokia kita JAV sąjungininkė, išskyrus Izraelį, tvirtai neparėmė sprendimo pulti Iraną. Tai papiktino D. Trumpą, kuris suabejojo JAV partnerių, su kuriais jis iš anksto nesikonsultavo, patikimumu.
Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras sakė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, kuris yra specifinė „Ketverto“ riba“.
Be Irano, Indijos nuomonė išsiskyrė su kitomis „Ketverto“ valstybėmis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Naujasis Delis atsisakė nutraukti ilgalaikius santykius su Maskva.
Australijos atstovė P. Wong teigė, kad Azijoje yra daug dėmesio reikalaujančių dalykų – dėl „blogėjančios strateginės aplinkos ir didelės ekonominės įtampos“.
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is yra vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, išreiškusių tam tikrą supratimą dėl karo Irane ir nurodęs susirūpinimą dėl Teherano branduolinės programos, tačiau jis nepadėjo karo veiksmams, o D. Trumpas pareiškė, kad yra „nepatenkintas Australija“.
Japonija ir Indija istoriškai palaikė nuoširdžius santykius su Iranu, nors nenoriai pakluso JAV sankcijoms, kuriomis siekiama neleisti šalims pirkti Irano naftos.
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi, pirmadienį surengęs dvišalį susitikimą su Indijos atstovais, sakė, kad svarbu spręsti „vis sudėtingesnę“ pasaulinio saugumo situaciją.
„Pasaulis susiduria su reikšmingiausiais struktūriniais pokyčiais po Antrojo pasaulinio karo, kuriuos lemia jėgų pusiausvyros poslinkis ir konfliktų bei konfrontacijos intensyvėjimas“, – sakė T. Motegi.
Naujausi komentarai