Esminis klausimas

NATO generalinis sekretorius, Vokietijos ir Austrijos federaliniai kancleriai, Italijos ir JAV gynybos ministrai – tai tik keli iškilūs svečiai, kuriuos rugsėjį priėmė Makedonijos premjeras Zoranas Zaevas. Visi jie vyko, kad palaikytų šalies vadovybę ir provakarietiškai nusiteikusius gyventojus prieš sekmadienį vyksiantį referendumą. Jame bus keliamas vienas, tačiau šalies ateičiai esminis klausimas: "Ar palaikote stojimą į ES ir NATO, pritardami sutarčiai tarp Makedonijos ir Graikijos?"

Minėta sutartis – vadinamasis Prespos susitarimas dėl Makedonijos vardo keitimo į Šiaurės Makedonijos Respubliką. Šiemet birželį susitikę prie Prespos ežero, kurio vandenys skalauja Graikijos, Makedonijos ir Albanijos krantus, istorinį susitarimą pasiekė Z.Zaevas ir jo kolega iš Atėnų Aleksis Tsipras.

Jei Makedonija iš tikrųjų bus pervardyta, pagaliau bus užkastas karo kirvis, kuriuo nuo pat Jugoslavijos subyrėjimo XX a. pabaigoje mosavo Graikija. Būtent Atėnų nuogąstavimas, esą pavadinimas "Makedonija" gali dangstyti Skopjės pretenzijas į analogiškai vadinamą šiaurės Graikijos regioną ir jo antikinį paveldą, trukdė Makedonijai pradėti galutinės integracijos į Vakarus procesą. Ledus pralaužti pavyko pasikeitus politinių jėgų pusiausvyrai Makedonijoje ir šalies premjerą nacionalistą pakeitė Z.Zaevas.

Teigiama referendumo baigtis atvertų Makedonijai pradėti stojimo į ES ir NATO procesus. NATO lyderiai dar liepą oficialiai pakvietė Makedoniją pradėti derybas dėl narystės su sąlyga, kad bus pakeistas šalies pavadinimas.

Atvirumas ir slapti žaidimai

Neseniai Skopjėje apsilankęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas apkaltino Rusiją bandant daryti įtaką referendumo baigčiai. Jis atvirai sakė neturįs abejonių, kad siekdama paveikti makedonų nuomonę, sustiprinti jų skepsį Vakarų atžvilgiu, Maskva skyrė solidžias sumas.

Rusijoje kaltinimai buvo atmesti, o šalies diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas apkaltino JAV ir Europą kišantis į Makedonijos vidaus reikalus: esą Vakarai tai daro per atstovus, nesigėdijančius agituoti už Prespos susitarimą.

Į tokius Kremliaus atstovo žodžius Vašingtone atsakoma paprastai: NATO sąjungininkai tai, ką galvoja, sako atvirai atviroje žiniasklaidoje. "Mes neduodame pinigų žmonėms užkulisiuose, nekuriame partijų, kurias kontroliuotume ar bandytume kontroliuoti", – pastebėjo J.Mattisas.

Nupirktos riaušės

Kaip jau įprasta, oratorystės aukštumas puikiai įvaldęs S.Lavrovas pasako, švelniai tariant, ne viską. Laikydamasi įprastų žaidimo taisyklių Rusija pasirūpino parama radikalams tiek Makedonijoje, tiek Graikijoje.

Vasarą Makedonijos premjeras apkaltino Rusijai simpatizuojantį Tbilisyje gimusį graikų kilmės Rusijos verslininką Ivaną Savidį papirkus organizacijas šalyje, kad šios bet kokiomis priemonėmis, net ir nevengdamosi kelti neramumus, riaušes, sukeltų priešinimosi susitarimui su Atėnais bangą. Teigiama, kad Graikijoje gyvenantis I.Savidis futbolo klubo "Vardar" aktyvistams ir makedonų nacionalistams skyrė solidžią 300 tūkst. eurų sumą.

Dėl panašių kaltinimų – bandant sutrukdyti Skopjės ir Atėnų derybas – liepą iš Graikijos buvo išsiųsti du aukšto rango Rusijos diplomatai. Tąkart Atėnai ryžosi žingsniui, kurio nežengė pavasarį, kai, reaguodamos į Skripalių nunuodijimą, rusų diplomatus išsiuntė bemž visos ES valstybės.

Galbūt šiandien dauguma šalies gyventojų pasirengę balsuoti "taip", tačiau neaišku, ar jie ateis balsuoti.

Reaguodama į tai Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš keturis Graikijos ambasados Maskvoje darbuotojus. Pastarasis sprendimas išprovokavo itin griežtą Atėnų užsienio reikalų ministerijos reakciją: Maskvai buvo priminti kaltinimai kyšininkavimu ir atkreiptas dėmesys į kitokių formų kišimąsi, pavyzdžiui, pasitelkus Imperatoriškąją Palestinos ortodoksų draugiją.

Pernai kita Balkanų šalis, Juodkalnija, pranešė apie bandymą surengti šioje narystės NATO siekiančioje šalyje valstybinį perversmą dalyvaujant Rusijos slaptosioms tarnybos.

"Deutsche Welle" apžvalgininkas daro prielaidą, kad atvirų Rusijos veiksnių gali nesimatyti vien dėl to, jog Maskva bent dalį tikslo jau pasiekė: provakarietiški Makedonijos lyderiai nėra tikri dėl teigfiamos referendumo baigties. Sumaišties, abejonių ir nesantaikos sėkla jau pasėta.

Kiek ateis balsuoti?

Makedonijos narystės ES ir NATO šalininkai iki šiol pirmauja – apklausos rodo, kad už balsuotų 57 proc. rinkėjų. Tačiau, likus savaitei iki referendumo, šalies prezidentas Giorge Ivanovas paragino jį boikotuoti.

Ignoruoti balsavimą ragina ir šalies opozicinės partijos, kurios pastarąjį dešimtmetį dalyvavo valstybės valdyme ir vis dar yra laikomos įtakinga politine jėga.

Grėsmės vakarietiškos Makedonijos integracijos kelyje – jokia naujiena ES ar NATO senbuvėms: referendumo baigtis didžiąja dalimi priklauso nuo piliečių aktyvumo.

Kad balsavimo rezultatai būtų pripažinti, referendume turi dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. Makedonijos gyventojų. Tai  maždaug 900 tūkst. žmonių. Tačiau problema ta, kad Makedonijoje šiuo metu faktiškai gyvena kiek daugiau nei pusė iš 2 mln. oficialiai registruotų gyventojų.

Berlyne įsikūrusio fondo "Mokslas ir politika" ekspertas Dušanas Reljičius skaičiuoja, kad Makedonojoje šiuo metu gyvena 1,3–1,4 mln. žmonių. Todėl pagrindinė šalies integracijos į Vakarus rėmėjų problema – paskatinti piliečius ateiti prie balsadėžių.

"Galbūt šiandien dauguma šalies gyventojų pasirengę balsuoti "taip", tačiau neaišku, ar jie ateis balsuoti", – nuogąstauja "Deutsche Welle" kalbintas ekspertas.

Integracijos prasmė ir nauda

Kam gi Maskvai reikalinga Makedonija – šalis, kurios 80 proc. užsienio preklybos ir taip jau sukasi ES erdvėje, pirmiausia – Vokietijoje? Vokietijos vidutinės ir stambios įmonės – ypač automobilių pramonės – jau seniai investuoja Makedonijoje, daugiausia – į įmones, gaminančias detales automobiliams.

"Dauguma naftą perdirbančių gamyklų ir metalurgijos įmonių priklauso britų ir graikų kompanijoms. Iš Makedonijos laikinai išvykę žmonės dirba visoje Europoje. Visas buvusios Jugoslavijos regionas integruotas į ES – per ekonomiką ir žmonių ryšius", – vardija D.Reljičius.

Jo teigimu, Makedonija apskritai beveik neturi kitokių ekonominių ryšių su nei su Rusija, nei su kitomis pasaulio valstybėmis, – nebent tik Kinija.

Kas kita, žinoma, Makedonijos siekis įstoti į NATO. Rusija, anot eksperto, mano, kad taip būtų pažeista pusiausvyra ir Vakarai išplėstų savo įtakos zoną Europoje.

Svarbiu Makedonijos narystės Vakarų blokuose pranašumu D.Reljičius vadina galimybę suvienyti šalį. "Šiandien Makedonija yra etniškai suskaldžiusi valstybė. Didelė dalis albanų kilmės gyventojų negali savęs identifikuoti su Makedonijos valstybe. Todėl narystė  NATO ir narystės ES perspektyva leistų stabilizuoti padėtį Makedonijos viduje", – įsitikinęs jis.

Albanijos mažuma gyvena teritorijose, esančiose netoli Kosovo ir Albanijos, kur gyvena etniniai albanai. "Kyla pavojus, kad regione gali būti kuriama panalbanijos valstybė, o tai destabilizuotų padėtį ne tik Makedonijoje, bet ir visame regione. Vakaruose tikimasi, kad šaliai įstojus į NATO, dings "didžiosios Albanijos" šmėkla", – sako D.Reljičius.