Prancūzijos socialistai prarado pozicijas, o Paryžiui pirmąkart vadovaus moteris

„GRIEŽTAS ĮSPĖJIMAS“

„Mes gavome labai griežtą įspėjimą“, - pripažino buvusi F.Hollande'o partnerė Segolene Royal (Segolen Ruajal), turinti grįžti į vyriausybę po kabineto performavimo, kurio laukiama po sekmadienio sutriuškinimo.

Prie socialistų nesėkmės veikiausiai prisidėjo ir palyginti mažas rinkėjų aktyvumas, siekęs maždaug 62 proc. - balsuoti atėjo gerokai mažiau rinkėjų nei įprasta per Prancūzijos vietos valdžios rinkimus. Tai aiškinama tuo, jog daug kairiųjų pažiūrų rinkėjų nusprendė likti namuose.

Mažas aktyvumas nulėmė ir įtemptą kovą Paryžiuje. Visgi galiausiai A.Hidalgo įtikinamai aplenkė savo varžovę, buvusią UMP ministrę Nathalie Kosciusko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė), ir prisijungs prie mažo būrelio moterų, kurioms patikėta vadovauti pasaulio didmiesčiams.

FN sėkmė šiuose rinkimuose aiškinama rinkėjų nusivylimu F.Hollande'o vyriausybe.

Socialistų nesugebėjimas nutraukti ekonomikos stagnaciją ir sustabdyti nedarbo augimą pakurstė rinkėjų pyktį ir dėl kitų problemų, tokių kaip nusikalstamumas bei imigracija, ir padidino bendrą nusivylimą tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno politikais.

Prognozuojama, kad ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) taps pagrindiniu atpirkimo ožiu dėl vyriausybės nesėkmių, kai F.Hollande'as pateiks savo partijos pasirodymo rinkimuose vertinimą.

„Rinkėjai pasiuntė labai aiškią žinią ir ji turi būti aiškiai išgirsta“, - sakė premjeras.

Realiausiu kandidatu pakeisti J.-M. Ayrault prie vyriausybės vairo laikomas energingas ir griežtai kalbantis vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) - populiariausia figūra ministrų kabinete, turinti gerbėjų tiek tarp dešiniojo, tiek tarp kairiojo sparno elektorato.

Pikantiškumo vyriausybės pertvarkymo procedūroms neabejotinai suteiks tikėtinas S.Royal sugrįžimas po prezidento išsiskyrimo su drauge Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler).

F.Hollande'as sausį paliko V.Trierweiler, kai į viešumą iškilo jo romanas su  aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Kalbama, kad būtent V.Trierweiler neleido įtraukti S.Royal į pirmąją F.Hollande'o vyriausybę, nors ši politikė, valstybės vadovo keturių vaikų motina, jau seniai yra Socialistų partijos sunkiasvorė ir buvusi kandidatė į prezidentus.

Dabar S.Royal turėtų gauti svarbų naują portfelį kabinete ir kuruoti švietimo, mokslo bei jaunimo reikalus.

Tuo tarpu FN dar teks įrodyti, kad jis pajėgus vadovauti miestams, kuriuose iškovojo pergalę. Ankstesni FN mėginimai būti valdžioje ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų.

M.Le Pen, kuri prie FN vairo stojo 2011 metais, ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.

Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M.Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.