Mėnuo, prasidėjęs balandžio 2 d. Vašingtone paskelbtais „Išsivadavimo dienos“ tarifais, artėja prie pozityvesnės pabaigos, vyriausybėms nekantraujant sudaryti susitarimus ir išvengti viso šių priemonių poveikio.

Baltieji rūmai paskelbė, kad užsienio automobilių gamintojai, mokantys 25 proc. tarifus už automobilių ir jų dalių importą į JAV, nebus papildomai apmokestinami, pvz., plieno ir aliuminio tarifais, pranešė „Wall Street Journal“. Įmonės taip pat gaus kompensacijas už jau sumokėtus muitus.

Šis žingsnis sumanytas tam, kad įvairūs D. Trumpo paskelbti tarifai nesisumuotų.

Prekybos sekretorius Howardas Lutnickas pareiškė, kad šis susitarimas yra „didelė pergalė prezidento prekybos politikai“.

H. Lutnickas sakė, kad jis naudingas įmonėms, „kurios gamina vietoje, ir tuo pačiu suteikia erdvės toms, kurios įsipareigojo investuoti į JAV ir plėsti vietinę gamybą“.

Stephenas Innesas iš „SPI Asset Management“ pažymėjo, kad šis žingsnis „stiprina rinkos lūkesčius, jog kol JAV ir Kinija tebesuka viena apie kitą ratus, kitur įtampa palaipsniui mažėja“.

Nors yra vilčių, kad kitos prezidento paskelbtos priemonės prekybos partnerių atžvilgiu gali būti sušvelnintos iki liepos mėnesio, kai pasibaigs 90 dienų tarifų atidėjimas, derybose su Kinija pažangos nematyti.

Baltieji rūmai daugumai JAV prekybos partnerių nustatė 10 proc. tarifus ir atskirą 145 proc. muitą daugeliui kiniškų prekių. Pekinas savo ruožtu Amerikai paskelbė 125 proc. tarifus.

Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad Kinija svarsto galimybę atleisti kai kurias JAV prekes nuo atsakomųjų tarifų, tačiau pareigūnai teigia, kad tarp dviejų supervalstybių jokios derybos šiuo metu nevyksta.

Pirmadienį Kinijos pareigūnas paneigė D. Trumpo teiginius, esą jis neseniai kalbėjosi su prezidentu Xi Jinpingu.

Šiuo metu JAV ir Kinijos susitarimo galimybė atrodo miglota: JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas CNBC pareiškė, kad derybos vyksta, tačiau dabar viskas priklauso nuo Kinijos.

„Kaip ne kartą esu sakęs, tikiu, kad deeskalavimas turi prasidėti iš Kinijos pusės, nes jie mums parduoda penkiskart daugiau nei mes jiems. Tad tie 125 proc. tarifai nėra tvarūs“, – sakė jis pirmadienį transliuotame interviu.

Nepaisant neapibrėžtumo, dauguma Azijos rinkų antradienį kilo – Honkongas, Sidnėjus, Singapūras, Taipėjus, Mumbajus ir Manila fiksavo teigiamą rezultatą.

Seulas taip pat kilo, nes automobilių gamintojai „Hyundai“ ir „Kia“ po paskelbtų tarifų naujienų gavo postūmį.

Londonas, Paryžius ir Frankfurtas atsidarė su prieaugiu. Šanchajus smuktelėjo, o Tokijas švenčių proga nedirbo.

Šios savaitės duomenys gali suteikti įžvalgų apie D. Trumpo priemonių poveikį įmonėms. Pelno ataskaitas pristatys technologijų milžinės „Amazon“, „Apple“, „Meta“ ir „Microsoft“.

Taip pat laukia svarbūs ekonominiai duomenys, įskaitant užimtumo ir FED mėgstamą infliacijos rodiklį, esant įspėjimų, kad tarifai gali vėl pakurstyti kainų augimą.

„Nors vartotojų ir verslo apklausų skaičiai toliau mažėja, faktiniai duomenys rodo atsparumą, ir tai greičiausiai tęsis dar mėnesį ar du, kol metų viduryje paaiškės „Išsivadavimo tarifų“ poveikis“, – teigė Tony Sycamore‘as, IG rinkų analitikas.

„Jei prezidento D. Trumpo tarifai sumažės, neigiami rodikliai bus ignoruojami, o tai leis JAV ekonomikai ir akcijų rinkoms kaip nors išsiversti iki metų pabaigos“, – pridūrė jis.

Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad jei tarifai išliks aukšti, akcijų rinkos gali vėl patirti nuostolių, o recesijos tikimybė išaugs.

Kalbant apie valiutų rinkas, Kanados doleris silpnėjo prieš JAV dolerį, plintant spekuliacijoms apie tai, ar ministro pirmininko Marko Carney liberalų partija laimės absoliučią daugumą nacionaliniuose rinkimuose.