R. T. Erdoganas atvyko į Azerbaidžano eksklavą susitikti su šalies prezidentu

Ši strategiškai svarbi teritorija, įsikūrusi tarp Armėnijos, Turkijos ir Irano, yra nutolusi nuo Azerbaidžano, tačiau nuo praėjusio amžiaus 3-io dešimtmečio yra šios šalies dalis.

Po žaibiško Azerbaidžano puolimo, per kurį praėjusią savaitę Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, kai kurie ekspertai mano, kad I. Aliyevas dabar gali siekti pradėti operacijas pietų Armėnijoje, kad sukurtų teritorinį tęstinumą su Nachičevane.

Birželį sąjungininkės Turkija ir Azerbaidžanas pareiškė norinčios suintensyvinti pastangas, kad būtų atidarytas sausumos koridorius, jungiantis Turkiją su pagrindine Azerbaidžano teritorija per Nachičevanę ir Armėniją – tai yra ilgalaikis ir sudėtingas projektas.

Per vienos dienos kelionę į regioną R. T. Erdoganas dalyvaus dujotiekio ir modernizuotos karinės bazės atidaryme, sakoma jo biuro pranešime.

R. T. Erdoganas ir I. Aliyevas taip pat turi aptarti Kalnų Karabacho klausimą ir Armėnijos Zangezūro koridoriaus atvėrimą azerbaidžaniečiams, pranešė Turkijos žiniasklaida.

Žada apsaugoti teises

I. Aliyevas pažadėjo apsaugoti etninių armėnų teises Kalnų Karabache.

„Nepaisant to, kas įvyko prieš penkias dienas, pradėjome siųsti humanitarinę pagalbą Azerbaidžano Karabacho regionui. Buvo siunčiami degalai, maisto produktai, vaistai“, – sakė I. Aliyevas per susitikimą su Turkijos vadovu.

„Tai dar kartą parodo, kad Karabacho gyventojai – nepriklausomai nuo jų tautybės – yra Azerbaidžano piliečiai. Jų teises garantuos Azerbaidžano valstybė“, – pridūrė jis.

Azerbaidžano lyderis sakė esąs „įsitikinęs, kad Karabacho armėnų reintegracijos į Azerbaidžano visuomenę procesas bus sėkmingas“.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą Azerbaidžano eksklave Nachičevanėje I. Aliyevas ir jo sąjungininkas R. T. Erdoganas pasveikino Baku pergalę Kalnų Karabache.

Susitikimas įvyko tuo metu, kai tūkstančiai etninių armėnų Kalnų Karabacho gyventojų plūstelėjo iš regiono.

Per pastaruosius tris dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų apgyvendinto anklavo, tarptautiniu mastu pripažįstamo Azerbaidžano teritorija, – kariavo du karus.

Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką operaciją, kad perimtų teritorijos kontrolę, ir privertė separatistus sudėti ginklus pagal kitą dieną sutartas paliaubas.

Autoritarinis režimas

Skirtingai nuo Kalnų Karabacho, Nachičevanėje, remiantis 2009 metų surašymo duomenimis, beveik negyvena armėnų, nors kadaise jie sudarė apie pusę iš maždaug 400 tūkst. gyventojų.

Eksklavas užima 5,5 tūkst. kv. km plotą.

1921 metais Rytų Armėnijai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, pusdykumių ir kalnų teritorija Nachičevanė tapo Azerbaidžano autonominiu regionu, o vėliau, 1924-aisiais, – autonomine sovietų socialistine respublika.

9-o dešimtmečio pabaigoje Kalnų Karabache kilus smurtui, nedidelės Nachičevanės armėnų gretos pabėgo iš šios teritorijos, o jų buvimo ženklai buvo sistemingai naikinami: su žeme sulygintos bažnyčios, sunaikinti kapai.

Etninių azerbaidžaniečių ir armėnų tarpusavio santykius dar labiau aštrina religiniai skirtumai: dauguma armėnų išpažįsta krikščionybę, o azerbaidžaniečiai daugiausia išpažįsta islamą.

1990 metų sausio 20 dieną Nachičevanė paskelbė nepriklausomybę ir paprašė sovietų kariuomenės palikti regioną.

Vėlesniais metais teritorija patyrė ekonominį embargą, kurį įvedė Armėnija, atsakydama į Baku Jerevanui paskelbtą energetinę blokadą.

Po karinių nesėkmių Kalnų Karabache Azerbaidžane kilus politinei krizei, 1993 metais prie šalies vairo stojo Heydaras Aliyevas (Heidaras Alijevas), dabartinio prezidento I. Aliyevo tėvas.

Pagal 1995 metų Azerbaidžano konstituciją Nachičevanė yra neatskiriama šalies dalis, tačiau 1998 metais regionas priėmė savo konstituciją, kuri jam suteikė nemažai galių vidaus politikoje.

Nuo 1995 metų iki 2022-ųjų gruodžio dirbęs Nachičevanės parlamento pirmininkas Vasifas Talibovas yra giminystės saitais susijęs su Aliyevų šeima.

Būdamas valdžioje V. Talibovas įvedė autoritarinį režimą ir buvo kaltinamas žiauriu susidorojimu su spauda ir opozicija bei korupcija.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) 2021 metais įtraukė jį į spaudos laisvės „grobuonių“ sąrašą.