- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Okupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.
Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.
Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.
Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų.
Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98 proc. balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.
Beveik niekieno nepripažįstama Donecko „liaudies respublika“ kol kas visų balsalapių esą nesuskaičiavo. Vis dėlto ji skelbia, kad, preliminariais duomenimis, beveik 95 proc. balsavusiųjų pasisakė už aneksiją.
„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas... yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais anksčiau antradienį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo metu jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad po šių pseudoreferendumų „iš esmės pasikeis teisinė situacija“, o „tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo pažadą išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos, sakydamas, kad vadinamieji referendumai „neturės jokios įtakos“ mūšio lauke.
Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą V. Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“ ginti. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Ukrainos bandymus susigrąžinti teritoriją.
„Noriu jums priminti, kurtieji, kurie girdi tik save, Rusija turi teisę prireikus panaudoti branduolinius ginklus“, – antradienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas.
Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.
Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.
Kartu jie sudaro Kremliui labai svarbią sausumos jungtį tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais ir kurį su žemynine jos dalimi jungia tik tiltas.
Sankcijos organizatoriams
Europos Sąjungos atstovas spaudai Peteris Stano (Pėteris Stanas) paskelbė, kad blokas „neteisėto“ balsavimo organizatoriams taikys sankcijas, o išvakarėse panašų žingsnį žengė Britanija.
„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžti, kad jos šalis remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Jungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Jungtinės Tautos tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo).
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.
Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.
Spėjama, kad po šių „referendumų“ Rusijos prezidentas jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai4
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu1
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino 2025-ųjų ES biudžetą
Europarlamentarai trečiadienį nubalsavo už kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuriame numatyta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita, sakoma Europos Parlamento (EP) prane&scar...
-
V. Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu1
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu. ...
-
Lenkija ir Ukraina pasistūmėjo spręsdamos istorinį ginčą dėl Voluinės žudynių
Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. ...
-
Mažėjant alaus vartojimui, Vokietijos apynių augintojų laukia sunkūs laikai1
Visame pasaulyje mažėjantis alaus vartojimas kenkia Vokietijos apynių augintojams, kuriems dėl sumažėjusios karčiųjų apynių paklausos gresia mažesnės kainos ir galimas ūkių uždarymas. ...
-
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į 32 mėnesių žemumas
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus su puse metų, perkopdamas 110 rublių už dolerį ribą. ...